„Kėdbuso“ vadovas apie moksleivių vargus sužinojo tik tarybos posėdyje

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant savivaldybės viešojo transporto paslaugas teikiančios įmonės „Kėdbusas“ metinę veiklos ataskaitą, paaiškėjo ilgą laiką gyventojus kamuojančios problemos, apie kurias įmonės vadovas Paulius Kalina… nieko nežinojo. Tarybos nariai vardijo konkrečias gyvenvietes ir mokyklas, kurių moksleiviai negali su viešuoju transportu laiku pasiekti pamokų arba apskritai pasiekti mokyklos, tačiau visa tai įmonės vadovui buvo naujiena. Kyla klausimas, ar Kėdainių rajone žmonės, turėdami bėdų, nesusipranta apie jas informuoti atsakingų institucijų? O gal visgi informuoja, bet informacija kažkam praeina pro ausis? Kyla ir dar kitoks klausimas – nejau įmonės vadovui kažkas iš šalies turi aiškinti, kaip dirbti darbą? Atrodo, logika reikalautų užtikrinti viešojo transporto paslaugas į kritines vietas, tokias kaip mokyklos, gydymo įstaigos, pramonės rajonas, bet štai tos logikos pritaikyti gyvenime kažkodėl Kėdainiuose nepavyksta.

Vilainių moksleiviai liko už borto

O visos šios problemos viešumon iškilo rajono tarybos posėdyje, kai viešai buvo suabejota įmonės maršrutų planavimo logika.

„Ar jūs, vykdydami apžvalgas, neturite planų peržiūrėti maršrutus ir juos labiau koreguoti pagal bendruomenės poreikį? Pavyzdžiui, Vilainiuose gyvenantys mokinukai neturi galimybės su miesto maršrutiniu autobusu nuvažiuoti į Senamiesčio progimnaziją. Tiesiog nėra tokios galimybės“, – teigė rajono tarybos narys Kęstas Šlama.

Tačiau „Kėdbuso“ vadovo P. Kalinos atsakymas privertė nustebti ne vieną salėje esantį: „Aš tiesiog pirmą kartą girdžiu tokį nusiskundimą. Nebuvo jo nei iš gyventojų, nei iš niekur nebuvo skundų dėl Vilainių gyvenvietės vaikų patekimo į miesto centrą“.

O kadangi skundo nebuvo, tai niekas ir nepagalvojo, kad verta būtų tokį maršrutą suorganizuoti.

Opozicijos lyderė Indrė Fiodorova priminė, kad šis klausimas keliamas jau ne pirmus metus, o jei klausimas buvo keltas viešai, reiškia, problema yra ne skundų trūkume, o pasirinkime negirdėti apie problemas: „Kolega Kęstas jau antrus metus kelia tą patį klausimą. Dveji metai yra per ilgas laikas spręsti tokius smulkius klausimus.“

Vadinasi, problema žinoma, bet jos iki šiol nesprendė nei „Kėdbusas“, nei savivaldybės administracija, nei mokykla. Jau seniai tarp visų šių institucijų turėjo būti dialogas ir priimtas aiškus sprendimas, kurio laukia ir tėvai, ir vaikai, tada tarybos posėdyje „Kėdbuso“ vadovui netektų aiškinti, kad jis esą apie tokią problemą neva nieko nežino.

Politikė I. Fiodorova net pasiūlė raštiškai fiksuoti visus kreipimusis, kad „Kėdbuso“ vadovybė nebegalėtų dangstytis nežinojimu apie tokio lygio problemas.

Maža to, paaiškėjo, kad ir Krakių mokiniai su viešuoju transportu važiuodami negali atvykti į mokyklą laiku, mat autobusas, stojantis prie Krakių gimnazijos, prie jos atvyksta jau nuskambėjus skambučiui.

„Kėdbuso“ vairuotojai prie keleivių derintis nesiruošia

Diskusija atskleidė ir daugiau sisteminių problemų. Uždarius tiltą miesto centre, autobusai buvo priversti keisti maršrutus, tačiau gyventojai skundžiasi, kad vairuotojai atsisako sustoti esamose stotelėse, jei jos nėra „oficialiai“ įtrauktos į konkretų grafiką, nors autobusas pro jas pravažiuoja.

K. Šlama pabrėžė, kad toks lankstumo trūkumas tiesiogiai kenkia įmonės pajamoms ir gyventojų pasitikėjimui: „Gyventojai realiai neturėjo galimybės nuvažiuoti į tą pačią chemijos gamyklą. Vairuotojas jiems tiesiog pasako „man nepriklauso šitoj stotelėj sustoti“, nors pravažiuoja pro ją.

