Ko tikėtis iš naujų mokslo metų? Arba ką paminėti pamiršo Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas
Lina Šlamienė./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Lina Šlamienė, Kėdainių rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto narė, konservatorės Jurgitos Sejonienės patarėja
2025-ųjų rugsėjo 12 d. „Rinkos aikštės“ portale publikuotas pokalbis su Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininku, kolega tarybos nariu Juliumi Lukoševičiumi. Pokalbyje apžvelgiama švietimo būklės apžvalga, tariamų nesėkmių priežastis nurašant buvusiai I. Šimonytės Vyriausybei. Tenka konstatuoti, kad radęs kaltuosius, tarybos narys, tyčia ar ne, pamiršo paminėti, kad dauguma švietimo būklės apžvalgoje jo pateiktų pozityvių tendencijų yra buvusios Vyriausybės nuoseklaus darbo ir sprendimų pasekmė. Tą kolega Julius puikiai supranta – rezultatai švietime neateina nei per mėnesį, nei per devynis – tam reikia laiko ir nuoseklaus visos švietimo bendruomenės darbo.
Pažvelkime į faktus
Dabar džiaugsmingai pristatomas darbo užmokesčio pedagogams didinimas yra tuometinės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir švietimo profesinių sąjungų 2024-10-21 pasirašyto Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo rezultatas. Jame įtvirtinta aiški, ilgalaikė ir nuo papildomos politikų malonės nepriklausanti pedagogų darbo užmokesčio didinimo tvarka. Laimei, kad socdemai jos nesugadino.
Kartu su kolega Juliumi džiaugiuosi dėl mokyklas pasieksiančių daugiau kaip 16 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių. Teisybės dėlei turiu priminti, kad šią praktiką taip pat pradėjo ankstesnioji dešiniųjų vyriausybė, suplanavusi šiam tikslui būtinas lėšas ir 2025-iesiems (primenu, kad 2025-ųjų biudžetas iš esmės parengtas Ingridos Šimonytės Vyriausybės ir patvirtintas jau naujosios kadencijos Seime su minimaliomis korekcijomis. Apie jas – kiek vėliau).
Pasisakyme džiaugiamasi, kad dabartinė Vyriausybė vadovėliams įsigyti papildomai skiria 10 mln. eurų prie jau anksčiau skirtų 25 milijonų, tačiau pamirštama, kad finansavimas vadovėliams, nors vis dar nepakankamas, tačiau ženkliai augo ir 2023 bei 2024 metais.
ŠMSM duomenimis, 2023 m. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms buvo skirta 24,4 mln. eurų. Taip pat mokykloms buvo skirta 3,4 mln. skaitmeninio ugdymo plėtrai. Iš viso vadovėliams ir skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti buvo skirta 27,8 mln. eurų.
2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirta 23,2 mln. eurų: iš mokymo lėšų skirta 13,2 mln., o iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų papildomai skirta 10 mln. eurų. Papildomai skaitmeninio ugdymo plėtrai 2024 m. skirta 6,8 mln. eurų. Iš viso – 30 mln. Eurų.
Toliau – dar įdomiau… Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko teiginys „Pradedamas organizuoti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas“ neatitinka tikrovės. Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas – praėjusios kadencijos ŠMSM viceministro Igno Gaižiūno bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija rezultatas. 2022-aisiais kaip pilotinis projektas pradėtas vykdyti dalyje ugdymo įstaigų palaipsniui didinant jų skaičių, o 2024–2025 mokslo metais kursas dėstytas visose Lietuvos mokyklose.
Kalbant apie mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose problematiką būtina pažymėti, kad būtent TS-LKD Seimo nariai siūlė iš viso drausti telefonų naudojimą mokyklose. Dabartinė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė priėmė sprendimą atsakomybę dėl šio klausimo permesti mokykloms. Komiteto pirmininkas tą puikiai žino, nes ir pernai, ir šiemet savivaldybėje ne kartą diskutavome tuo klausimu.
Sprendimas dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo priimtas 2020–2024 m. kadencijoje ir numatytas įgyvendinti palaipsniui – nuo pernai įtraukti vaikai nuo 3 metų, užpernai – nuo 4–erių. Nuo šių metų sprendimas įgyvendinamas pilna apimtimi.
Papildomas finansavimas mokykliniams autobusiukams nėra naujovė, nes finansavimas buvo kasmet skiriamas ne vienos prieš tai buvusios vyriausybės.
„Savivaldybėms skirta 3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymui ir maitinimui švietimo įstaigose, vežiojimui į jas. Tai tiesioginė pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia“. Kartu su komiteto pirmininku džiaugiuosi dar vieno labai reikšmingo praėjusios kadencijos Vyriausybės sprendimo rezultatais, kuri to nepamiršo planuodama 2025 m. valstybės biudžetą.
Padidintos lėšos neformaliajam vaikų švietimui – dabartinės ministerijos vadovybės sprendimas ir aš juo džiaugčiausi, jei ne vienas bet – mano įsitikinimu, prieš skiriant papildomą finansavimą šiai švietimo sričiai, būtina įsivardinti esamas problemas, jų priežastis, ir atsakyti sau – kodėl pinigų skiriama daug, o vaikų užimtumas neauga, o ir šiais pinigais finansuojamų užsiėmimų kokybė kartais labai abejotina. Šias problemas savo išvadose gerokai anksčiau įvardijo tyrimą atlikusi Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, jas taip pat įžvelgė ir NVŠ programų įgyvendinimo klausimą 2024 m. svarstęs šios kadencijos Kėdainių r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas.
Pritariu kolegos tarybos nario minčiai, kad siekiant geriausio išsilavinimo mūsų vaikams, būtų tikslinga „nekomplektuoti jungtinių 1–4 klasių, kuriose mokosi pradinukai, nesudaryti mažų (iki 8 mokinių) klasių komplektų ir nesudaryti klasių komplektų, viršijančių reikalaujamą didžiausią mokinių skaičių“. Būtent taip TS-LKD frakcija Seime siūlė, bet, mano žiniomis, tokiems sprendimams nebuvo linkę pritarti savivaldybės. Kaip sako Ignas Gaižiūnas – nuoširdžiai tikiuosi, kad straipsnio pašnekovas savo liniją išlaikys ir siūlys dabartinei ministrei!
Vietoje epilogo
Gerbiami kolegos politikai, nesirkime progine amnezija. Dirbkime taip, kad kartu su švietimo bendruomene galėtume džiaugtis bendro darbo rezultatais.
Neseniai prasidėjo nauji mokslo metai, artėja Mokytojo diena. Dėkoju visai Kėdainių rajono švietimo bendruomenei – mokytojams už gebėjimą įveikti visus sunkumus, vaikams ir jų tėveliams – už pastangas siekti kuo geresnių rezultatų vardan ateities sėkmių.
Lina Šlamienė yra Kėdainių rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto narė, konservatorės Jurgitos Sejonienės patarėja.





























1 Komentaras
Kaip gali septyniasdešimtmetis nesirgti kaip , kad jūs rašote „progine amnezija”? Juk visi tame laike jau turi problemų? Tiktai sėdi ir rankeles kilnoja visus 3 metus. Tiek iš jų ir naudos. Dar po 700-800 eurų gauna.Ir nereikia niekam atsiskaityti.