Pildosi „Vilties–Vikondos“ Savanorystės namai

Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ plečia savo veiklą. Vasario mėnesį fonde darbą pradėjo Savanorystės namai. Pagrindinis jų siekis – kraštiečius įtraukti į savanorišką veiklą, ugdyti bendruosius gebėjimus, reikalingus socialinių paslaugų darbo rinkai.

Profesionali savanorystė

„Savanorystės namai sudarys galimybes kiekvienam dalyvauti aktyvioje fondo veikloje, teikti taip reikalingą paramą ir pagalbą rajono žmonėms, – sakė fondo direktorė Irena Staliorienė. – Savanoriai galės ne tik įsitraukti į savanorišką veiklą, bet ir patys susikurti darbą socialinių paslaugų sferoje.“

Pašnekovės teigimu, konsultantai iš įvairių institucijų vykdys savanorių mokymus, ugdys jų bendruosius gebėjimus, atskleis savanorystės svarbą, aiškins, kaip vyresnio darbingo amžiaus asmenims pradėti verslą, kaip grįžti į darbo rinką ar joje išlikti.

„Savanorių mokymai ir konsultacijos bus naudingi, nes juose dalyvaujantieji turės galimybę pabendrauti su specialistais, gauti išsamią informaciją rūpimais klausimais.

[quote author=“I. Staliorienė“]Siekiame suburti profesionalių savanorių komandą, kuri, išklausiusi lektorių, psichologų paskaitas, žinotų, kaip bendrauti su socialinę atskirtį patiriančių šeimų nariais ir kaip jiems padėti.[/quote]

Tikimasi, kad po mokymų ir konsultacijų vyresnio amžiaus savanoriai ne tik aktyviai prisidės prie labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ veiklos, bet ir turės daugiau naujų galimybių įsidarbinti socialinių paslaugų sferoje, teikti pagalbą namų ūkiui, vykdyti vaikų ir senelių priežiūrą, organizuoti medicininę pagalbą“, – kalbėjo I. Staliorienė bei pridūrė, kad labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ tokiuose mokymuose dalyvaujantiems iniciatyviems savanoriams teiks visokeriopą pagalbą.

Gebės padėti

Vienas iš fondo „Viltis–Vikonda“ siekių – suburti profesionalių savanorių komandą, kurie, išklausę lektorių, psichologų paskaitas, žinotų, kaip bendrauti su socialinę atskirtį patiriančių šeimų nariais, kaip rasti bendrą kalbą ir sutarimą.

„Norime fondo veiklą pakreipti kita linkme. Iki šiol šeimoms teikdavome materialinę pagalbą – dovanodavome baldų, buities technikos, skirdavome piniginę paramą. O dabar siekiame padėti šeimoms ne tik materialiai, bet ir teikti pagalbą ugdant jų socialinius įgūdžius. Tik tokia visapusiška pagalba padėtų kovoti su problema iš pagrindų.

Taigi besikreipianti šeima gautų ne tik materialinę paramą – daiktą, lėšų, bet ir socialinę. Mūsų savanoriai turėtų žinių, kaip suteikti šeimai profesionalią pagalbą, padėti ugdyti socialinius įgūdžius. Savanoriai bendrautų su šeimomis. Visuomenė turi padėti tokioms šeimoms keistis ir augti. Žinoma, to turi norėti ir pati šeima, bet svarbiausia, kad tokią pagalbą mes galėsime pasiūlyti“, – būsimą fondo veiklą pristato įstaigos direktorė.

Pasipildė dešimčia

Pareikšti norą prisidėti prie Savanorystės namų veiklos aktyvūs kraštiečiai galėjo iki vasario 10 d. Fondas „Viltis–Vikonda“ sulaukė dešimties rajono gyventojų prašymų tapti savanoriais ir pasidalyti širdyse žydinčiu gerumu bei prisidėti prie įvairiausių įstaigos vykdomų iniciatyvų.

Šiuo metu fonde savanoriauja penkios moterys ir 21 moksleivis. I. Staliorienė ypač džiaugiasi entuziazmo nestokojančia jaunąja karta.

„Turime išauginę jau daug savanorių moksleivių. Jaunoji savanorių karta labai aktyvi, veikli, niekad nestokoja idėjų, galiu jais pasikliauti ir patikėti bet kokią užduotį.

