Jolanta Blažytė: Gero gyvenimo nuotykiai
Jolanta Blažytė.
Ar jums neatrodo, kad Lietuvos keliai jau primena nebe kelius, bet vėjo nugairintas ir neišvažiuojamas Nidos kopas? Griūvantys tiltai, išrausti keliai ir vos vienas kitas prie tų kelių remonto dirbantis darbininkas. Štai Kėdainių miesto pagrindinis tiltas sugriuvo prieš metus – iki šiol važinėjame avariniu ir laukiančiu nesulaukiančiu remonto „vaiduokliu“. Gal 20 metrų ilgio tiltelis Labūnavoje bus remontuojamas ilgiau nei metus!!! Na, susprogdintas Krymo tiltas buvo atstatytas, berods, per 3 mėnesius. O jei pažvelgtume į kokį nors Dubajų – tai toks tiltukas, kaip Labūnavoje, būtų suremontuotas gal per pusdienį.
O štai šiandienos kelionę iš Kauno į Kėdainius galėčiau pavadinti ne tik ilga „kelione per kopas“, bet ir „amerikietiškais kalneliais“. Įprastai tokia kelionė trunka 40 minučių, bet šiandien – apie 3 valandas.
Gal 20 metrų ilgio tiltelis Labūnavoje bus remontuojamas ilgiau nei metus!!!
Aut. past.
Taigi paeiliui.
Stojame kamštyje magistralėje Kaunas–Klaipėda. Gal valandą ir nejudėdami. Prošvaisčių jokių, todėl grįžtame į Kauną. Kaip pavyko apsisukti? Ogi persižegnojus ir…
Paskui bandome per Domeikavą įšokti į „Via Baltica“. Ir vėl kamštis, nors ir judantis. Ir vėl – viskas išrausta, uždaryta ir nė vieno krutančio darbininko. Ir vėl atodūsiai: och, Dubajuje tai sutvarkytų per kelias valandas. Ir vėl – valanda laukimo.
Kad laikas neprailgtų, skambinu draugei. Šiaip paplepėti, nes žinau, kad draugė taip pat kelyje.
Besėdėdama Mumbajaus, ups, Domeikavos kamščiuose turėjau progą prisižiūrėti visokių propagandinių laidų. Viena iš jų ypač įsiminė: tai LRT „Panorama“, kurioje buvo pranešta, kad „Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar“.
Aut. past.
Draugės klausiu: „Kaip sekasi važiuoti?“
Draugė ir pasakoja: „Žinai, prie kažkokio suknisto tiltuko prastovėjome gal valandą. Mat vienas žemaitis važiavo per raudoną šviesoforą, o kitas – per žalią. Abu viduryje susitiko ir niekas nenori praleisti. O už jų – mašinų virtinės. Tai pasukom į siaurą dviračių keliuką. Rizikavom, bet ką darysi. O visos mašinos – paskui mus. Bevažiuojant pamatėm, kad prieš mus artėja kitas, priešpriešinis mašinų srautas. Mums pavyko išlaviruoti, kol neatvažiavo policija. Oi, blyn, nežinau, kaip ten baigėsi, bet nu ir nafig“.
Bet… nėra to blogo. Besėdėdama Mumbajaus, ups, Domeikavos kamščiuose turėjau progą prisižiūrėti visokių propagandinių laidų. Viena iš jų ypač įsiminė: tai LRT „Panorama“, kurioje buvo pranešta, kad „Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar“. Tai ir padėjo man suprasti, kodėl Lietuvoje 20 metrų ilgio tiltukai yra remontuojami daugiau nei metus: dabar visi tiesiog džiaugiasi geru gyvenimu, todėl ir remontuoti nėra kam.
10 Komentarai
Valdančiajai komandai Lietuvos žmonės nerūpi, o sugriuvę tiltai ar sunkiai pravažiuojami keliai tuo labiau, dabar svarbiausias dalykas, kaip „prastumti“ Šimonytę į Prezidento krėslą, tikėkimės žmonės yra sąmoningi ir nerinks bestuburio Lietuvos vadovo.
Griūvančio Vikondos pastato nematai babule Jolka, tai gal toliau ir nežiūrėk.
Paskutinį komentarą turbūt rašė konservatorių remėjas. Tamsta jums iki tos babulkos lygio per visą gyvenimą nepasiekti. Bet jei nieko daugiau nesugebi tai nors įžeisti,pažeminti moki. Tikras konservarorių vado pavyzdys.
Na.kedainiskiams konservatoriai tai keiksmažodis. o darbo partija .tai jau is evangelijos.
Matosi esi tos rusiškos šliures didelė gerbėja.
Ji ne gerbėja,ji šliurė
Ji neremontuoja pastato, nes laukia darbo partijos valdžios mieste, kad pastatą už kėdainiečių pinigus jiems suremontuotų, lygiai taip, kaip buvusią ilgai neremontuojamą Saulutę pardavė Viktoras už brangiai miestui prie Muntiano. Ką gal ne taip buvo?
Jus ką nežinot, kad pirmiausia reikia aprūpinti narkomaną zelią pinigais, o mes gi pakentėsim ir su griūvančiais tiltais ir keliais!
Vis ieškai vyro,Jolantele.Bet,kad tamsta esi vatnyke,skant,prorusiška.
o kodėl tokioje blogoje šalyje Tamsta dar vis trinatės ? Beje, Nidos kopose visi pėstute – jeigu dar nežinojote…apie kokį kopų neišvažiuojamumą svaigstate ?