Kokie Kėdainiams buvo 2017? (VISAS STRAIPSNIS)

Laikas bėga greičiau nei smėlio smiltys tarp pirštų. Nespėjame pamatyti kaip pirmadienį pakeičia sekmadienis, sausį – gruodis su Kalėdomis ir Naujųjų laukimu. Vieni žmonės ateina, kiti išeina. Įvykiai keičia įvykius. Vieni – malonūs, laukiami ir atveriantys puikias perspektyvas, kiti – anaiptol – nemalonūs, stabdantys, kartais net žlugdantys, skaudinantys, keliantys gėdos jausmą ar net šokiruojantys. Tačiau visi jie – mūsų išgyventi. Visi mus vienaip ar kitaip keičiantys ar pamokantys. Šiais metais Kėdainiuose įvairių įvykių buvo itin gausu.  Kviečiame prisiminti reikšmingiausius.

Verslo pasiekimai

Sėkmingiausiai dirbanti ir sparčiausiai auganti

Prestižiniame leidinio „Verslo žinios“ organizuojamame smulkiojo ir vidutinio verslo konkurse „Metų gazelė 2016”, DADU ledus gaminanti bendrovė „Vikeda“ pateko į nominantų sąrašą ir buvo įvardinta kaip viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių.

„Būti nominuotiems „Gazelės“ verslo konkurse – reikšmingas ir apie sėkmingą augančios įmonės veiklą bylojantis įvykis, – džiaugėsi „Vikedos“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis. – Tai patvirtinimas, kad įmonė dirba stabiliai ir patikimai.“

Iš viso į šį titulą šiemet pretendavo 4 tūkstančiai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.

Ypatingai nusipelnė šalies verslui

Kėdainiuose veikiančios įmonės „Lifosa“ generaliniam direktoriui Jonui Dastikui vasario mėnesį įteiktas išskirtinis apdovanojimas – sidabro „Darbo žvaigždė“.

Šis apdovanojimas – aukščiausias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas, teikiamas už ypatingus nuopelnus šalies verslui ar Rūmų sistemos plėtrai.

Metų smulkieji verslininkai

Geriausia metų Kėdainių rajono maža įmone, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, antrus metus tapo krovinių pervežimo bei logistikos paslaugas teikianti UAB „Linėja transport“, kurios vadovas – Gediminas Norkus.

Geriausia metų Kėdainių rajono labai maža įmone, kurioje joje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, išrinkta mažoji bendrija „Idėjų cechas“, įkūrusi kėdainiečių pamėgtus kavos namus „Kavamanija“. Šios įmonės vadovas – Benas Cechanavičius.

Metų įkurtuvės

Kovo mėnesį Kėdainiuose duris atvėrė prekybos centras „Lytagra“.

Viena seniausių ir didžiausių šalies bendrovių į mūsų miestą atnešė milijonines investicijas, sukūrė kelias dešimtis naujų darbo vietų.

Metų technologinis sprendimas

Nuo kovo 1 dienos Kėdainių krašto televizija pakeitė pavadinimą ir, tapusi „Rinkos aikštės TV“, persikėlė į internetą. „Rinkos aikštės TV“ karščiausios video naujienos ir laidos transliuojamos naujienų portale www.rinkosaikste.lt 24 valandas per parą.

Televizijos perkėlimas į internetą – investicija į ateitį. Sparčiai kintant technologijoms, atsisakyta transliacijų per skaitmeninę antžeminę televizijos stotį, keičiant jas į modernias, šiuolaikiškas ir į ateitį orientuotas technologijas.

Metų auksas

Net dvi koncerno „VIKONDA“ įmonės: UAB Kėdainių konservų fabrikas ir DADU ledus gaminanti „Vikeda“, šiemet pelnė aukso medalius jau 21-ąjį kartą vykusiame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“.

Šiame konkurse Lietuvos pramonininkų konfederacija išrinko reikšmingiausius, rinkoje pripažinimo sulaukusius, vartotojų ir ekspertų sektoriaus palankiai įvertintus produktus ir paslaugas.

UAB „Vikeda“ aukso medalį pelnė už natūraliuosius ledus iš gardaus lietuviško pieno „Arctica“ su mėlynėmis, kurios irgi rinktos Lietuvos miškuose.