Džiugu, kad į savanorišką veiklą įsitraukia ne tik merginos, bet ir vaikinai. Visiems būdingas noras padėti. Savanoriai su džiaugsmu prisiima atsakomybę ir darydami gerus darbus nori kurti gražesnę rajono gyventojų kasdienybę“, – sakė I. Staliorienė.

Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ aktyviai dalyvauja ministerijų bei rajono savivaldybės skelbiamuose projektų, padedančių spręsti socialines problemas, konkursuose. Ypač didelio pasisekimo sulaukė paskutinis įstaigos vykdytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotas projektas „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“.

Savanorystės idėjos Lietuvoje ir pačiuose Kėdainiuose sirpsta sparčiai. Kodėl kraštiečiai renkasi savanorystę? Ar altruistiškiems tikslams skirtas laikas atneša naudos ir jiems patiems?

Penkiolikmetė labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ savanorių seniūnė Eglė Arkadijevaitė savanoriška veikla užsiima daugiau nei dvejus metus, o prieš mėnesį aktyvi mergina prisidėjo ir prie Šv. Juozapo parapijos „Carito“ savanorių būrio. „Tiesiog norisi padėti kuo didesniam ratui žmonių“, – sakė geriems darbams laiko neskaičiuojanti Eglė.

Ne pramogoms

Regis, jauna mergina mieliau turėtų rinktis kitokį laisvalaikį – pramogas ir keliones su bendraamžiais, tačiau Eglė atsako: „Džiaugiuosi galėdama aplankyti senolius, sunkiai sergančius ligonius, skurdžiau gyvenančias šeimas ir jiems padėti. Kiekvienam būtų naudinga pamatyti jų kasdienybę, įsijausti į jų išgyvenimus. Taip pamatai, koks įvairiapusis yra pasaulis. Be to, niekada negali žinoti – galbūt teks atsidurti jų vietoje ir pats lauksi pagalbos. Kol galiu, noriu padėti kitiems.“

Padedi vienam – padedi visiems

Eglės nuomone, padėjęs vienam žmogui kartu padedi ir visai visuomenei. „Mums visiems geriau, kai aplink yra kuo daugiau laimingų žmonių. Pagalba vienam konkrečiam žmogui prisideda prie bendros visuomenės gerovės“, – tiki moksleivė.

Mergina pasakoja, kad tėvai palaiko jos popamokinę veiklą ir nepriekaištauja, jog užuot savanoriavusi dukra verčiau skirtų daugiau laiko mokslams.

„Tėvai džiaugiasi ir palaiko mano veiklą. Juk savanoriaudama įgyju daug gyvenimiškos patirties, kuri, tikiu, man pravers. Savanorystė ugdo norą ir gebėjimą padėti, užjausti, suprasti, taip pat lavina bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius. Tai padės tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime“, – mano Eglė.

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir socialinė pedagogė Lina Adomaitienė savanorystės sėklas sėja moksleivių širdyse. Taip pat ji yra labdaros iniciatyvas vykdančio Kėdainių moterų LIONS klubo prezidentė.

Įvairios veiklos

J. Paukštelio mokykloje vykdoma gausybė veiklos, pagrįstos savanoryste. Vaikai miško žvėrims veža daržovių, organizuoja gamtos švarinimo akcijas, rajono neįgaliesiems dovanoja koncertus. Dar viena graži iniciatyva – per eglės įžiebimo šventę moksleiviai prekiavo pačių iškeptais skanėstais, o surinktus pinigus paaukojo gyvūnų globos draugijai. Taip pat vaikai dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio tikslas iki 2018 m. visame pasaulyje pasodinti 100 mln. medžių – J. Paukštelio aštuntokai progimnazijos teritorijoje įkurdino tujų.

Užaugs atsakingi

L. Adomaitienės nuomone, savanorystės prasmė labai gili.

„Tie, kurie savanoriauja nuo vaikystės, suaugę tampa aktyvesniais kaimynais, bendruomenės nariais. Jie jaučiasi atsakingi ne tik už save, bet ir už šalia esantį žmogų“, – pastebi pašnekovė.

