Madingieji influenceriai ir jų misija

Pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamas žodis „influenceris“. Tačiau turbūt daugeliui, ypatingai vyresnės kartos atstovų, kyla klausimas: kas jie tokie, kokia veikla užsiima ir kaip jais tampama? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie influencerius arba kitaip – nuomonės formuotojus, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. dr. Andrius Šuminas.

– Gerb. Andriau, kaip apibūdintumėte, kas yra influenceriai?

– Tai žmonės, socialinėse medijose turintys didelį kiekį sekėjų, dideles auditorijas ir darantys įtaką tų auditorijų tam tikroms nuomonėms, pasirinkimams, vertinimams. Jie yra kaip pavyzdžiai, nuomonių lyderiai, kuriais jų sekėjai daugiau ar mažiau yra linkę sekti. 

– Tai influenceriai yra kaip socialinės medijos sudedamoji dalis?

– Taip. Pavyzdžiui, mūsų Prezidentas irgi influenceris, nes turi didžiulę auditoriją. Tik jo sekėjai visai kitokie – politikai ar politika besidomintys žmonės – ir jo daroma įtaka taip pat skiriasi, nes jis nereklamuoja kažkokių prekių ar paslaugų, nepasiduoda tiesioginei reklamai.

[quote author=“Doc. dr. Andrius Šuminas“]Tai žmonės, socialinėse medijose turintys didelį kiekį sekėjų, dideles auditorijas ir darantys įtaką tų auditorijų tam tikroms nuomonėms, pasirinkimams, vertinimams.[/quote]

– Kam jie reikalingi? Anksčiau tokių žmonių juk nebuvo…

– Anksčiau buvo šiek tiek kitaip: prieš interneto erą dabartiniai influenceriai buvo vadinami nuomonių lyderiais. Tai buvo matomi, gerbiami žmonės bendruomenėse. Kaip, pavyzdžiui, gydytojai, vaistininkai, kunigai ar pan. – žmonės, turėję pripažinimą visuomenėje, į kurių nuomonę buvo kreipiamas dėmesys ir įsiklausoma.

Sekimas, domėjimasis – nėra nieko naujo, tik internetas, socialinės medijos tai padaro labai matoma, supaprastinama. Šiandieniniai influenceriai savo auditorijas skaičiuoja dešimčių ar šimtų tūkstančių sekėjų skaičiumi. Nuo to priklauso nuomonės formuotojų įtaka visuomenei, jų uždarbis.

– Jūs paminėjote, jog anksčiau vadinamaisiais influenceriais ar nuomonės formuotojais buvo savo srityje kažko pasiekę specialistai ar savo srities ekspertai. Tačiau, rodos, jog dabar jais gali tapti kiekvienas, turintis „geresnį liežuvį“ ar puikiai mintis dėstantis asmuo…

– Visiškai teisingai. Mes kalbame apie kažkokį profaniškumą: sakykim, sveiko gyvenimo būdo influencerė, kuri iš tikrųjų nėra baigusi jokių panašių mokslų, o pati pasiskaičiusi internete kažkokių straipsnelių, pradeda mokyti savo auditoriją, kaip sveikai gyventi.

Jūs teisi sakydama, kad anksčiau nuomonių lyderiai buvo kažko pasiekę savo srityse – arba turintys išsilavinimą, arba dirbantys ir turintys patirtį – būdavo vertinami kitų žmonių kaip profesionalai.

Šiandien, kalbant apie influencerius, yra stengiamasi visais įmanomais būdais surinkti kuo didesnę auditoriją, bet ne visada galime kalbėti apie jų ekspertines žinias ar patirtį tam tikroje srityje. Nepaisant to, jie leidžia sau vertinti, kritikuoti ir pan.

– Tai kur tada yra jų fenomenas?

