Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste

 Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste

Organizatorių nuotr.

Aurelija Kuperskienė, LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Edita Liniuvienė, lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja

Kintant pasauliui neišvengiama kaita vyksta ir švietime, todėl turime būti pasirengę mokytis, gyventi ir dirbti nuolatinėje transformacijoje. Švietimo kokybės sampratos ir jos tobulinimo klausimai yra vieni aktualiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o gal ir visame pasaulyje. Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcijoje (2008) teigiama, kad „švietimo kokybės samprata yra kontekstuali ir kintanti, dėl jos susitariama, ji koreguojama atsižvelgiant į tam tikru laikotarpiu vyraujančius asmens ir visuomenės poreikius, švietimo misijos sampratą ir švietimui keliamus tikslus.“

Ugdymo turinio atnaujinimas

Švietimo bendruomenėse nuolat diskutuojama, koks švietimas yra kokybiškas, kokie požymiai rodo, kad mūsų teikiamos švietimo paslaugos yra geros. Siekiant užtikrinti švietimo kokybę Lietuvoje, nuosekliai vykdoma švietimo stebėsena, atliekami mokyklų veiklos kokybės įsivertinimai ir išorės vertinimai, nacionaliniai ir tarptautiniai švietimo tyrimai, vyksta mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir patikrinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija. O ir mokytojų profesiniam tobulėjimui skiriamas nemažas dėmesys.

Šiandien viena svarbiausių aktualijų, siekiant ugdymo kokybės – ugdymo turinio atnaujinimas ir pasirengimas jo diegimui. Jau daugiau nei metus Lietuvos savivaldybėse ir švietimo įstaigose sudarytos darbo grupės ruošiasi atnaujinto ugdymo turinio diegimui.

Surengė konferenciją

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos bendruomenė, reaguodama į Lietuvoje vykstančius švietimo pokyčius, gruodžio pradžioje sukvietė Lietuvos švietimo lyderius, švietimo įstaigų praktikus-mokytojus, sporto ir visuomenės sveikatos atstovus, įstaigų vadovus, ugdymo programų rengėjus, rajonų savivaldų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovus diskusijai.

Organizatorių nuotr.

Progimnazijoje vyko respublikinė-praktinė konferencija „Mokyklos transformacija atnaujinto ugdymo turinio kontekste“, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas šešiasdešimt švietimo bendruomenės atstovų ir tėvų iš septynių skirtingų Lietuvos rajonų.

Konferencijos tikslas buvo telkti akademinę, švietimo įstaigų praktikų-lyderių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę, siekiant kokybiškai įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį.

Plėtojant šiuolaikinį ugdymo turinį svarbiausias dalykas yra subalansuotas dalykinio turinio ir kompetencijų ugdymas, orientavimasis į laukiamus rezultatus ir poveikį, todėl konferencijoje buvo siekiama atskleisti pasirinktų ugdymo krypčių tikslingumą ugdymo turiniui.

Buvo stengiamasi išgryninti ugdymo sričių sąsajas su mokyklos pasirinktomis ugdymo kryptimis atskleidžiant fizinio raštingumo ir STEAM veiklų galimybes, siekiant sveikos gyvensenos ir mitybos darnos, aktyvaus tėvų į(si)traukimo ugdymo turinio kūrime, kuriant darnios ir tvarios visuomenės bendradarbiavimo tinklus (EKO), užtikrinant socialinio emocinio ugdymo(si) ir mokymo(si) klasėje/mokykloje dermę, pristatant įgyvendintas projektines veiklas Lietuvoje/užsienyje, jų poveikį ugdymo   proceso sėkmei, skaitmeninių inovacijų ir technologinių sprendinių galimybes ugdymo procese.

Susipažino su ugdymo turinio atnaujinimo eiga

Konferencijos moderatorė, LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorė L. Adomaitienė, konferencijos pradžioje pasidžiaugė aktyviu švietimo bendruomenės dalyvavimu, bendradarbiavimu ir pasidalijo įžvalgomis, kurios galėtų prisidėti prie sėkmingo visapusiškos asmenybės ugdymo. Sveikinimo žodį tarė Kėdainių rajono savivaldybės meras V. Tamulis ir Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė N. Naujokienė.

Glaudi tinklaveika ir bendradarbiavimas visais lygiais (nacionaliniu, rajono bei mokyklos) yra sėkmės garantas įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį ir kuriant poveikį.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ugdymo turinio atnaujinimo eiga ir švietimo įstaigų bendradarbiavimu Kėdainių rajone, kuriuos pristatė rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė, atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo komandos vadovė V. Lukšienė ir Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorė I. Neliupšienė.

Priminė tautinės mokyklos koncepciją

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė, kuruojanti išorės vertintoja J. Tumlovskaja konferencijoje skaitydama pranešimą „Visapusiškos asmenybės ugdymas: lūkesčiai, dabartis ir ateities perspektyva“ kėlė klausimą, ar visapusiškos asmenybės ugdymas yra nauja idėja.