Sektina mada

L. Adomaitienė mano, kad ją – suaugusią moterį, turinčią šeimą ir karjerą – savanoriauti paskatino vidinis altruizmas bei noras dalintis. Moteris atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu savanorystės idėja vis labiau populiarėja.

„Smagu matyti, kad prie savanorystės prisideda vis daugiau žymių žmonių, kurie daro įtaką visuomenės nariams. Tai menininkai, verslininkai, politikai. Darydami gerus darbus jie natūraliai tampa tam tikrais lyderiais, paskui kuriuos visi seka.

Savanorystė – vienas iš būdų gydyti mūsų visuomenę, kad joje mažėtų blogų dalykų“, – tiki L. Adomaitienė.

18-metė gimnazistė Gintarė Meilūnaitė savanoriškoje veikloje tiesiog paskendusi. Merginai tai teikia daug džiaugsmo. Savanorystė jai atskleidė net ateities kryptį.

Kaip sniego gniūžtė

„Viskas prasidėjo mokykloje. Mokytojai kviesdavo dalyvauti įvairiose socialinėse akcijose. Tai prasminga popamokinė veikla, be to, gauni patirties, susipažįsti su naujais žmonėmis ir taip „užsikabini“, – sako mergina ir pateikia vaizdingą palyginimą. – Savanorystė – kaip sniego gniūžtė, pradeda ridentis ir vis didėja atnešdama daugiau ir daugiau veiklų.“

Mato iš aukščiau

Gintarė pasakoja, kad savanoriška veikla ypač aktyviai ją įsuko prisidėjus prie Jaunųjų konservatorių lygos. Mergina tapo Kėdainių skyriaus pirmininke, o vėliau ėmė dalyvauti gimnazistų bei rajono mokinių tarybų veikloje.

„Čia sužinai, kad yra toks dalykas kaip savivalda. Supranti, jog gali keisti pasaulį aplink save. O tada gimsta noras kurti ir daryti kažką įdomaus, kad būtų gerai tiek tau, tiek kitiems“, – reikšmingomis įžvalgomis pasidalija Gintarė.

Ir save, ir kitus

„Be to, kad padedi kitiems, dar vienas didžiausias savanoriavimo pliusas tas, jog geriau pažįsti save. Savanoriaujant pasitaiko gausybė progų išbandyti save skirtingose srityse. Tada pradedi visai kitaip žiūrėti į žmones, supranti, kad visi yra skirtingi, turi savo nuomonę ir tai reikia gerbti.

Savanorystė padėjo suprasti, kas man teikia laimės ir ką noriu veikti ateityje“, – atskleidė moksleivė.

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ ilgametė savanorė bei Šv. Juozapo parapijos Carito vadovė Lina Zakaravičienė gerumu dalijasi jau 10 metų. „Gal mano toks charakteris, – spėja moteris, – tiesiog noriu padėti žmonėms.“

Palikti pėdsaką

„Gyvenimas yra kelias, kuriame norisi palikti gerumo pėdsaką, – sako Lina. – Aplink tiek vargstančių žmonių. Negali visiems daug padėti, visiškai išspręsti jų bėdų, bet, kaip aš sakau, bent vieną alkaną burną pamaitinti jau yra gerai.“

Daug laiko gerumo iniciatyvoms skirianti moteris džiaugiasi, kad ją palaiko ir šeima.

„Jei nejausčiau šeimos palaikymo ir supratimo, tikrai negalėčiau tiek dėmesio skirti savanorystei. Padėti kitam nuostabu. Ištiesei pagalbos ranką, žmogus nusišypsojo ir taip gera pačiai pasidaro“, – šypsosi Lina.

Būdas pažinti save

J. Paukštelio progimnazijos moksleivė 13-metė Alina Majauskaitė mokykloje vykdomose savanoriškose veiklose dalyvauja noriai.

„Man malonu pabūti su kitais, pabendrauti. Savanoriaudamas daugiau sužinai apie save, pamatai savo galimybes. Gaila, kad dalis jaunimo mieliau renkasi laisvalaikį prie kompiuterio, o ne gyvą bendravimą, kuris virsta visuomenę keičiančiomis veiklomis. Savanorystė atneša naudos ir tam, kuriam padedi, ir tau pačiam“, – sako Alina.