UAB Kėdainių konservų fabrikas auksą gavo už kietojo sūrio užtepėlę su česnakais.

 Metų praradimai

7 milijonai eurų

7 milijonai eurų. Tiek šiemet prarado Kėdainių rajonas, nes nesugebėta čia atlikti net 10,8 procentų suplanuotų darbų.

Nesugebėjo Kėdainių valdžia gauti planuotų pinigų investicijoms į įvairius rajono objektus. „Važinėjau, buvau pas Ramūną Karbauskį nuvažiavęs, tikino, jog viskas bus gerai, bet neskyrė pinigų. Tai kas, K. Kemešienė su administracijos direktoriumi kalti? Nesakau, kad mūsų administracija dirba idealiai – yra visko. Žmonės ir klysta, kažko iki galo nenumato, nesužiūri. Nenoriu, kad šioje vietoje mes bandytume užsiangažuoti ir rasti kaltų“, – dar spalio mėnesį rajono Taryboje teisinosi meras Saulius Girnkevičius.

Neįsileistas investuotojas ir pasiųsta žinutė verslo pasauliui

Kėdainių valdžia neįsileido naujo investuotojo, norėjusio statyti gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje.

Bendrovės „Visolis“ atstovaujami investuotojai iš Pakistano bei Jungtinių Arabų Emyratų Kėdainiuose ketino statyti pramonėje plačiai naudojamos kaustinės sodos gamyklą, sukurti apie 150 naujų darbo vietų.

Jų investicijos būtų siekusios apie 8 mln. eurų.

Beje, investuotojai jau buvo atskridę į Lietuvą, kai jiems buvo perduotas mero S. Grinkevičiaus atsisakymas net susitikti su jais.

Po šio akibrokšto Kėdainių LEZ valdymo bendrovės vadovas Giedrius Valuckas sakė: „Mums perduota aiški žinutė – tokių investicijų niekam nereikia ir bus labai didelis pasipriešinimas. Po šio įvykio sulaukėme labai daug pašaipių replikų, politikų perduota žinia verslo pasaulyje pasklido labai plačiai.“

Prarastas Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras

Kauno kolegija nebevykdo veiklos Kėdainiuose – uždarė čia veikusį Jonušo Radvilos studijų centrą. Didžiulis pastatas ir itin modernus šalia jo esantis stadionas tapo niekam nebereikalingi.

Šį turtą ketina perimti valstybės Turto bankas, tačiau pastatui ir aikštynui neturint tikro šeimininko, baiminamasi, kad viskas greit sunyks.

Vienintelė išeitis išsaugojant tai, kas jau sukurta – inicijuoti politinį sprendimą dėl turto perėmimo savivaldybės žinion. Tačiau… Savivaldybės vadovai neslepia, kad nežino, ką su tuo turtu daryti.

Metų statyba

Dotnuvos tiltas

Nors Dotnuvos tiltą buvo žadama baigti sutvarkyti iki šio rugsėjo, tačiau darbų pabaigos iki šiol taip ir nematyti.

Maža to, kad už tai atsakinga savivaldybės administracija nesugeba tinkamai atlikti savo darbo ir nemoka išsireikalauti iš juos vykdančios įmonės nei terminų laikymosi, nei darbų kokybės išlaikymo – dar nebaigtas statyti tiltas šiemet jau buvo ir lopomas.

Belieka konstatuoti, kad Dotnuvos tilto rekonstrukcija užtruko nepadoriai ilgai.

Metų apdovanojimai

Suteiktas Garbės piliečio vardas

Kėdainių krašto garbės piliečio vardas suteiktas signatarui Povilui Aksomaičiui.

Pagerbti jį susizgribta tik praėjus 13 metų po jo mirties.

Apdovanojimas buvo įteiktas signataro dukrai Aušrai Ščiukienei, tačiau ji, nors ir dėkodama už tėveliui suteiktą titulą, mandagiai leido suprasti, kad tokius apdovanojimus skirti derėtų dar tada, kai gerbtini žmonės yra gyvi.

Apdovanojimą A. Ščiukienė perdavė Kėdainių krašto muziejui.

Metų medikė – iš privačios klinikos

Šiais metais garbingas Metų mediko vardas ir apdovanojimas atiteko UAB Kėdainių šeimos klinikos šeimos gydytojai Ritai Lauciuvienei.