Organizatorių nuotr.

Pranešėja priminė daugiau nei prieš 30 metų „Tautinės mokyklos koncepcijoje“ (1989) iškeltus laisvos, kūrybingos, pilietiškai brandžios ir atsakingos asmenybės ugdymo tikslus. Tačiau Lietuvos mokyklų veiklos kokybės vertinimo bei mokinių pasiekimų rezultatai, taip pat ir visuomenės pasitikėjimo švietimu rodikliai rodo, kad nemaža dalis „Tautinės mokyklos koncepcijoje“ iškeltų iššūkių lieka aktualūs ir šiandien.

J. Tumlovskaja akcentavo susitarimų švietimo įstaigų bendruomenėje svarbą, tai yra ne tik vienas iš Geros mokyklos (2015) bruožų, bet ir kiekvieno mūsų asmeninis ir bendras įsipareigojimas bei atsakomybė ugdyti visapusišką asmenybę, įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį.

Kalbėdama apie mokinio kompetencijas, pranešėja išskyrė vertybines nuostatas, kurias ugdyti sudėtingiausia: jei mokiniai turės suformuotas vertybines nuostatas, bus daug lengviau įgyti žinių ir susiformuoti įgūdžius. O būtent mokytojai yra tie žmonės, kurie ir įprasmina ugdymo programas.

Dirbo grupėse

Antroje konferencijos dalyje dalyviai diskutavo aštuoniose darbo grupėse: „Fizinis raštingumas raktas į vaiko sėkmę“ (moderatorius Olimpinių švietimo programų vadovas P. Martinkėnas,); „Sveikos gyvensenos ir mitybos dermė ugdyme“ (moderatorius, Lietuvos sporto universiteto mokslo darbuotojas dr. P. Minderis); „STEAM ugdymas: kelionė kūrybiškumo, dialogo, praktinių kompetencijų link“ (moderatorė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos STEAM centro Chemijos ir biologijos laboratorijos metodininkė dr. I. Kerienė); „EKO. Tvarus ugdymas pasauliui“ (moderatorės Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja G. Kutkienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Žebrauskaitė); „SOCIALINIS EMOCINIS UGDYMAS. Socialinio emocinio ugdymo(si) ir mokymo(si) klasėje dermė“ (moderatorės Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijos direktorė R. Pakalniškienė, lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja L. Smulkienė, socialinio emocinio ugdymo mokytoja A. Baltrūnaitė); „PROJEKTINĖS VEIKLOS. Projektinės veiklos integracija į ugdymo turinį“ (Telšių „Germanto“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, „eTwinning“ ambasadorė G. Raudonienė); „SKAITMENINIS UGDYMAS. Skaitmeninės švietimo ugdymo transformacijos galimybės“ (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo transformacijos (EdTech) projekto vadovė J. Kugytė, Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė J. Skerniškytė); „TĖVAI (GLOBĖJAI, RŪPINTOJAI). Tėvai švietimui: kaip?“ (Nacionalinės švietimo agentūros metodininkė, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė K. Paulikė).

J. Tumlovskaja akcentavo susitarimų švietimo įstaigų bendruomenėje svarbą, tai yra ne tik vienas iš Geros mokyklos (2015) bruožų, bet ir kiekvieno mūsų asmeninis ir bendras įsipareigojimas bei atsakomybė ugdyti visapusišką asmenybę, įgyvendinant atnaujintą ugdymo turinį.

Aut. past.

Ieškojo atsakymų

Konferencijos dalyviai darbo grupėse ieškojo atsakymų, kaip ir kokį ugdymo turinį kurti, ugdant visapusišką asmenybę, kuri mąstytų kritiškai ir kūrybiškai, turėtų analitinių ir problemų sprendimo gebėjimų, būtų iniciatyvi ir socialiai atsakinga, besirūpinanti savo emocine ir fizine sveikata, taisyklinga mityba bei tausojanti aplinką, gebanti prisitaikyti ir sėkmingai įsitvirtinti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Darbo grupėse buvo išgryninta, kokias matome kliūtis bei pasidalinta įžvalgomis, su kokiais sunkumais susiduria mokytojai ugdydami mokinių kompetencijas.

Įvardijo kompetencijų ugdymo trikdžius

Apibendrinant visų darbo grupių diskusijas, svarbiausi įvardyti kompetencijų ugdymo trikdžiai yra žmogiškieji faktoriai ir įpročiai: greito rezultato siekimas, baimė bandyti ir keisti(s), nuovargis, išankstinis nusistatymas daryti kitaip, laiko sąnaudos ir stoka, norint kokybiškai pasirengti pamokoms, projektinėms veikloms, mažas bendruomenės įsitraukimas į bendras mokyklų veiklas, balansas tarp skaitmeninių priemonių naudojimo naudos ir žalos, šeimos įpročių ir vertybių suderinamumas su mokykloje diegiamomis vertybėmis, skaitmenizacijos įtaka fizinei ir emocinei sveikatai bei kūrybiškumo mažėjimui, duomenų saugumo ir privatumo problemos, mokytojų socialinis emocinis ir skaitmeninis raštingumas.

