Erasmus+ mokymai Prahoje: įtraukiojo ugdymo patirtys ir naujos galimybės

 Erasmus+ mokymai Prahoje: įtraukiojo ugdymo patirtys ir naujos galimybės

Asmeninio archyvo nuotr.

Kėdainių „Ryto“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytojai Rasa Rugelienė ir Audrius Pankratjevas mokinių atostogų metu (lapkričio 1–5 dienomis) dalyvavo Erasmus+ projekto „KODAS: AŠ ESU“ (Nr.2026-1-LT01-KA121-SCH-000409287) mokymuose „UDL mokytojams – įtraukiojo ugdymo patirtys ir naujos galimybės“, kurie vyko Prahoje, Čekijoje, ITC (Tarptautiniame Mokymų Centre).

Tarptautiniuose mokymuose mokytojai gilino žinias apie įtraukųjį ugdymą ir universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principų taikymą šiuolaikinėje mokykloje. Mokymų tikslas – plėsti pedagogų kompetencijas, suteikti praktinių įrankių ir metodų, padedančių kurti atvirą, lanksčią ir kiekvieno mokinio individualius poreikius atliepiančią ugdymosi aplinką.

Mokymų metu mokytojai susipažino su šiuolaikinėmis ugdymo strategijomis, kurios padeda užtikrinti, kad visi mokiniai, nepaisant jų gebėjimų, mokymosi tempo, patirties ar individualių poreikių, turėtų galimybę aktyviai dalyvauti ugdymo procese ir siekti asmeninės pažangos.

Buvo aptariama, kaip atpažinti mokymosi kliūtis, numatyti galimus sunkumus dar prieš jiems atsirandant ir planuoti tokias ugdymo veiklas, kurios sudarytų sąlygas kiekvienam vaikui patirti mokymosi sėkmę. Svarbi mokymų dalis buvo skirta praktiniam mokymuisi ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

Mokytojai dalyvavo interaktyviuose užsiėmimuose, grupinėse diskusijose, komandiniuose darbuose, analizavo realias mokyklines situacijas, sprendė įvairias pedagogines problemas ir dalijosi savo profesine patirtimi su kolegomis iš Vokietijos, Rumunijos, Turkijos, Ispanijos bei Slovėnijos. Skirtingų šalių pedagogų patirtys leido palyginti įtraukiojo ugdymo praktikas, aptarti bendrus iššūkius ir atrasti naujų būdų, kaip užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui.

Tarptautinės diskusijos padėjo geriau suprasti, kad nors švietimo sistemos ir ugdymo kontekstai skiriasi, visų pedagogų tikslas yra bendras – pastebėti kiekvieno vaiko stiprybes, atskleisti jo galimybes ir padėti jam augti. Daug dėmesio mokymų metu buvo skirta trims pagrindiniams universalaus dizaino mokymuisi principams:

– Mokinių įsitraukimo skatinimui – kaip sudominti mokinius, palaikyti jų motyvaciją, suteikti galimybę rinktis, skatinti savarankiškumą ir aktyvų dalyvavimą mokymosi procese.

– Įvairiems informacijos pateikimo būdams – kaip tą pačią informaciją perteikti skirtingais būdais: žodžiu, raštu, vaizdais, schemomis, vaizdo įrašais, praktinėmis demonstracijomis ar skaitmeninėmis priemonėmis.

– Įvairiems žinių ir gebėjimų raiškos būdams – kaip suteikti mokiniams galimybę parodyti, ką jie išmoko, ne tik raštu, bet ir kalbėdami, piešdami, kurdami, atlikdami praktines užduotis ar naudodami skaitmenines technologijas.

Mokytojai mokėsi tikslingai pasitelkti skaitmenines priemones, interaktyvias platformas, vaizdinę ir garsinę medžiagą, vertimo programas bei pagalbines technologijas, kurios gali padėti įveikti kalbos, informacijos suvokimo, komunikacijos ar kitus mokymosi barjerus.

Buvo aptariama, kaip technologijas integruoti į pamokas ne dėl pačių technologijų, o siekiant didesnio mokinių įsitraukimo, savarankiškumo ir prieinamesnio mokymosi turinio. Ne mažiau svarbus dėmesys skirtas socialiniam ir emociniam ugdymo aspektui.

Mokymų dalyviai analizavo, kokią reikšmę mokymuisi turi mokinių emocinė savijauta, saugumo jausmas, tarpusavio santykiai, pasitikėjimas savimi ir priklausymo klasės bendruomenei jausmas. Aptarė būdus, kaip kurti palaikančią klasės aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi priimtas, gerbiamas, išgirstas ir drąsiai galėtų išreikšti savo mintis, klausti, klysti bei mokytis iš savo klaidų.

Praktinių veiklų metu mokytojai kūrė lanksčius pamokų planus, išbandė užduočių diferencijavimo, individualios pagalbos teikimo, bendradarbiavimo ir formuojamojo vertinimo strategijas. Mokėsi numatyti skirtingo sudėtingumo užduotis, suteikti mokiniams pasirinkimo galimybių, pritaikyti mokymosi medžiagą ir vertinimo būdus atsižvelgiant į individualius gebėjimus bei mokymosi poreikius. Ypač svarbu – vienodas užduotis atlikdami mokiniai nebūtinai mokosi vienodai, todėl mokytojo užduotis yra sudaryti sąlygas kiekvienam siekti pažangos pagal savo galimybes.

Mokymai paskatino iš naujo įvertinti mokytojo vaidmenį šiuolaikinėje mokykloje. Įtraukusis ugdymas nėra vien papildomos pagalbos teikimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Tai visos mokyklos bendruomenės požiūris ir įsipareigojimas kurti tokią ugdymosi aplinką, kurioje būtų pastebėtas kiekvienas vaikas, atpažintos jo stiprybės, interesai, gebėjimai ir galimi mokymosi sunkumai. Svarbiausia mokymų mintis – ne mokinys turi prisitaikyti prie vienodų mokymosi sąlygų, o mokymosi aplinka turi būti lanksti ir pritaikyta skirtingiems mokinių poreikiams.

Grįždami iš mokymų mokytojai parsivežė ne tik naujų teorinių žinių, bet ir konkrečių praktinių idėjų, metodinių priemonių bei tarptautinės patirties. Įgytas žinias planuojama taikyti kasdienėje pedagoginėje veikloje: planuojant pamokas, kuriant įvairiapuses mokymosi užduotis, organizuojant grupinį darbą, stiprinant mokinių motyvaciją ir ieškant kiekvienam vaikui tinkamiausių mokymosi būdų. Planuojama mokymų metu įgyta patirtimi dalytis su kolegomis.

Tarptautiniai mokymai dar kartą patvirtino, kad kokybiškas įtraukusis ugdymas prasideda nuo mokytojo atvirumo, gebėjimo ieškoti, išbandyti ir keisti įprastus mokymo būdus. Kiekvienas mokinys yra skirtingas, tačiau kiekvienas nusipelno galimybės mokytis, tobulėti, atskleisti savo potencialą ir patirti sėkmę.

Rasa Rugelienė ir Audrius Pankratjevas, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytojai

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video