PAVYKO arba vienos sriubos istorija

 PAVYKO arba vienos sriubos istorija

Jorūnė Liutkienė

Moliūgienę pirmą kartą viriau maždaug prieš 8 metus. Nuo to karto susikūriau tradiciją rudenį ją virti savo šeimai. Viriau vis kitaip. Ieškojau man įtinkančio skonio. Šeima ragavo, bet man dar trūko kažko. Netyčia pamėginusi virti moliūgų sriubą su rūkyta vištos krūtinėle – buvau apstulbinta šio skonio.

Ieškojau geriausio derinio  

Pirmąją viriau tiesiog iš nuojautos. Patiko. Paskui susiradau receptą. Suvalgėme. Viriau su aitriąja paprika. Buvo aštri. Viriau pagal prancūzišką receptą su grietinėle. Labai patiko. Viriau su obuoliais. Paskui egzotišką – su apelsinais. Viriau ir su kiaušiniais – labai įdomiai susidėliojo skoniai. Tačiau nė vienas mėgintas eksperimentas neprigijo kaip galutinė sriubos versija.

Nusprendžiau pasitarti

Jorūnė Liutkienė dalijasi savo gardžiausiais receptais.

Šiemet vėl laikausi tradicijos. Pamaniau, kad virsiu. Galvoje knibždėlynas minčių: kaip ją dar pagardinti, kad tikrai būtų tobulai skanu, kad būtų „ta sriuba“. Parduotuvėje pirmos sutiktos pažįstamos šeimos užklausiu:

– Ar verdate moliūgienę?

– Verdam. Oi, labai skanu.

– O koks receptas?

– Su vištiena.

Tai štai kaip! Iššaunu pro duris dar netikėdama, kad čia tas slaptas tobulos sriubos ingredientas. Pagreitintai atsiduriu pas giminaitę. Atsirėžiu pusę mano šeimai skirto oranžinio tetos užauginto moliūgo. Išlėkdama dar klusteliu:

Kaip verdate moliūgienę?

– Su vištiena, − atsako dvi autoritetingos šeimininkės.

Netikėtas pirkinys

Dumiu atgal į parduotuvę. Nėra krūtinėlės. Į kitą. Nematau. Apklausiu pardavėjas. Atsako „Išpirkta. Tik rūkytos“.

Tiek to griebiu. Dabar tai virsiu. Primetu galvoje viską, ką apie moliūgienės virimą atsimenu geriausiai iki žodžių „su vištiena“.  Dabar tai pavarysiu. Ir pradedu.

Gaminam!

Užkaičiu bulves. Atrėžiu skiltį moliūgo. Išvalau. Nuplaunu. Pašaunu jį į orkaitę, kad keptų. Sutroškinu tarkuotas morkas su pjaustytais svogūnais ir česnakais riešutų aliejuje. Į puodą. Ugnį prisuku. Nulupu apelsiną. Nulupu obuolį. Abu pasmulkinu. Abu čiuožia į puodą. Sutarkuoju krūtinėlę – metu ten pat. Ugnį atsuku.

Net skrenda puodan imbieras, karis, čiobreliai, rozmarinai iš lentynų. Aplink tik dulka. Viskas tinka. Skonis gilėja – bręsta. Ugnį prisuku. Geltonas moliūgas šaukštu atsiskiria nuo žievelės. Visas čiuožia į puodą. Tyška sultys. Garuoja. Kvepia. Audrina. Druskos, pipirų. Ir grūdas kardamono.

Dabar tik plakti. Dar pabarstyti sūriu. Dar įmesti sūdytų žemės riešutų. Ai, prieš tai dar reikia įsipilti dubenin. Aš paragauju ir netikiu, kad taip skanu.

RECEPTAS

Trinta moliūgų sriuba su rūkyta vištienos krūtinėle

200 gramų rūkytos vištos krūtinėlės; apie 500 g moliūgo, dvi didelės bulvės, dvi morkos, didelis obuolys, apelsinas, svogūno galvutė, 3 skiltelės česnako, cukraus, druskos, kario, rozmarino, imbiero, kario, raudonųjų pipirų, juodųjų pipirų, kardamono.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video