Mokykloje praleistas laikas yra didelė mūsų vaikų gyvenimo dalis. Šis gyvenimas turi būti prasmingas, laimingas ir saugus. Tai – svarbiausia. Kasmet sulaukiame Lietuvos mokyklų įvairių tyrimų bei reitingavimo rezultatų. Į juos žiūrima ir vertinama nevienareikšmiškai. Nemanau, kad reitingų lentelės yra kažkokia panacėja nuo visų švietimo „ligų“. Organizuojant mokyklos veiklas nepakanka orientuotis tik į rezultatus. Reikšmingas yra […]Skaityti daugiau

Susirinkau informaciją ir išanalizavau, kiek vidutiniškai per mėnesį vyksta savivaldybės kultūros, sporto ir kitų įstaigų organizuojamų renginių mūsų rajono žmonėms. Skaičiai išties yra tiesiog stulbinantys – vieną niekuo neišsiskiriantį mėnesį turime net 395 renginius rajono žmonėms, kuriuose „dalyvauja“ apie 14 tūkst. 500 žmonių. Fantastika ar ne? O štai naujame rajono strateginio plano projekte rajono renginiams numatyta […]Skaityti daugiau

Prieš kelerius metus teko lankytis 14-oje Paryžiaus savivaldybėje ir kalbėtis su jos meru. Tuomet paklausiau jo, kas lemia savivaldybės klestėjimą. Iš karto gavau abejonių nekeliantį atsakymą: „Švietimas“. Akivaizdu, kad kaip ir prieš kelerius metus Paryžiuje, taip ir šiandien kiekviename gerai gyvenančiame mieste ir kiekvienoje progresyvioje šalyje ateitis ir gerovė siejama su švietimo kokybe bei švietimo sistemos perspektyvumu. […]Skaityti daugiau

Aplink – 21 amžiaus gyvenimo tvarka. Daug laisvės ir galimybių ji teikia žmogui, bet mes vis dar kupini baimių. Kur baimė, ten ir abejingumas kito skausmui, nelaimėms ar pasisekimams. Visuomenė susiskaldžiusi. Dėl to žmonės ir bėga iš savo krašto, iš Lietuvos. Kam patraukli tokia tvarka? Kam gali būti patraukli tokia tvarka, kai gyvenimą bandoma organizuoti […]Skaityti daugiau

Partijos ir valdžia Įdomus santykis tarp valdžios ir partijų. Kiekvienas pamąstome, kas nuo ko labiau priklauso: valdžia nuo partijų, partijos nuo valdžios, žmogus nuo partijos ar partija nuo žmogaus. Tiesą sakant, kaip nori taip gali akcentus sudėlioti. Visi bus teisūs. Ar žmonės, priklausantys partinėms organizacijoms, yra kitokie: protingesni, labiau išsimokslinę, moralesni, dvasingesni? Kai apsidairome aplinkui […]Skaityti daugiau

Nė kiek neabejoju, jog kiekvienas, netgi turėdamas savo kišenėje sutaupytą šimtą eurų, galvoja: kaip čia juos tikslingiau panaudojus arba kaip sėkmingiau padidinus jų kiekį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog užduotis tikrai ne iš lengvųjų. Kas čia gali padėti? Žinoma, pirmiausia tariamasi šeimoje. Dar galima būtų kreiptis į konsultantus, kad jie tau sudarytų pinigų „auginimo“ schemas. […]Skaityti daugiau

Panašu, jog naujai įsteigtas visuomeninis judėjimas „Mūsų krašto sėkmei“ daugeliui tapo net ne krislu, o visu rąstu akyje – judėjimo nariams pradėtos daryti įvairios kliūtys valdiškuose darbuose, metami kaltinimai būtais ir nebūtais dalykais, o socialiniuose tinkluose „anoniminiai – etatiniai“ komentuotojai su padirbtomis anketomis tiesiog iš kailio neriasi, siekdami sumenkinti kitų veiklą, norą būti kartu, bendrauti […]Skaityti daugiau