– Fenomenas yra pats internetas ir socialinės medijos. Tam tikros platformos, kurios labai supaprastina informacijos skleidimo srautus, būdus ir formas, kaip susirinkti tą auditoriją. Tarkim, jeigu paimtume kokį nors nuomonės lyderį, žinomą žmogų, mums būtų sunku įvertinti, kiek jis yra žinomas, kiek žmonės juo pasitiki ir pan. Kai kalbame apie socialinių medijų influencerius, tai matome, kad kažkoks influenceris turi tiek ir tiek tūkstančių auditoriją ir iš karto galima kalbėti apie tam tikrą jo įtaką. Tie visi skaičiukai šiuo atveju ir padaro tokį dalyką, kad tas procesas tampa lengviau išmatuojamas nei tai būdavo anksčiau.

[quote author=“Doc. dr. Andrius Šuminas“]Šiandien, kalbant apie influencerius, yra stengiamasi visais įmanomais būdais surinkti kuo didesnę auditoriją, bet ne visada galime kalbėti apie jų ekspertines žinias ar patirtį tam tikroje srityje. Nepaisant to, jie leidžia sau vertinti, kritikuoti ir pan.[/quote]

– Stebint tokį aklą žmonių tikėjimą, įsiklausymą į influencerius, peršasi nuomonė, kad žmonės tapo patys nebemąstantys, leidžiantys save valdyti, formuoti jų nuomonę bet kam…

– Aš nebūčiau toks visiškai radikalus. Žmonės dėl skirtingų priežasčių pradeda juos sekti – vieni dėl juoko, kiti dėl kitokių stebėjimų. Klausimas, kiek tų žmonių aklai jais pasitiki. Be jokios abejonės, yra tokių žmonių ir tas skaičius yra nemažas, nes kitaip reklamos ar žinučių užsakovai nemokėtų influenceriams pinigų už tai, kad jie paveiktų savo auditoriją reklamuodami tam tikrus produktus, prekes, paslaugas ar dar kažką. Akivaizdu, kad tai veikia. Tačiau tai nėra visiškai aklas nuomonės formuotojų sekėjų pasitikėjimas jais pačiais. 

Ko gero, reikėtų kalbėti apie skirtingas auditorijas. Turbūt problematiškiausia yra jaunų žmonių auditorija, kuri dar turi mažiau patirties, kritinio mąstymo, raštingumo bendrąja prasme, išprusimo. Ir būtent jaunimu lengviau manipuliuoti nei vyresniais žmonėmis, kurie galbūt ne taip lengvai pasiduoda manipuliacijoms.

– Ar galima būtų nuomonės formuotojus skirstyti į kelias grupes: tuos, kurie skleidžia reklamą, tuos, kurie tiesiog dalijasi įdomiomis mintimis, patirtimi, patarimais, kaip pasiekti vieną ar kitą tikslą ir t.t. (pvz. Andrius Tapinas, Andrius Užkalnis, Indrė Stonkuvienė, Simonas Urbonas), tuos, kurie bando kurti kažkokius juokelius be ypatingo turinio (Karolina Mechino, Paul de Miko ar pan.)?

– Yra influenceriai, kurie siekia, kad apie juos būtų kalbama, kad patektų į žiniasklaidą, siekia bet kokiomis priemonėmis, kad būtų matomi. 

Kiti – tiesiogiai nesiekia būti žinomi, t.y. įžymybėmis (angl. celebrities). Jie tiesiog dalinasi kažkokia informacija, pavyzdžiui, iš mokslo, medicinos ar dar kokios nors srities, kurie turi surinkę nemažas auditorijas.

Dar kita influencerių grupė – apskritai nesiekia būti žinomi, matomi. Tiesiog siekia labai tyliai auditorijoms daryti įtaką, kažkokias manipuliacines kampanijas ar pan. 

Tai tų formų yra labai daug ir pačių įvairiausių. Kitas dalykas, kad šiandien tos pačios reklamos agentūros jau užsimena apie tai, jog tie didieji influenceriai tampa mažiau paveikūs. Ir pradeda kalbėti, kad reikia pradėti kreipti dėmesį į mikroinfluencerius, t.y. influencerius, kurie nebūtinai turi didžiules, bet labai tikslines auditorijas. Surinkę, kad ir nedidelį skaičių žmonių, bet tokių, kurie domisi tam tikra sritimi ir per kuriuos būtų paveikiamos nebūtinai didelės, bet tikslinės auditorijos.

