Nieko naujo, bet pokyčiai jaučiami

Neabejotina, kad šiais metais pagrindinis Lietuvos politikos įvykis – artėjantys LR Seimo rinkimai, vyksiantys spalio 9 dieną. Praėjusių metų svarbiausiu politikos įvykiu galima įvardyti savivaldybių Tarybų ir tiesioginius merų rinkimus.

Metai – tai nemažas laikotarpis savivaldos gyvenime, ypač žinant tai, kad rajono Tarybos  kadencija tetrunka ketverius metus.

Bet kuriuos rinkimų metus, ir nesvarbu, ar tai savivaldos, ar Seimo rinkimų metai, drįsčiau pavadinti lūkesčių metais.

Tų lūkesčių turėjome ir turime visi – ir netingėję ateiti iki balsadėžių, ir nepasiryžę tokiam „žygdarbiui“. Visi vylėsi ir kaskart viliasi, jog po šių rinkimų  kaip dovaną „gaus“ lengvesnį ir sotesnį gyvenimą. Lūkesčių turėsime ir šiemet.

Po tiesioginių merų ir savivaldos rinkimų tikėjomės pradėti gyventi dar skaidriau, turtingiau ir laimingiau. Tuo labiau kad ypač daug buvo žadėta: „…laisvės, lygybės, brolybės…“.

Na, dar kalbėta, jog bus geresnių, naujesnių, įdomesnių darbų, pagalbos, paramos daugiau…

Lūkesčiams pagrindo būta. Juk įvyko pasikeitimas rajono valdžioje. Atsinaujinimas nėra blogas dalykas. Su pasikeitimu atsiranda daugiau galimybių pokyčiams.

Tad peržvelkime kartu, kokie pokyčiai mus aplankė, kokie lūkesčiai išsipildė prabėgus metams po savivaldos rinkimų?

Pirmasis lūkestis. Veiklus meras.

Savivaldybės meras išrinktas tiesiogiai.

Merui suteikta daugiau galių veikti ryžtingiau ir įtakingiau.

Be jokios abejonės, tai Lietuvos politikoje nauja ir reikalinga, o svarbiausia – tiesioginiai mero rinkimai siejami su pasikeitusia įstatymine baze, savivaldos ir kitų įstatymų pokyčiais.

Pirmieji vienerių metų veiklos rezultatai tikrai nėra blizgantys. Problemų iškilo daugiau nei pozityvių rezultatų. Seni projektai strigo, o naujų didžiųjų programų kaip ir nepasimatė.

Būta ir naujų įvykių. LR Prezidentė bent du kartus rajoną aplankė, skirtingai nei prie „anos“ valdžios… Ir po rinkimų, ir prieš LR Seimo rinkimus. Akivaizdus palaikymas. Ir „savam buvusiam“ verslui, ir rajonui.

Palaikymas ir supratingumas visada gerai. Ypač, kai jis korektiškas, nesavanaudiškas ir neangažuotas vienai politinei grupei ar verslui.

Vis prisimenu LR Prezidento Valdo Adamkaus apsilankymus rajone. Jo supratingumą ir toleranciją matėme kiekviename žingsnyje, žodyje ar rankos paspaudime.

Ir su rinkimais tai nieko bendro neturėjo.

Antrasis lūkestis. Nauja politinė jėga su naujais veiklos akcentais.

Nauja tai tikrai, bet ar su naujais veiklos akcentais, klausimas lieka atviras.

Šiandien Lietuvos liberalų sąjūdžio partija bando prasimušti ir sustiprinti savo pozicijas rajone kviesdama naujus, „apsijungdama“ ir pritraukdama kitų partijų narius. Kaip sakoma, augama ir kitų sąskaita. Ar tai nauja? Nieko naujo. Seni ir Lietuvoje gerai žinomi dalykai: valdančiosios partijos narių skaičiaus augimas, jų matomumo didėjimas. Seni reiškiniai, senos formos. Seni – savi reklamuojantys leidiniai.

Ir rezultatai dažniausiai neapvilia: liberalų reitingai auga ir visoje Lietuvoje.