Rudenį sukako 43 metai, kai R. Lauciuvienė dirba gydytoja. Ji atskleidė, kad medike tapo dėl noro padėti, pagelbėti kitam ir, žinoma, iš dalies meilės žmogui.

Pacientai šią gydytoją vertina ne tik dėl jos profesionalumo, ypatingai aukštų kompetencijų, bet ir dėl dėmesingumo, pagarbos, atjautos ir meilės žmogui.

Išrinktos Metų moterys

Tradiciniuose Kėdainių metų moterų rinkimuose Metų specialiste tapo kovo mėnesį dar rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkės pareigas ėjusi Danutė Mykolaitienė. Ji apdovanota likus vos trims dienoms iki dvidešimt ketverius metus trukusios karjeros Lietuvos policijoje pabaigos.

Metų pasiekimo nominacija skirta Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovei Ritai Stakniūnienei.

Metų mama tapo labūnaviškė Loreta Žilinskienė. Ji su vyru Dariumi augina penkis šaunius sūnus. Vyriausiajam Ugniui – devyniolika, Smilčiui – šešiolika, Antanui – šešeri, Akmėjui – treji, Agatui – jau antri metukai.

L. Žilinskienė yra ne tik mama, bet ir Pelėdnagių ambulatorijos gydytoja odontologė.

Metų moterų apdovanojimuose Metų altruistės nominacija atiteko net dviem Kėdainių krašto moterims – Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos vadovei Veronikai Gilienei, kuri daugiau kaip 30 metų dirba su negalią turinčiais žmonėmis ir yra gestų kalbos vertėja, bei Jūratei Tylienei, Gudžiūnų ambulatorijos administratorei, besirūpinančiai ne tik savo pacientais, bet ir visos seniūnijos gyventojais.

Metų kūrėjos titulas skirtas Mildai Verkauskienei – Kėdainių bendruomenės socialinio centro užimtumo specialistei, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narei, tekstilininkei, odininkei, Kėdainių krašto poetei.

Geriausia socialinė darbuotoja

Geriausio socialinio darbuotojo apdovanojimas šiais metais skirtas Šėtos seniūnijos socialinei darbuotojai Vitalijai Mikėnaitei, kuri šį darbą dirba jau vienuoliktus metus.

„Mano darbo džiaugsmas – kai žmogus, kuriam padedame, lieka laimingas. Nors darbas ir sunkus, tenka įdėti daug pastangų, bet žibančios žmonių akys suteikia didelės stiprybės ir tampa tarsi sraigteliu, skatinančiu eiti į priekį“, – sako V. Mikėnaitė.

Išrinktas Metų mokytojas

Metų mokytojo titulas šiemet atiteko Josvainių gimnazijos istorijos mokytojui Vaidui Grišinui. Mokytojas metodininkas V. Grišinas pedagoginį darbą dirba jau 24 metus. Jis yra išugdęs ne vieną istorijos olimpiadų prizininką, yra veiklus, energingas, talentingas bei itin kūrybingas idėjų generatorius, randantis laiko vadovauti ir rajono istorijos mokytojų metodiniam būreliui.

Paskelbtas Kultūros premijos laureatas

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatu tapo muzikantas bei pedagogas Vitalis Vidikas. Labiausiai nusipelniusiu krašto kultūrai žmogumi V. Vidikas pripažintas už iniciatyvas organizuojant 5 džiazo festivalius „Broma Jazz“ bei siūlymus švęsti Kėdainiuose tarptautinę džiazo dieną. Dideliu nuopelnu pripažintas ir jo kasdieninis pedagogo darbas, iš kurio jis ir pargyvena. Atsižvelgta ir į V. Vidiko pasiūlymą mažą Kėdainių senamiesčio gatvelę pavadinti Džiazo vardu.

Kitų pretendentų nuopelnai krašto kultūrai prieš V. Vidiką nublanko nepaisant net to, kad vieno iš jų darbai pripažinti net nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir yra įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Kiti pretendentai į Krašto kultūros premiją taip pat įvertinti reikšmingais respublikinio lygmens apdovanojimais, tačiau savivaldybės komisija nusprendė, kad V. Vidikas už juos vertesnis Kultūros premijos laureato vardo.

