Bankų solidarumo mokestį realiai jau moka gyventojai, o ne bankai
Bankų solidarumo mokestį, panašu, moka visai ne bankai, o jų klientai. Bankai tapo tik tarpine mokesčio surinkimo stotele./BNS Irmanto Gelūno nuotr.
Šalies valdantieji rado būdą, kaip gauti daugiau lėšų šalies gynybos finansavimui. Kadangi bankų pelnai paskutinius dvejus metus buvo išties įspūdingi, siekiantys milijardą eurų, nuspręsta įvesti taip vadinamąjį bankų solidarumo mokestį – tai laikinas, terminuotas finansinis bankų prisidėjimas prie šalies gynybos. Vis dėlto kaip sakė šio sumanymo kritikai, taip ir nutiko – vargu ar kas priverstų bankus susimažinti savo pelnus, tad mokestį, kaip visada, realiai jau moka visi gyventojai, kurie naudojasi bankų paslaugomis.
Bankų pelnai augo ir užpernai, ir pernai
Nors bankų solidarumo mokestį nuspręsta įvesti dėl to, kad 2022-ieji bankams buvo itin finansiškai palankūs, panašu, kad 2023 metais ne tik kad neatsilieka, bet ir viršija bet kokius bankų lūkesčius. Kai kurie jų savo pelnus išaugino ir daugiau kaip pusantro šimto procentų.
Štai bankas „Luminor“ savo pelną padvigubino, per praėjusių metų devynis mėnesius uždirbo 178,3 milijono eurų grynojo pelno, dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų – SEB skaičiuoja, kad 2023 metais jo pelnas siekia 557,1 mln. eurų. Tuo tarpu 2022 metais pelnas buvo beveik 311 milijonų eurų.
Didžioji dalis pelno gauta iš verslo klientų. Pelno augimas siekia 75 proc.
„Swedbankas“ skelbia, kad jo pelnas išaugo net 152 procentais ir siekia 361 milijoną, kai 2022 metais buvo vos 143 mln. eurų. Nors pelnas skaičiais yra mažesnis nei SEB banko, vis dėlto augimas yra kone dvigubai didesnis.
Kaip sakė šio sumanymo kritikai, taip ir nutiko – vargu ar kas priverstų bankus susimažinti savo pelnus, tad mokestį, kaip visada, realiai jau moka visi gyventojai, kurie naudojasi bankų paslaugomis.
Aut. past.
Bankai nepatenkinti solidarumo mokesčiu
Bankai, nors ir moka solidarumo mokestį, tačiau neslepia nepasitenkinimo tokiu valdžios sprendimu. Įsikišo net ir Europos Komisija, kuri liepė Lietuvai pasiaiškinti, kaip gi ji drįso bankams užkrauti dar vieną mokestinę naštą. EK įsikišo po to, kai jai pasiskundė Lietuvos bankų asociacija.
Ji teigė, kad bankų apmokestinimo modelis iškreipė konkurenciją, nes jokie kiti ekonominiai sektoriai tokiu mokesčiu apmokestinti nebuvo.
Europos centrinio banko duomenimis, vasarą Baltijos šalių vartotojams teikiamų naujų paskolų kainos tapo didžiausiomis Europoje, tačiau pareiškė, kad bankų solidarumo mokestis gali sukelti neigiamų pasekmių įmonių finansinei padėčiai, todėl padidėtų bankų kredito rizika.
Bankams džiaugiantis šimtamilijoniniais pelnais, jiems skirtas ir laikinas bankų solidarumo mokestis. Tik, atrodo, kad bent jau dalį šio mokesčio susimokės ne kas kitas, o bankų paslaugų naudotojai.
Aut. past.
Auga bankų pelnai, auga ir mokesčiai bankų klientams
Na, o Lietuvos bankai, nors ir ne visi, tačiau jau kelia mokesčius bankų klientams. Štai tas pats pusė milijardo eurų pelną skaičiuojantis SEB paskelbė, kad eiliniams vartotojams didins kredito kortelių mokestį.
„Keisime „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Gold“ kredito kortelių naudojimo mokestį į atitinkamai 2 Eur/mėn. ir 4,5 Eur/mėn. (buvo atitinkamai 1,6 Eur/mėn. ir 3,5 Eur/mėn.). Keisime debeto kortelių grynųjų pinigų paėmimo iš SEB banko ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų įkainį į 2 proc. (mažiausiai 1 Eur) nuo paimamos sumos (buvo 0,8 proc., mažiausiai 1 Eur)“, – rašo SEB bankas.