Juk konservatoriai mūsų krašte ypatingais rezultatais niekada nepasižymėjo, tad ir toliau vargu ar galime tikėtis svarių pokyčių.

[quote author=“N. Naujokienė“]Gal opozicija kažkur labirintuose klaidžioja nerasdama savojo veido ir veiklos akcentų.[/quote]

Socdemai respublikoje turi neblogus šansus surinkti nemažą kiekį balsų, bet apie Kėdainius to nepasakysi. Viskas kažkur užsislėpę, nematoma ir neįdomu…

Ko gero, labiausiai daugelį domina visomis prasmėmis šiandien augantys ir stiprėjantys  valstiečiai (LVŽS), sugebantys laikas nuo laiko parodyti, jog turi savo stuburą ir savo vertybes. O ar tai pateisins mūsų lūkesčius, pamatysime ateityje.

Trečiasis lūkestis. Daugiau modernumo, suderinimo.

Girdisi, kad visi sprendimai tarp koalicijos partnerių derinami tol, kol būna tokie, kokius nori matyti liberalai, tai yra partija, kurios atstovai vadovauja rajonui. Ar tai nauja?

Nieko naujo, ypač ten, kur valdančiąją daugumą sudaro 4 partijos, gavusios po keletą vietų rajono Taryboje.

Kas dėl opozicijos, tai šiandien sunku ir prognozuoti. Gal opozicija kažkur labirintuose klaidžioja nerasdama savojo veido ir veiklos akcentų ar valdančioji dauguma dirba per daug tendencingai ir visiškai nekreipia dėmesio į opoziciją…

O gal daug sąlyčio taškų atsiranda ir viskas iš anksto „susiderina“? Visaip gali pamanyti.

Iš kitos pusės gal tai ir geri ženklai: vieningas darbas, o ne nuopelnų skaičiavimas reikalingas mūsų žmonėms. Gal čia ir bus Kėdainių politikos ypatumas? Pagyvensime ir tai pamatysime bei galėsime įvertinti iš esmės.

Ketvirtasis lūkestis. Daugiau demokratijos.

O ar jos daugiau? Manau, kad galimi trejopi rajono žmonių atsakymų į šį klausimą variantai: vieniems daugiau, kitiems tiek pat, o tretiesiems net ir mažiau.

Šiandieninis rajono meras rinkėjų akyse turėjo ramaus ir sėkmingo verslaujančio politiko įvaizdį. Verslininkai paprastai palaiko demokratinius procesus, bet patys dažniausiai nelinkę „žaisti“ demokratinius žaidimus. Nurodymas-diskusija- nurodymo vykdymas – štai dažniausiai pasitaikantis verslininko-politiko vienkrypčio demokratijos supratimo modelis. Atlikome, padėkojome ir einame toliau.

Protekcijų ir atsidėkojimų, mano nuomone, savivaldybėje tikrai esama. Dažnai pagal matomą įdarbinimo, įvertinimo ar kitą rezultatą skirstomi postai, pozicijos, projektų finansavimas. Panašu, jog viskas telpa supratime „pirmumas saviems“. Ar tai nauja? Absoliučiai nieko naujo. Ypač Lietuvos valdymo praktikoje. Ir demokratijos čia tikrai ne per daug.

Penktasis lūkestis. Mažiau valdininkų, mažiau išlaidų valdymui.

Pažadų šiuo klausimų buvo daugiau negu pakankamai. Tik rezultatų, matyt, dar teks ilgokai palaukti.

Lietuva apskritai pagal valdininkų ir gyventojų skaičiaus santykio rezultatą valdininkijos naudai  pirmauja Baltijos šalyse. Ir ne tik.

Mūsų rajone tikrai vyksta naujų etatų ir valdininkų skaičiaus „reguliuojamas“ augimas. Žinoma, ir čia nieko naujo. Kaip ir visoje Lietuvoje. Juk viskas pasislepia po stebuklingais žodžiais „žmonių labui“.

