Ko galima išmokti per šventes, gimtadienius ir… jubiliejus
Asociatyvi piqsels.com nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Yra toks vienas geras ir labai paprastas būdas sužinoti naują receptą. Tai taip žmonių vadinami ,,suneštiniai baliai“. Tie seni geri tikri giminių ir šeimininkių susirinkimai mano receptų knygoje paliko ne vieną laiko patikrintą receptą.
Puotoje yra unikalu tai, kad ne tik pamatai, sužinai, paragauji, įsitikini, bet ir ištrauki iš šeimininkės receptą. Geros šeimininkės, moterys, nelabai mėgsta dalintis receptais, nes kiekviena nori būti unikali ir nepakartojama, o tam padeda savos kulinarinės paslaptys. Viena istorikė man sakė, kad lietuvaitės moterys ir senoviškame lietuviškame kaime vis dėlto nenoriai dalindavosi receptais. Na, o prie vyno taurės geroje kompanijoje maisto kūrėjos būna dosnesnės, jos atsileidžia ir atskleidžia savo kūrybines paslaptis.
Kai nešamės savo patiekalus į puotą ar pas draugus, jie paprastai būna gerai ištestuoti, priimtini visiems skoniams ir mes juos mokame pagaminti taip gerai, kad niekada nesufeilinsime ir patiekalas būtinai pavyks.
Nepamirškite, kad atsinešant savo patiekalus, reikia juos turėti taip, kad neberiektų nei pjaustyti, nei kažką daryti. Tai įsidėmėjau dar savo žalioje jaunystėje iš buvusios kolegės anglų kalbos mokytojos Mildos Bernadišienės, kai ji savo firminės silkutės sumuštinukus atnešė šiaudiniame inde preciziškai išdėliotus ant itin pritaikytos servetėlės ir gracingai padėjo ant bendro stalo.
Baltoji užtepėlė, kurioje lašišos yra, bet beveik nesimato
Reikės: 300 gramų varškės, 200 gramų rūkytos lašišos; 2 nedidelių žalių agurkų, 2 šaukštų graikiško jogurto, 2 valgomųjų šaukštų majonezo, 2 česnako skiltelių, šlakelio citrinos sulčių, petražolių, druskos, pipirų.
Gaminame: varškės reikia riebesnės ir rupesnės. Jos nereikia trinti iki vientisos masės, bet vos paskaidyti dubenyje, tada susmulkinti lašišą mažais gabaliukais, įtarkuoti per burokinę tarką agurkus, pridėti pasmulkintų petražolių, padruskinti ir papipirinti. Išspausti šlakelį citrinos sulčių. Viską sumaišykite su graikišku jogurtu ir majonezu, bet dėkite ne per daug. Gali reikti šaukštelio cukraus. Turite ragauti ir išgauti skonį pagal save. Pirmiausia, skanu turi būti jums. Toje užkandėlėje, kuria aš vaišinausi, lašišos beveik nesimatė – taip smulkiai ji buvo supjaustyta, bet skonis jautėsi puikiai. Aš gi pasirinkau būdą lašišą pjaustyti šiek tiek stambiau, o maišydama stengiausi išlaikyti varškės rutuliukus, kad patiekalas nepavirstų tyre.
Po to tuščią lėkštę išeidama ir pasiėmė. Jokių riebaluotų rankų, jokio sviesto rankinuke. Geriau apgalvoti patiekalą, kurį atsineši, negu paskui blaškytis šaukšto ar peilio, o dar blogiau tinkamos lėkštės.
Pirmas grobis, kurį pavadinau „Jubiliejinės salotos“. Šios nepakartojamo skonio ir egzotiškai netradicinio derinio salotos užkariavo mūsų širdis per mano giminaitės Dalios penkiasdešimtmečio jubiliejų 2013 metų pavasarį. Po paragavimo per didžiąją puotą pirmą kartą namuose jas pagaminau savo vegetarei krikšto dukrai Vitalijai. Po ilgų eksperimentų patobulinau originalų receptą, nes man kažko lyg ir trūko. Todėl į savąsias nuo tada degu kedrinių pinijų.