Metų pasiekimai

Į gyvenimą sugrąžinti benamiai

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų vadovei Vitalijai Surgautienei ir šiame fonde savanoriaujančiam kineziterapeutui Eimantu Donskiui, pasitelkus kitų savanorių pagalbą, pavyko į socialų gyvenimą sugrąžinti 10 benamių.

Šie ištraukti iš landynių, pasirūpinta medicinine pagalba, dokumentų sutvarkymų ir kitais būtinais reikalais.

Laimėta kova su veltėdžiais

Kad ir kaip atrodytų neįtikėtina, tačiau Josvainių seniūnijoje laimėta kova su veltėdžiais – čia nėra nė vieno darbingo amžiaus „pašalpinio“.

Tai – Josvainių seniūno Algimanto Sirvido ir visos jo komandos nuopelnas.

„Tiesiog darome tai, ką privalome daryti, tai, ką esame įpareigoti atlikti. Kiekvienam besikreipiančiam į seniūniją dėl pašalpos, jei tik asmuo gali dirbti, pirmiausiai siūlėme ir toliau primygtinai siūlome susirasti darbą. Kartais net ir konkrečią darbo vietą nurodome“, – sako A. Sirvidas.

Kėdainietė – inovatyviausia šalies mokytoja

Šviesiosios gimnazijos mokytoja Daiva Ivaškevičienė pripažinta inovatyviausia Lietuvos biologijos, chemijos mokytoja.

Ši mokytoja ekspertė pedagoginį darbą dirba jau tris dešimtmečius.

Reikšmingai inovatyviausio mokytojo nominacijai Šviesiosios gimnazijos bendruomenė D. Ivaškevičienę pristatė už iniciatyvumą ir profesionalumą, kūrybišką darbą su mokiniais, švietimo iniciatyvų ir inovacijų įgyvendinimą, nuolatinį tobulėjimą bei technologijų naudojimą ugdymo procese.

Geriausias šalyje projektas įgyvendintas Kėdainiuose

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektą „Nebūk abejingas smurtui“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažino geriausiu šalyje.

Šis projektas buvo vykdytas 16-oje rajono vietovių aktyviai užsiimant smurto artimoje aplinkoje prevencija. Gyventojams individualias konsultacijas teikė psichologas ir teisininkas.

Metų naujiena

Įkurtas visuomeninis judėjimas

Ilgus metus Kėdainių rajonui sėkmingai vadovavusi merė Nijolė Naujokienė ir savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Arūnas Kacevičius kartu su Seimo nariu Dariumi Kaminsku bei kitais rajone autoritetą turinčiais žmonėmis, įvairių sričių lyderiais, įkūrė judėjimą „Mūsų krašto sėkmei“.

Tai – visuomeninė, nepartinė, ne pelno siekianti organizacija, kutrios tikslas – telkti žmones bendrai veiklai, kad Kėdainių kraštas sėkmingai augtų, kad jaunimas rinktųsi jį šeimų kūrimui ir darbui, kad būtų sparčiai ir konstruktyviai čia sprendžiamos žmonių problemos.

Į naująjį judėjimą aktyviai jungiasi nemažai kėdainiečių, norinčių iš esmės keisti situaciją rajone.

Metų sukaktys

Gimnazijai – 370

Kėdainių šviesioji gimnazija sutiko solidų 370 metų jubiliejų ir 15-os metų atkūrimo sukaktį.

„Per 370 metų gimnazija buvo ne kartą uždaryta ir vėl atidaryta. Greičiausiai kada nors taip nutiks ir ateityje, bet turiu tokią viltį, kad čia visada bus mokykla iš didžiosios raidės“, – sako gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.

Ūkininkų sąjungai – 10

Šiemet Kėdainių krašto ūkininkų sąjungai sukako 10 metų.

Ta proga ūkininkai Kėdainių arenoje ne tik pjaustė jubiliejinį tortą, bet ir tradiciškai apdovanojo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus.

Šiuo metu Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga vienija per 200 narių, tarp jų – 32 moterys ūkininkės ir 82 jaunieji ūkininkai.

Prieš 10 metų sąjunga įsteigė Virmantas Ivanauskas, Jonas Talmantas, Saulius Dambrauskas, Šarūnas Šiušė ir Aušrys Macijauskas.