Žinant, jog reikia užsitikrinti ir įtikti koalicijos partneriams, kad pastarieji balsuodami reikiamu momentu už tai „pakeltų“ arba „nuleistų“ ranką ar kitaip palaikytų panašius darbus ir darbelius, tikėtis veržlių pokyčių į gerą vargu ar galime. Nors ką gali žinoti. Dar liko daugiau nei 2 metai. Bet gi laikas bėga labai greitai. Nespėsi gerai apsižvalgyti, o jau ir nauji rinkimai ateis. Ir gyventojai vėl galės pajusti lūkesčių išsipildymo kvapą…

Šeštasis lūkestis. Atvirumas naujovėms.

Išrinktas meras S. Grinkevičius ne naujas politikas rajone. Jau du dešimtmečius jis darbuojasi  rajono politikoje. Nieko ypatingo per tą laiką apie nuveiktus darbus negalėtų pasigirti. Dirbo, politikavo ir tiek. 

Iš kitos pusės tai politikas, nesusijęs su jokiais skandalais ir įtaką darančiais ryšiais. Tai didelės vertybės šiuo laikmečiu.

Turi savus pomėgius ir prioritetus. Tai netgi atsispindi ir savivaldybės biudžete. Merą valdančioji dauguma „paskyrė“ daugelio vertinimo komisijų pirmininku, nes jis žinos kaip „kryptingiau“ lėšas paskirstyti, todėl išlaidų pagal pomėgį, priklausomumą paskirstymas, man atrodo, ypač išryškėjo: sportui, sportuojančiai įstaigai, „atsidėkojančiai“ nominacijai ir t.t.

[quote author=“N. Naujokienė“]Mūsų rajone tikrai vyksta naujų etatų ir valdininkų skaičiaus „reguliuojamas“ augimas.[/quote]

Ar tai nauja? Na, mano nuomone, vienasmenio valdymo stiprinimo kryptimi, kai rajono vadovas pats sau „suteikia“ ne tik atstovaujamos, bet ir vykdančios valdžios galias, einama kiek stipriau. Vis dažniau girdisi pagyrimai anksčiau jo kritikuotai ir peiktai administracijai… Gal už tai, kad ji gana paklusniai vykdo nurodymus, o gal dėl to, kad administracijai vadovauja savas bendrapartietis? O gal tiesiog nieko čia naujo: kaip buvo ir anksčiau, specialistai išmano savo darbą ir jį atlieka sąžiningai. Negali žinoti. Ar tai nauja, iniciatyvu? Ne, tai jau buvo gerokai anksčiau girdėta, tik adresatas kitas. Va, nauji pokyčiai, tai tikrai buvo žadėti.

Septintasis lūkestis. Ryškesnių darbų.

Vykstantis projektų įgyvendinimas, infrastruktūros gerinimas, prioritetas švietimui ir kultūrai. Ar tai nauja?

Nieko naujo. Viskas vyko, vyksta ir vyks. Projektai tęstiniai, tik kai kurie stringantys, o kai kurie judantys, kai kurie nauji… Jų vykdymą užtikrina valstybinis finansavimas ir ES pinigai.

Galima nebent tik srautus šiek tiek pakoreguoti ir per aktyvius LR Seimo narius kažkiek daugiau lėšų pritraukti. Tikrai nieko naujo.

Čia būdami atviri ir teisingi, dar turime pasakyti, jog V. Muntiano indėlį pritraukiant lėšas į rajoną vargu ar kas peršoks.

Aštuntasis lūkestis. Bendruomeniškumo stiprinimas.

Bendrai veiklai, bendriems projektams gyventojų poreikis visada yra. Kiekvienas krašto žmogus nori jaustis reikalingas ir vertinamas.

Bendruomeniškumo stiprinimas ir plėtojimas rajone vyko ir anksčiau, vyksta ir dabar. Mano darbo pradžioje, 2002 metais, rajono Taryboje  bendruomenių buvo vos keliolika, o štai per gerą dešimtmetį jų susibūrė per 50. Daugiau bendruomenių, daugiau europinio finansavimo, savaime jau užtikrina įvairesnes jų veiklas. Tad ar tai nauja? Vargu.

Tad reziumuodama norėčiau pasakyti, jog pokyčiai jaučiami, lūkesčių tebeturime, bet iš esmės taip ir nepadaryta kažko ypač naujo.

Taip buvo, yra ir, matyt, dar ilgokai bus.