Bendradarbiavimo su tėvais stiprinimas

Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimo su tėvais (globėjais, rūpintojais) stiprinimui, ieškant rezultatyvesnių bendradarbiavimo ir tėvų įsitraukimo būdų, kuriant švietimo įstaigos kultūrą. Tėvų darbo grupės moderatorė K. Paulikė parengė interaktyvias pateiktis su praktiniais pavyzdžiais, kuriuos tėvai galėtų naudoti su vaikais kasdienėje veikloje tobulinant visas septynias kompetencijas.

Tėvų darbo grupė vieningai sutarė, kad vaiko ugdymo(si) kelio pradžia prasideda šeimoje, kurioje suformuojamos nuostatos, kultūra, vertybės, tradicijos ir t.t. Visa tai vaikai atsineša į ugdymo įstaigas ir būtent nuo minėto kelio pradžios priklauso ir mokymosi rezultatai, motyvacija, santykiai su bendraamžiais, mokytojais bei visa juos supančia aplinka.

Kiekvienos Bendrosiose programose apibūdintos kompetencijos ugdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kokioje aplinkoje vaikas auga. Tad svarbus bendradarbiavimas su šeima, kurio stiprinimui buvo siūloma burti tėvų klubus. Juose tėvai dalintųsi patirtimi, sunkumais, diskutuotų, kviestų psichologus, ieškotų sprendimų ir kt.

Svarstytos mokyklų tėvų klubų bendradarbiavimo galimybės su kitų mokyklų ir kitų savivaldybių mokyklų tėvais. Įvardinta tokios iniciatyvos idėja „X mokyklos tėvų klubas Y mokyklos tėvų klubui“.

Tėvų darbo grupės moderatorė K. Paulikė supažindino su paauglių ir tėvų santykių stiprinimui skirtu projektu „Muzikuojame su tėvais“ bei pristatė Danijos mokyklose populiarią priemonę – kiekvieną mėnesį klasių bendruomenės savaitgalį renkasi į susitikimą-pikniką, kuriame visi bendrauja, žaidžia žaidimus, kepa pyragus, aptaria aktualias temas.

Konferencijos dalyviai darbo grupėse ieškojo atsakymų, kaip ir kokį ugdymo turinį kurti, ugdant visapusišką asmenybę, kuri mąstytų kritiškai ir kūrybiškai, turėtų analitinių ir problemų sprendimo gebėjimų, būtų iniciatyvi ir socialiai atsakinga, besirūpinanti savo emocine ir fizine sveikata, taisyklinga mityba bei tausojanti aplinką, gebanti prisitaikyti ir sėkmingai įsitvirtinti nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Aut. past.

Problemų sprendimo būdai

Trečioje konferencijos dalyje „Idėjų banko kūrimas ir sprendinių pristatymas“ buvo ieškoma būdų, padėsiančių spręsti kilusias problemas ugdymo procese. Konferencijos dalyviai įsitikino, kad ugdymas yra dinamiškas, kintantis, keliantis nemažai iššūkių, skatinantis nuolat atsinaujinti, ieškoti įvairių metodų, būdų, formų, padedančių visapusiškai ugdyti augantį žmogų.

Nepaisant skirtingų patirčių buvo sutarta, kad ugdant visas septynias kompetencijas, didžiausia vertybė yra žmogus, mokinio ir mokytojo emocijos bei motyvacija.

Norint stiprinti kryptingą mokinio vertybinį ugdymą, ugdyti jo kompetencijas, būtina suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti ugdymo turinį su gyvenimo aktualijomis. Ne mažiau svarbūs yra susitarimai su mokinio šeima ir partnerystė, bendrų vertybių puoselėjimas.

Akcentuotas patyriminis ugdymas

Konferencijoje akcentuotas patyriminis mokinių ugdymas, mokymo(si) siejimas su mokinių gyvenimo patirtimi, tikslingai taikant ugdymo(si) metodus bei formas, mokytojų savalaikis ir nukreiptas į tikslingą ugdymo proceso tobulinimą profesinis tobulėjimas, kolegialus bendradarbiavimas.

 O kiekviena švietimo įstaiga yra savita, todėl matuotis turėtų su savimi ir planuoti ugdymo turinį, atsižvelgdama į savo kontekstą ir stiprybės.

Kviečiame virtualiai apsilankyti LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje vykusioje respublikinėje-metodinėje konferencijoje https://www.kedainiuausra.lt/2022/12/13/mokyklos-transformacija-atnaujinto-ugdymo-turinio-kontekste/

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video