Vis labiau įsigali viešas ašarojimas ir dangstymasis demokratija
Kai politikai neturi kitų būdų atkreipti į save žmonių dėmesį, jiems lieka tik garsiai rėkti, stengiantis perrėkti kalbančiuosius tyliau. Arba kalbančiuosius kultūringiau. Arba mažiau kalbančius, bet daugiau dirbančius.
O kai ir tai negelbsti, ima garsiai ašaroti ir dangstytis demokratija galbūt manydami, kad taip turi daugiau šansų atkreipti į save dėmesį. Ir tai būdinga ne tik kai kuriems parlamentarams, bet ir kai kuriems Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams.
Kėdainiečių ausys jau priprato prie kone kiekviename rajono tarybos posėdyje skambančių lakių frazių apie demokratijos stoką, Kėdainių prilyginimą Baltarusijai, vis praslystančių postringavimų apie diktatūrą ir lygias lyčių galimybes. O ką jau kalbėti apie kai kurių politikų įprastą toną nurodinėti ar vesti nuolatines auklėjimo pamokėles kitokią nuomonę turintiems kolegoms.
Bet tikriausiai turėtume būti labiau pakantūs ir labiau atlaidūs politikams, nes jie – tokie pat žmonės kaip ir visi – turintys savo fobijų ir silpnų vietų. Matyt, todėl kai kurie iš jų, netgi ir tiesiogiai žmonių išrinkti, nedrįsta viešai išsakyti savo nuomonės ir atsakyti net ir į tų sričių, kuriose jiems pavesta dirbti, klausimus.
[quote author=“Aut. past.“]Štai viena susireikšminusi ir savo europietiškumą nuolat pabrėžianti Kėdainių rajono tarybos narė socialiniuose tinkluose vis verkšlena, kad neva yra puolama „Rinkos aikštės“ ir nežinia dėl kokių priežasčių piktinasi vos užsiminus apie jos giminystės ryšius bei įsižeidžia net ir dėl paminėtos lytinės tapatybės.[/quote]
Laikraštyje ar naujienų portale pasirodžius tokio politiko nuotraukai šalia tiesioginio jo vadovo, seginčio sijoną, socialiniuose tinkluose kaipmat pasipila vieši verkšlenimai su homofobijos atspalviu ir kaltinimai, neva siekiama sukurti negatyvų išrinktojo politiko įvaizdį. O po to vis kartojasi ir paties politiko nuolatiniai primityvūs bandymai įgelti jo galvelės taip ir nepaglosčiusiai žiniasklaidai.
Yra ir kitų pavyzdžių, ne tik susijusių su homofobija.
Štai viena susireikšminusi ir savo europietiškumą nuolat pabrėžianti Kėdainių rajono tarybos narė socialiniuose tinkluose vis verkšlena, kad neva yra puolama „Rinkos aikštės“ ir nežinia dėl kokių priežasčių piktinasi vos užsiminus apie jos giminystės ryšius bei įsižeidžia net ir dėl paminėtos lytinės tapatybės.
Šią savaitę gerbiama politikė viešai demonstruoja savo įžeidumą po to, kai vienoje publikacijoje rajono politikės buvo pavadintos moteriškėmis.
Europietiškoji politikė netruko prisiskirti šį apibendrinimą sau asmeniškai ir kaipmat puolė skųstis, kad jos supratimu, „moteriškė“ yra neva menkinantis žodis ir esą ji sprendimus teikia kaip politikė, tarybos narė, bet ne moteriškė.
Belieka tik stebėtis, kad užimamos pareigos nubraukia žmogaus lytinę tapatybę. Juolab kad lietuvių kalbos žodyne yra aiškiai parašyta žodžio „moteriškė“ reikšmė – moteris.
Ir tai nėra nei menkinantis, nei užgaulus lietuvių kalbos žodis. Jis turi gražią lietuvišką priesagą ir nuolat vartojamas daugelio lietuvių šnekamojoje kalboje, kurie, skirtingai nei politikai, nekuria jokių keistų šio žodžio interpretacijų.
[quote author=“Aut. past.“]Galima manyti, kad galimai hipertrofuotas reakcijas kursto politinė aplinka ar asmenybinis susireikšminimas, bet kaip čia yra, tiksliau galėtų pasakyti tik psichologai.[/quote]
Ne mažiau keistai skamba ir šios politikės reiškiamas nepasitenkinimas kai kokiame straipsnyje žurnalistai pamini jos giminystės ryšius su kita tos pačios frakcijos politike. Tokiais atvejais redakcija kaipmat sulaukia gėdijimų ir įsakmių politikės pastabų, nurodančių, kad minėtoji politikė vieną ar kitą veiksmą atliko ne kaip šiosios motina, o kaip tarybos narė. Lyg politinis statusas galėtų nubraukti švenčiausius giminystės ryšius…
Galima manyti, kad galimai hipertrofuotas reakcijas kursto politinė aplinka ar asmenybinis susireikšminimas, bet kaip čia yra, tiksliau galėtų pasakyti tik psichologai.
Nepaisant visko, svarbiausia tik tai, kad joks politikas vardan politikos neatsižadėtų savo artimųjų ar savo tapatybės.
O nuolatinis tuščiažodžiavimas apie demokratiją kelia tik vieną klausimą – kur gyvena tokie politikai, kad jaučiasi tokie nelaisvi ir išgyvena nuolatinę demokratijos stoką?
Ir čia atsakymo ieškoti toli nereikia – pakanka žvilgtelėti į tokių veikėjų socialinių tinklų paskyras, kuriose jų elgesys – įrašai bei komentarai, apie juos pačius viską ir pasako.
Štai, kad ir ta pati minėtoji politikė – savo „Facebook“ paskyroje skambiai džiaugiasi neva demokratijos pergale Kėdainiuose. O tokiai pergalei, pasirodo, ji prilygina Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą, kuriuo pripažinta, kad viename straipsnyje laikraštis pažeidė vieną vienintelę Visuomenės informavimo etikos kodekso straipsnio nuostatą rašydamas apie šią politikę.
O tai, kad ši komisija atmetė visus kitus politikės kaltinimus laikraščiui, kurie buvo pateikti kone rekordiškai ilgame skunde, ši veikėja tiesiog nutyli.
Kaip nutyli ir tai, kad buvo apskundusi ir dar vieną straipsnį, tačiau šis jos skundas buvo pilnai atmestas ir pripažintas visiškai nepagrįstu.
Europietiškoji ir nieko bendro su provincija neturinti Kėdainių politikė nutyli ir tai, kad apskundusi laikraščio publikacijas ir iš visų gausybės pretenzijų sulaukusi pritarimo tik dėl vienos, pati gavo svarbų Visuomenės informavimo etikos komisijos priminimą: „Pareiškėja laikytina viešuoju asmeniu, todėl turėtų būti pakantesnė kritikai, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų“.