– Jūs minėjote, kad yra grupelė influencerių, tarp kurių gali būti ir manipuliatorių. Ar influencerio pareigos nėra puiki priedanga, pavyzdžiui, propagandistams?

– Kad tikrai yra, galbūt negalima būtų sakyti, bet, kad gali būti, tai taip. Kas galėtų paneigti, kad influenceriai, lygiai taip pat kaip reklamuoja kažkokius kremukus ar dar kažką, nepradės rengti, kad ir minkštąsias atakas prieš mūsų valstybę neigiant kažkokius faktus ar nepradės skleisti kažkokių sąmokslo teorijų. 

Žiūrėdami į socialinę mediją mes tą iš tiesų kartais matome. Vieni influenceriai taip elgiasi dėl savo neišprusimo, kiti – iš kažkokių paskatų skleidžia tam tikras sąmokslo teorijas, vertybes arba atvirkščiai – tyčiojasi iš tam tikrų vertybių. Tad tokių pavyzdžių mes galime matyti.

– Ar influencerių atėjimą ir įsigalėjimą galima būtų vertinti kaip geresnio gyvenimo Lietuvoje ženklą – produktus ar paslaugas jie reklamuoja dėl to, kad juos kažkas perka, kitas dalykas – ėjimas į kažkokias paskaitas, kurias skaito influenceriai, taip pat kainuoja, o tai juk nėra pirmo būtinumo prekės ar paslaugos…?

– Čia galima būtų pritaikyti visiems gerai žinomą juokelį: „Kaip tapti milijonieriumi? Surask milijoną kvailių, kurie tau duotų po vieną eurą“. Pajuokaujant šitą juokelį galima pritaikyti ir šioje situacijoje.

Aišku, tas veikia. Influenceriai iš to gyvena ir sugeba užsidirbti iš savo auditorijų reklamuodami prekes, paslaugas, produktus tiesiogiai ar per kažkokias paskaitas, siūlydami šalutinius produktus. Taip, šitas procesas vyksta. Bet ar tai galima būtų lyginti su geresniu gyvenimo lygiu? Galbūt… Tačiau Lietuva čia nėra kažkuo išskirtinė, nes tie patys procesai vyksta daugelyje valstybių. 

Kitas dalykas, galėtume kalbėti apie tai, kad ta pati žiniasklaida, žurnalistai, pacituodami niekam nežinomo influencerio kažkokią mintį, prisideda prie jo išpopuliarėjimo, žinomumo, jis ar ji pristatomas kaip kažkokios srities ekspertas, nors tos ekspertizės nė su žiburiu nerasi. 

[quote author=“Doc. dr. Andrius Šuminas“]Šiandien, kalbant apie influencerius, yra stengiamasi visais įmanomais būdais surinkti kuo didesnę auditoriją, bet ne visada galime kalbėti apie jų ekspertines žinias ar patirtį tam tikroje srityje. Nepaisant to, jie leidžia sau vertinti, kritikuoti ir pan.[/quote]

– O gal žmonės tapo labai tingūs – mieliau renkasi sumokėti influenceriui pinigus ir, nuėjus į paskaitą, jo tiesiog valandėlę paklausyti nei tą pačią informaciją susirasti knygose ar internete ir pasiskaityti?

– Viena iš priežasčių, dėl ko žmonės eina į tas paskaitas, tai – mados reikalas. Jiems smagu pasišildyti kažkokiuose šlovės spinduliuose, pasidaryti asmenukių, atrodyti kietai, kad aš buvau viename ar kitame influencerių renginyje (juokiasi). Tačiau dažnai pasidomėjus jų turiniu ir beskaitant jų aprašymą, kyla abejonių, koks ten gali būti turinys… 

– Kaip Jūs ir minėjote, dažnai influenceriais tampa jauni žmonės. Ar toks gana lengvas populiarumas ir dėmesys negadina jauno žmogaus asmenybės formavimosi?