Metų sprendimas

Automobilių eismo apribojimas senamiestyje

Po šio sprendimo valdininkai sulaukė gausybės verslininkų ir rajono gyventojų skundų. Savivaldybei neatlaikius žmonių spaudimo, leistasi į kompromisą – savivaldybė šiek tiek nusileido ir dalį ribojimų po kelių mėnesių pakeitė.

Tačiau smulkiųjų senamiesčio verslininkų tai negelbėja, verslininkai jau pavargo kovoti su savivaldybe ir kai kurie tiesiog nuleido rankas. Štai senamiesčio kepyklėlė prabilo apie ketinimus po švenčių užsidaryti ir perkelti savo veiklą į kitą miestą, kuris verslui draugiškesnis nei Kėdainiai.

Metų remontas

Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos remontas

Remonto Surviliškio V. Svirskio pagrindinė mokykla laukė ne vienerius metus, o kai buvo paskelbtas konkursas ir pradėtos paieškos, kas remontą atliks, laukti prireikė ir dar ne vieną mėnesį. Dėl netinkamai savivaldybės parengtos dokumentacijos seną pastatą remontuoti buvo atsisakiusios net trys bendrovės iš eilės, motyvuodamos tuo, kad valdininkų parengtoje dokumentacijoje aprašyti darbai neatitinka realios situacijos. Be to, verslininkai tikino net patyrę rajono savivaldybės vadovų spaudimą kuo greičiau pasirašyti sutartį ir pradėti darbus.

Metų projektas

Nutiestas kelias į niekur

Miegėnų kaime už mokesčių mokėtojų pinigus nutiestas kelias į niekur.

Maždaug 100 metrų asfalto danga nutiesta kelio atkarpoje, vingiuojančioje vos tarp trijų sodybų, iš kurių tik viena gyvenama, bet ir tai ne nuolatos.

Kaimo gyventojai džiaugiasi, kad šioje kelio atkarpoje vasarą bent vaikai gali netrukdomi važinėtis dviračiais ir riedučiais.

„Mūsų manymu, tai puikus pavyzdys, kaip biudžeto lėšos ne panaudojamos tikslingai, investuojant į visai bendruomenei reikšmingus objektus ar infrastruktūrą, o tiesiog „įsisavinamos“, – dar vasarą redakcijai rašė miegėniškiai.

Metų kova

Daugiabučių bendrijos kovoja su savivaldybe

Jau daugiau nei pusantrų metų trunka Kėdainių rajono savivaldybės ir daugiabučių namų bendrijų karas dėl savivaldybės uždėtos prievolės daugiabučių bendrijoms tvarkyti viešas erdves aplink namus.

Savivaldybės sprendimas sulaukė milžiniško pasipriešinimo, nes gyventojams primesti reikalavimai prasilenkia su logika – vieniems butams priskirta tvarkyti vos po 30 kvadratinių metrų tvarkomo ploto, o kitiems net ir po 70.

Kas ir kaip turėtų tvarkyti aplinką, buvo atliekama net gyventojų apklausa, tačiau iki šiol galutinis sprendimas taip ir nepriimtas, o daugiabučių namų bendrijų atstovai priversti ir toliau minti savivaldybės slenksčius.

Metų karjeristė

Partijoje patyrė fiasko

Balandžio mėnesį politinės karjeros fiasko patyrė vicemerė Olga Urbonienė.

Tąkart ji buvo panorusi tapti Lietuvos socialdemokratų partijos Kėdainių skyriaus pirmininke, tačiau partijos kolegos pasitikėjimo jai neišreiškė.

Skyriaus pirmininko rinkimuose O. Urbonienę įveikė iki tol šiam skyriui vadovavusi Juozo Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik.

Metų klaida

Sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą

Sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą gavę miesto ir rajono gyventojai buvo šokiruoti, mat jose buvo ne tik už mirusius žmones priskaičiuotos sumos, nežinia iš kur atsiradusios milžiniškos skolos ar sumaišyti gyventojų adresai, bet ir masiškai išviešinti gyventojų asmens duomenys – ant vokų surašyti asmens kodai.

Savivaldybė, kaip jau tapo įprasta, net ir šiuo atveju neprisiėmė atsakomybės už klaidas ir dėl žmonių asmens duomenų išviešinimo puolė kaltinti vokus jai gaminusią privačią bendrovę. O dėl neteisingų paskaičiavimų eilinį kartą tik teisinosi – savivaldybėje įdiegta nauja komunalinių atliekų apskaitos sistema, tad, suprask, specialistai, matyt, ja tiesiog neįgudo naudotis.