Lietuvoje gana saulėta ir karšta. Tradiciškai kaip ir norisi padejuoti: tvanku, trūksta gaivaus oro ir lietaus. Bet vėlgi, kai pagalvoji, tai supranti, kad ne dejuoti, o džiaugtis reikia. Retai tokie orai mus aplanko. Ir lietus retkarčiais nuplauna visus pėdsakus, na, tiksliau, dulkes. O dar kai matai, kas visoje Lietuvoje darosi, tai imi vos ne burtais […]Skaityti daugiau

Pastaruoju metu visi be jokių išimčių kalba, kad Lietuva baigia išsivaikščioti: medikų lagaminai jau sukrauti, ruošiasi mokytojai ir t.t. Žodžiu, protai „nuteka“ į kitas šalis, o valstybės tarnautojai, valdžia pasišventusiai dirba, kad šį procesą sustabdytų, o visus išvažiavusius susigrąžintų. Bet procesas įgauna vis naują pagreitį. Prikalbėta šia tema daugiau negu reikia, bet ženklių pokyčių ir […]Skaityti daugiau

Rugsėjo mėnuo ir besiartinanti Mokytojų diena skatina daugiau pamąstyti apie švietimą: mokinį, mokytoją, mokyklą. Jei pavartytume valstybės, savivaldybių vystymosi strategijas, tai matytume, kad  jose švietimui skiriama tikrai ne paskutinė vieta. Beveik visi ją įvardina kaip prioritetinę sritį. Ir taip jau yra daugelį metų: sritis prioritetinė, o kiekvienas darbas vos ne kaip didžiausia naujovė, tačiau besidžiaugiančių […]Skaityti daugiau

Galiu būti ir nemadinga Šiandien Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų, ypač jaunų žmonių, skaičius mažėja, kainos ir mokesčiai vis kyla, o automobilių kiekis auga ir smurto atvejų daugėja. Unikali situacija. Keista statistika, kurią logiškai sunku suprasti ir paaiškinti. Kai tiek daug prieštaringos informacijos, nelengva atsirinkti, susivokti ir nepamesti krypties, o tai, žiūrėk, imsi ir […]Skaityti daugiau

Sakoma, kai pats saugaisi, tai ir  Dievas padeda, bet policija čia niekuo dėta. Stebiu ir analizuoju įvykius Lietuvoje bei  Kėdainiuose ir darau išvadą: jei pagrindinis valstybės interesas yra jos žmonių saugumas, tai Lietuvoje valstybės interesą ginančios policijos kaip ir  nėra. Tai rodo kasdienybe virstantys policininkų „žygdarbiai“. Kad ir paskutinis policininkų „žygdarbis“ mūsų rajone. Policininkų pora, […]Skaityti daugiau

Kiekvieno mėnesio antroje pusėje, kai į rankas paimu rajono Tarybos posėdžių medžiagą, vis tikiuosi, jog imsime ir kažką iš esmės pakeisime savo sprendimais rajone: sumažinsime nedarbą ir emigraciją, bendrų diskusijų dėka rasime, kaip spręsti demografines problemas. Juk to iš mūsų tikisi šilti ir darbštūs kėdainiečiai. Kiekvieną kartą viliuosi, kad mūsų darbas bus konstruktyvus, šiuolaikiškas, atnešantis […]Skaityti daugiau

Neabejotina, kad šiais metais pagrindinis Lietuvos politikos įvykis – artėjantys LR Seimo rinkimai, vyksiantys spalio 9 dieną. Praėjusių metų svarbiausiu politikos įvykiu galima įvardyti savivaldybių Tarybų ir tiesioginius merų rinkimus. Metai – tai nemažas laikotarpis savivaldos gyvenime, ypač žinant tai, kad rajono Tarybos  kadencija tetrunka ketverius metus. Bet kuriuos rinkimų metus, ir nesvarbu, ar tai […]Skaityti daugiau

Paskutinieji informacijos srautai apie įvykius Lietuvoje žadina daugelio smalsumą. Panašu, jog gyvename laikotarpyje, kai viskas susimaišė: gėris ir blogis, begėdiškumas ir padorumas, vulgarumas ir kultūra, neišmanymas ir protas. Atsirinkti kaskart vis sunkiau. Deramai nepasirinkus kenčia atskiri žmonės, šeimos ir visa visuomenė. Jau lengvai beriame žodžius „išvažiuosiu iš Lietuvos“, „niekas manęs čia nelaiko“, „nieko gero Lietuvoje […]Skaityti daugiau