„Luminor“ dar pernai lapkritį išsiuntinėjo klientams laiškus, kuriuose pranešė didinantys kainas. Esą dėl to, kad taip daro… konkurentai.
„Keisime paslaugos „Saugu+“ teikimo mokestį į 0,99 Eur/mėn. (anksčiau buvo 0,79 Eur/mėn.). Pradėsime taikyti naują mokestį už kortelės pristatymą paštu – 2 eurai.
Taip pat taikysime mokestį už kiekvieną kortelės operaciją, jei perkama kriptovaliuta ar su lošimu bei loterijomis susijusi paslauga – 0,50 euro (šio mokesčio iki šiol irgi nebuvo). Nuo šiol apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonos mokestis asmeniui – 30 eurų (anksčiau buvo 28 eurai).
Nutraukę dalykinius santykius, pradėsime taikyti mokestį už uždarytoje sąskaitoje esančių lėšų administravimą – 20 Eur/mėn.“, – apie pakeitimus informavo bankas.
„Swedbankas“ apie mokesčių didinimą klientams dar nėra pranešęs.
Lietuvos bankai, nors ir ne visi, tačiau jau kelia mokesčius bankų klientams.
Aut. past.
R. Žemaitaitis iškart įspėjo, kad mokestį sumokės gyventojai
Na, o kol valdantieji ieško papildomų finansavimo šaltinių krašto gynybai, opozicijoje esantys Seimo nariai jau seniai sakė, kad toks mokestis ko jau ko, o bankų tikrai nenuskurdins – jį susimokės visi šalies gyventojai.
„Už viską sumokės paskolų gavėjai. Nenoriu nieko įžeisti, tiesiog – tas, kuris skolinasi pinigų, yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir teorinis ubagas.
Šis ubagų solidarumo mokestis užguls tik sąlyginių ubagų – paskolose sėdinčių ir pasiskolinti norinčių žmonių pečius. Ne tų, kurie gyvena laisvai ir yra paskolų dalintojai arba tiesiog dideliais užpakaliais užsėdę šiltas valdiškas kėdes, oligopolinių įmonių akcininkai, pralobę iš situacijų, kurias patys su dabartine valdžia ir sukuria“, – rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kol valdantieji ieško papildomų finansavimo šaltinių krašto gynybai, opozicijoje esantys Seimo nariai jau seniai sakė, kad toks mokestis ko jau ko, o bankų tikrai nenuskurdins – jį susimokės visi šalies gyventojai.
Aut. past.
Bankų solidarumo mokestis keliams, bet ne palūkanoms
Tiesa, bankų solidarumo mokestis nukeliaus toli gražu ne tik krašto gynybai. Planuojama, kad iš surinktų pinigų bus tvarkomi ir keliai – dalis lėšų atiteks Susisiekimo ministerijai. Planuota, kad bankai sumokės pusę milijardo eurų, o apie 140 mln. eurų atiteks keliams tvarkyti.
Opozicija siūlė, kad mokesčio dalis galėtų būti panaudojama ir gyventojams padėti – padengti nežmoniškai išaugusias palūkanas, tačiau valdantieji su tokiu siūlymu nesutiko.
5 Komentarai
kodėl atsiuntėte grasinimo formos žinutę,kad nuo tokios ir tokios datos man bus sustabdytas pensijos išmokėjimas ,jei neateisu perrašyt kokios tai anketos?Pasirodo,jie ,,tik “pasitikslino telefono numerį ir mano adresą.Tai,sakau,galėjote gi telefonu tą ir pasitikslinti,o ne mane temptis į savo skylę.Konfidencialu ,sako,privalai dalyvauti,nes pasirašyt reikia.Kai,nesikeikiant sutartys perrašomos,mokesčiai už neva paslaugas padidinami-nieks nežiūri,kad turėtumei dalyvauti.Ima ir be niekur nieko susitvarko.Aha,konfidencialiai…
Galėjote tai padaryti elektroninėje bankininkystėje. Jei nesinaudojat- teko eiti į banką
ar nematai ,kad visus tuos dalyvaujančius e bankininkystėje ,nežiūrint senas ar jaunas ,ne be tų pačių bankų žinios pastoviai aplapošina ,o sukčių jokios milicijos-policijos surast nesugeba?
A vot dybyl. Raykyėjo y Vykondą y Gazpromą banką pynygus dėt. Rublyays gyresnę pyencyją gautum
Tai ten toks vyrukas tuos elektroninius bankų sykčius sprogdino.Aišku,fantazijų daug su šaudymais,bet va toks apgavystės tikrai su tomis visomis vakarų vertybėmis pas mus atslinko.