Metų pirkinys

Automobiliai socialiniams darbuotojams

Kaimiškų seniūnijų socialiniams darbuotojams rugpjūčio mėnesį savivaldybė nupirko dešimt naujų „Peugeot“ automobilių. Šie automobiliai skirti specialistėms, dirbančioms su socialinės rizikos šeimomis.

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvą sukrėtė Kėdainiuose nužudyto keturmečio berniuko tragedija, o į socialinius darbuotojus ėmė smigti kritikos strėlės dėl galimai nepakankamo pagalbos suteikimo šeimose augantiems ir smurtą patiriantiems vaikams.

Metų bėda

Rekordiniai lietūs

Šį rudenį iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, paskendo ūkininkų laukai. Juose liko dalis nenuimto derliaus.

Nepaisant to, Kėdainiuose ekstremali situacija taip ir nebuvo paskelbta, apsiribota tik ekstremalaus įvykio konstatavimu.

Kėdainių krašto ūkininkus, patyrusius milžiniškus nuostolius, išgelbėjo tik Vyriausybė, paskelbusi ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje.

Metų nesėkmės

Sugriuvo valdančioji koalicija

Kėdainiuose sugriuvo valdančioji koalicija. Ją paliko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Adelė Štelmokienė ir Algimantas Kižauskas, liberalų frakcijos narys Viktoras Muntianas ir nepartinis Darius Petrauskas.

Valdžioje esančius liberalus vis akivaizdžiau palaiko opozicijos funkcijų niekada deramai taip ir neatlikusi Darbo partija.

Kėdainiuose vis garsiau kalbama apie valdžioje esančių liberalų ir Darbo partijos jungtuves, nepaisant to, kad liberalai į valdžią pateko deklaruodami, kad „gelbėja“ Kėdainius nuo „darbiečių“.

Radarus pastatė, o ženklus pamiršo

Kėdainių mieste įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir greičio matavimo prietaisus, valdininkai pamiršo pasirūpinti būtinais įspėjamaisiais ženklais – prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, vadinasi, duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai ir tokiu atveju gali būti nieko verti. Dėl tokio valdininkų aplaidumo pažeidėjai galėjo išvengti atsakomybės.

Paviešinus šį faktą apie valdininkų aplaidumą, susizgribta ir po kurio laiko ženklai visgi buvo pastatyti.

Metų rekordai

300 metrų sparnų

UAB „Dotnuva Baltic“ užfiksavo Lietuvos rekordą – vienu metu viename lauke purškimo sijas išskleidė net dešimt „Agrifac“ savaeigių purkštuvų. Vienu metu ištiestos savaeigių purkštuvų sijos siekė kone 300 metrų.

Šis rekordas – ne tik pirmasis toks Lietuvoje, bet ir pirmasis, kurio siekti nusprendė „Dotnuva Baltic“.

Rašiklių kolekcija

18 620 skirtingų rašiklių iš 102 pasaulio valstybių. Tokią gausią kolekciją per 12 metų sukaupė AB „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota.

Gruodžio mėnesį „Lifosoje“ jis surengė šių rašiklių parodą ir siekia, kad jo kolekcija būtų įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

Visa J. Baniotos kolekcija sveria apie 170 kg. Jai J. Baniotos namuose skirtas atskiras kambarys, kuriame pastatyti net specialūs stendai.

Ar bus užfiksuotas šis rašiklių kaupimo rekordas Lietuvos rekordų knygoje, paaiškės jau sausio mėnesį.

Vandens ir šiukšlių kainų šuolis

Šiemet Kėdainiuose sumuštas vandens kainos ir mokesčio už šiukšlių tvarkymą branginimo rekordas.

Vienu ypu rajono politikai vandenį pabrangino net 10,9 proc.

Beje, perkantys vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugą daugiabučių namų gyventojai moka bene daugiausiai iš visų. Daugiau net nei komerciniais tikslais perkantys šią paslaugą.

O už šiukšlių išvežimą miesto gyventojams metinis mokestis, panašu, didės 6 eurais, o gyvenantiems kaimiškose vietovėse – 4 eurais.