Lygiai po savaitės ji sugrįžo namo ir, pasirodo, mama belaukdama jos pagamino lygiai tokias pačias salotas. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad jos mama daug meiliau, t. y. labai smulkiai supjaustė brokolius, pasmulkino net ir džiovintas spanguoles. Vitalijos mama Danutė jas nusižiūrėjo savo draugės jubiliejuje. Tai dėl to pavadinimas „Jubiliejinės“ joms ir prigijo.
Ragautos per Velykas, ruoštos per gimtadienius, draugų vakarėlius apsukusios ratą jos mane po kelerių metų pasitiko vėl. Tik jau tetos Ramutės jubiliejuje. Kai jas netikėtai pamačiau ant vaišių stalo, širdy labai pasijuokiau. Dėl duoto pavadinimo tinkamumo galima neabejoti.
Kitas gardumas pribloškė vos prieš kelias savaites. Gero bičiulio Remigijaus jubiliejuje viena iš pakviestųjų damų iš tolimosios Kelmės atvežė nuostabiai gardžią užtepėlę.
Užmetusi akį į skaidrų didelį dubenį pamačiau kažką balto. Atkreipiau dėmesį, nes atrodė viliojančiai skaniai. Maži gumuliukai varškės viliojo iš tolo ir kažkaip intuityviai nusprendžiau ne tik paragauti, bet ir supratau, kad jas gaminsiu ir pati.
Be to, šis varškės užkandis yra jau trečias mano gaminamas pagardas prie virtų bulvyčių, džiovintos duonos riekelių ar tiesiog be nieko. Aš varškę ruošdavau arba su raugintais agurkais arba su silke. Dar dvi priežastys, kodėl šios varškės ištrintinės yra labai patogios: tai greitai ir lengvai pagaminamas užkandis ir labai greitai bei skaniai suvalgomas.
Jubiliejinės salotos, kurių dubuo keliauja per jubiliejus
Reikės: 1 brokolio, 1 raudonojo svogūno, 150 gramų džiovintų spanguolių, 50 gramų kedrinių pinijų ir 2 šaukštų riebaus majonezo. Dar šiek tiek druskytės ir žiupsnelis pipiriukų.
Gaminame: brokolį nuplauname, jo žiedynus pasmulkiname, sumetame į dubenį ir užpilame verdančiu vandeniu. Palaikome keletą minučių. Nupilame vandenį, tada pravėsusius gabaliukus dar labiau susmulkiname. Pabarstome druska, pipiriukais ir suberiame džiovintas spanguoles, labai labai smulkiai supjaustytą raudonąjį svogūną. Aš jį vienintelį tikrai nuoširdžiai susmulkinu. Visa kita darau normaliais, bet ne tokiais mažais gabaliukais. Suberiu kedrines pinijas. Šių visų elementų sujungimui reikia nedidelio šaukšto riebaus majonezo. Viską permaišome ir laukiame į jubiliejų besirenkančių svečių.
Patarimai suneštiniam baliui
- Niekada negaminkite naujo recepto.
- Rinkitės didesniam būriui žmonių priimtino skonio gaminius.
- Gaminkite patogiai valgomą patiekalą.
- Atsineškite patiekalą taip, kad iš karto galėtumėte padėti jį ant stalo, kad neberiektų nei pjaustyti, nei maišyti, nei prieš renginį kažkaip kitaip ruošti ar apsunkinti šeimininkus ieškant indų ar įrankių.
- Atsineškite nedidelį kiekį, kad jo nereiktų palikti, perkelti, jei norėsite pasiimti savo indą išeidami į namus. Geriau, kai Jūsų paruoštas patiekalas suvalgomas tą patį vakarą.