– Aš pats dirbu su studentais, dėstau paskaitas ir labai dažnai iš jaunų žmonių – pirmo, antro ar trečio kurso studentų – girdžiu, kad jie nori būti influenceriais. Bet, kai pradedame kalbėti, kodėl jie to nori, tai suprantu, kad tai yra labiau psichologiniai dalykai – jie nori būti matomi, žinomi, žvaigždės. Dar jauni žmonės ne tiek galvoja apie finansinę naudą, kiek apie žvaigždės statusą. 

Turbūt reikėtų apskritai kalbėti apie socialinių medijų visokius patiktukus, kai paprasti žmonės kažką paskelbia, o paskui žiūri, kiek tų patiktukų surinko. Tai čia labai panašus dalykas, tik vyksta dideliu mastu. 

– Ko reikia norint tapti sėkmingu nuomonės formuotoju, kokių savybių ar žinių?

– Čia vieno recepto nėra. Turbūt pirmiausia reikia užsispyrimo, turinio kūrimo ir kažkokiu būdu patekti į žiniasklaidą – tai turbūt pagrindiniai dalykai norint tapti influenceriais. Tik vėlgi klausimas, kiek įtakos darymas ir influenceriai bus tvarūs bei ilgalaikiai, kaip greitai žmonėms nusibos. 

Jie negaus reklamos ir kitų apmokamų užsakymų, kol neturės auditorijos, nes reklamos užsakovai perka auditoriją. Taigi influencerių pirmas uždavinys yra surinkti kuo didesnį sekėjų skaičių. 

– Užsiminėte apie uždarbį ir nuomonės formuotojų pajamas. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, iš ko jie uždirba pinigus?

– Įvairiai – iš reklamos, renginių. Tarkim, žmogus tampa žinomas, tada pradeda jį kviesti į visokius produktų pristatymus, už ką irgi yra mokama ar pan. Įvairiomis formomis jie uždirba pinigus, tačiau esmė yra reklama.

– Gal žinote, ar yra kokie nors mokymai, skirti nuomonės formuotojams?

– Esu matęs, tik dabar neatsimenu, kur, kad vienas influenceris moko už pinigus, kaip tapti influenceriu (juokiasi). Tik klausimas, koks ten turinys ir kiek yra naudos iš tokių mokymų. 

– Ar galima būtų influencerių veiklą įvardinti kaip profesiją?

– Kaip čia pasakyti (juokiasi). Žmonės iš to gyvena. Jeigu galima iš to pragyventi, vadinasi, profesija. 

– Nuomonės formuotojų veikla gana naujas dalykas Lietuvoje?

– Nepasakyčiau. Galima būtų kalbėti maždaug apie dešimtmetį, tik tiek, kad dabar tai yra įgavę didesnį mastą. Influenceriai atsirado su „Facebook‘o“ atėjimu. Galbūt ne iš karto po kelių metų, bet pirmosios apraiškos buvo būtent tuomet.

– Jūsų nuomone, dabar yra influencerių veiklos pikas, įsibėgėjimas ir pikas bus vėliau? Ar galima pasakyti, kada baigsis jų era?

– Labai geras klausimas. Aš pats jį dažnai užduodu studentams per diskusijas paskaitų metu. Iš tiesų sunku pasakyti. Greičiausiai ji nepasibaigs, tik klausimas, kokios bus apimtys ir kiek žmonėms tai bus įdomu. Kiek influenceriams pavyks išlaikyti žmonių dėmesį, susidomėjimą. Sudėtinga atsakyti, nes nežinome, kaip toliau vystysys socialinės medijos. Jei žinotume, būtų viskas kur kas paprasčiau – galėtume visiems negeriems dalykams užbėgti už akių. 

– Kokių patarimų turėtumėte dar tik influencerio karjeros pradžioje esantiems žmonėms?

– Pirmiausia reikėtų turėti kažkokią ekspertinę sritį, įgyti tam tikrą išsilavinimą, kad jauni žmonės nepasiduotų tviskančiam patrauklumui galvodami, kad tapsiu influenceriu ir man jau daugiau nieko nebereikia, būsiu žinomas ir iš to gyvensiu. Paskui gali tekti labai skaudžiai nusivilti ir tiesiog iššvaistyti laiką, tam tikras savo galimybes, kurios galėjo būti panaudotos kitoms reikmėms ar veikloms.