Susidaro įspūdis, kad gaunate dotacijas iš savivaldybės, gerai gyvenate, o papildomų pinigų tiesiog nesirenkate.“

P. Kalina gynėsi, kad bandymas stoti kiekvienoje stotelėje sugriautų ilgus metus derintus grafikus: „Kreipiausi į „Lifosos“ personalą ir gavau prašymą tik nejudinti to maršruto. Jeigu mes pradėsime stoti kiekvienoje stotelėje, tai atsiras apie 15–20 minučių vėlavimas.“

Visgi tarybos nariai replikavo, kad konsultuotis tik su administracija, o ne su realiai autobusais važinėjančiais darbuotojais, yra klaida.

Mažesniuose miestuose maršrutų kažkodėl daugiau

Ne paslaptis, kad Kėdainių rajonas yra itin didelis plotu, tad kai kurie maršrutai į tolimus rajono kraštelius yra siaubingai nuostolingi, o visų gyventojų autobusai, net ir labai norint, tiesiog negali aplankyti. Vis dėlto pasitempti būtų kur.

Demokratas Paulius Aukštikalnis pateikė iškalbingą palyginimą su Anykščių rajonu – nors Anykščiuose gyventojų perpus mažiau, maršrutų skaičius beveik identiškas Kėdainiams (27 prieš 29), o susisiekimas ten kur kas efektyvesnis ir orientuotas į turizmą bei nemokamas paslaugas.

„Norisi iš jūsų pusės lankstumo, gal jūs galite pabandyti daryti bandomuosius maršrutus? Norisi kažkokių pokyčių, kad pasivytume Anykščius“, – ragino P. Aukštikalnis.

P. Kalina tikino, kad reakcija į gyventojų prašymus yra – štai maršrutas pro Vilainius vietoj Tilto gatvės gyventojams taip patiko, kad jį žadama palikti nuolatinį, o Pelėdnagiuose bandomasis maršruto patankinimas pasiteisino ir bus tęsiamas.

Tai ką veikia ta brangi valdyba?

Dar viena skaudi tema – „Kėdbuso“ valdybos darbas.

Dalis krašto politikų vis dar yra itin skeptiški brangiai atsieinančios valdybos atžvilgiu, mat kol kas, be triukšmingo buvusio įmonės vadovo atleidimo, realių ir apčiuopiamų jos darbų niekas ir nežino. Tarybos nariams kilo pagrįstų abejonių, už ką valdybos nariai gauna atlyginimą, jei jų įžvalgų ir veiklos rezultatų nesimato metinėse ataskaitose.

„Kur valdyba šitoje ataskaitoje? Mes negavome protokolo, valdyba nepatvirtino ataskaitos. Valdyba jau gauna atlyginimą, o ką girdžiu iš jūsų – tai tik jūsų paties apmąstymai kaip vadovo. Atrodo, kad valdyba reikalinga tam, kad ji tiesiog būtų“, – kritikavo P. Aukštikalnis.

Direktorius P. Kalina valdybos darbą apibūdino kaip labiau neoficialų: „Valdybą sudaro ir teisininkas, ir keleivių asociacijos prezidentas. Netgi ne valdybos posėdžio metu aš laisvai galiu bet kuriam nariui paskambinti ir pasikonsultuoti“.

Paaiškėjo, kad valdybos veiklos ataskaitų pateikti įpareigojimo net nėra. Tačiau politikų tokie paaiškinimai neįtikino – jei įmonė patiria nuostolių ar nesugeba sureguliuoti maršrutų, valdybos atsakomybė turėtų būti kur kas aiškesnė ir fiksuota dokumentuose.

Laikas išmokti naudotis technologijomis

Galiausiai buvo paliestas skaitmenizacijos klausimas. Lina Šlamienė domėjosi, kada Kėdainiuose atsiras elektroninio bilieto sistema, kuri leistų tiksliai analizuoti keleivių srautus faktu, o ne spėlionėmis.

P. Kalinos atsakymas buvo atsargus – technologijos esą brangios, o jų diegimas gali „suvalgyti“ pajamas.

„Jei atsiskaitymas būtų kortelėmis, apie 15 procentų grynųjų pajamų mes prarastume. Tai yra brangu, tokia paslauga naudojasi realiai tik tarpmiestinis autobusas“, – skaičiavo direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas papildė, kad sprendimo ieškoma per „Kėdainiečio kortelės“ plėtrą, kuri leistų gyventojams patogiau susimokėti už važiavimą.