Buto kainos žemumos

Kėdainiuose iš savivaldybės galima nusipirkti butą už… tūkstantį eurų.

Už tiek leista parduoti savivaldybei priklausantį butą, esantį Šėtos gatvės 112-ajame name. Beje, šis butas – ne avarinės būklės.

Pinigai, kurie yra gaunami už parduotus savivaldybės būstus, yra naudojami kitiems socialiniams butams įsigyti. Žodžiu, gaunasi taip, kad vienus socialinius būstus savivaldybė parduota ganėtinai pigiai, o kitus perka kur kas brangiau?

Metų detektyvas

Savivaldybės pinigų skyrimas privačiam klubui

Nors krepšinio klubui „Nevėžis“ šiemet buvo skirta įspūdinga pinigų suma, besibaigiant metams politikai vėl mestelėjo šiam klubui papildomus 70 tūkst. eurų. Pridėjus šią sumą prie jau anksčiau skirtos pinigų krūvos, bendra suma būtų artėjanti prie 300 tūkst. eurų.

Tačiau keisčiausia tai, kad lėšos pervedamos ne tiesiogiai privačiam klubui „Nevėžis“, bet per tarpininką.

Pasirodo, toks ūkinis subjektas, juridinis asmuo, kaip krepšinio klubas „Nevėžis“ – visai neegzistuoja. Veikia viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“, kuriai pinigus savivaldybė skiria per labdaros ir paramos fondą „Krepšinio angelai“. Abiejų šių įstaigų direktorė – Ingrida Marijošienė. Tai ką politikai apgaudinėja? Save ar valstybę? Ar tai nėra gudriai suregzta schema savivaldybės pinigams plauti? Ar legalus toks būdas padėti krepšinio klubui išsikapstyti iš finansinio nuopuolio?

Metų tragedijos

Keturmečio nužudymas

Sausio pabaiga Kėdainiuose paženklinta visą Lietuvą sukrėtusia tragedija – Mindaugo gatvės daugiabutyje mirtinai sumuštas 4 metų Matukas.

Žmogžudyste įtariami artimiausi vaiko žmonės – 23 metų motina Monika Kaziukaitytė ir jos sugyventinis 27 metų Gediminas Kontenis.

Teismo procesas dar nepasibaigęs, nė vienas iš įtariamųjų dar nesulaukė verdikto. Kaltę jie verčia vienas kitam ir bausmės abu laukia už grotų.

Tuo tarpu už vaiko teisių saugojimą atsakinga Kėdainių rajono savivaldybė, atsakomybės dėl šios tragedijos kratėsi. Nulėkė tik viena galva – savo noru iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigų pasitraukė ilgametė šio skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė.

Keturmetį mažylį su skausmu širdyje laidojo visa Lietuva. Įtariama, kad mažametį žiauriai sumušęs patėvis G. Kontenis smurtavo toli gražu ne pirmą kartą.

Ievos Strazdauskaitės nužudymas

Kėdainiuose kraupiai nužudyta ir buvusio aerodromo teritorijoje užkasta 26 metų plungiškė Ieva Strazdauskaitė.

Merginos nužudymu įtariami romų tautybės kėdainiečiai: 26 metų Leonas Bieliauskas, 24 metų Karolis Bieliauskas ir 23 metų Mantas Bieliauskas. Jie visi – pusbroliai, žinomi vagių ir plėšikų gaujos nariai.

Nusikaltėliai merginą užpuolė greitkelyje ties Elektrėnais kovo 5-osios vakarą. Jie tvirtina neplanavę nužudyti I. Strazdauskaitės, tik norėję atimti iš jos prabangų 2016 metų laidos automobilį „Audi A7“.

Merginą jie sustabdė ir pagrobė imitavę avariją. Įgrūdę ją į savo BMW bagažinę, tikino, ketinę nuvežti ir paleisti prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio, tačiau Marijampolės apylinkėse užklimpo nuošaliame miško keliuke.

Pasak L. Bieliausko, vaduojantis iš purvyno, I. Strazdauskaitė jiems pasakė, kad praneš apie nusikaltimą teisėsaugai, todėl išsigandusi trijulė ir nusprendė nužudyti auką.

Merginą nusikaltėliai mirtinai uždaužė kastuvu Kėdainiuose, kai atvažiavę į buvusį aerodromą iškasė jai duobę.