49 tūkst. eurų nuostolis ir mintys apie pasitraukimą

UAB „Kėdainių butai“ pernykščius metus baigė su beveik 49 tūkstančių eurų nuostoliu, o jos vadovas Paulius Zykas, pasirodo, jau ne kartą mąstė apie atsistatydinimą. Tačiau rajono politikai vieningai jam dėkojo už tai, kad šis vis dar laiko vairą vienoje iš nedėkingiausių savivaldybės įmonių ir išreiškė viltį, kad jis darbus tęs ir toliau. Ir nors daugiabučių namų gyventojų skundų, ypatingai šią žiemą, dėl „Kėdainių butų“ darbo buvo sočiai, skaičiai rodo, kad per metus įmonės administruojamų namų skaičius padidėjo net 32. Deja deja, bet įmonei vis dar tenka „laimė“ administruoti daugumą itin prastos būklės gyventojų nuniokotų, neprižiūrėtų ir žiauriai prasiskolinusių namų, kai iš šio darbo užsidirbti nėra jokių šansų.

Bandė išlipti iš finansinės duobės

P. Zykas posėdžio metu neslėpė, kad atėjęs dirbti į įmonę rado ją didžiulėje skolų duobėje. Tad tikėtis pelno ten, kur kabo krūva beviltiškų skolų, yra mažumėlę naivu. Direktorius akcentavo, kad be investicijų ir be apyvartinių lėšų išeiti iš tos situacijos greitai niekaip nepavyks.

Nors pernai įmonės pajamos, lyginant su 2024 metais, augo nuo 647,4 tūkst. iki 698,6 tūkst. eurų, sąnaudos taip pat šoktelėjo į viršų – nuo 653 tūkst. iki 747,4 tūkst. eurų. Galutinis rezultatas – 48 tūkst. 740 eurų nuostolis.

Atsiradusį nuostolį įmonės vadovybė aiškina keliomis priežastimis – atliktu ilgalaikio turto perkainojimu, dėl kurio išaugo nusidėvėjimo sąnaudos, bei senų, beviltiškų skolų nurašymu. Per 2025 metus įmonė nurašė skolų už daugiau nei 17,7 tūkst. eurų, siekdama išvalyti balansą nuo lėšų, kurių atgauti nebesitikima. Taip pat įtakos turėjo ir neplaninės išlaidos – sugedę įmonės automobiliai, kurių remontuoti nebeapsimokėjo, tad teko įsigyti naudotą „VW Caddy“.

Didžiausią sąnaudų dalį – net 60,83 proc. – sudarė darbo užmokestis. Įmonėje 2025 m. pabaigoje dirbo 29 darbuotojai, o bendra bruto darbo užmokesčio suma siekė 454,6 tūkst. eurų.

Tiesa, ne visiems politikams argumentacija dėl kapstymosi iš duobės pasirodė iki galo sąžininga.

„Galiu priminti, jog dar ne taip seniai, 2020, 2021 ar 2023 metais, „Kėdainių butai“ dirbo kad ir su nedideliu, bet vis tik pelnu. Taigi ta duobė turbūt nebuvo tokia labai jau gili.

Pastarųjų metų rezultatai rodo nestabilią veiklą, o veikiau balansavimą ant išlikimo ribos. Kyla klausimų, ar išnaudojamos visos galimybės efektyvinti veiklą?“ – klausė buvęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Darbas nedėkingas, ne kartą svarstė išeiti

Nors įmonės rezultatai nėra ypatingai džiuginantys, o planas visuomet yra turėti pelningai dirbančias, stiprias ir savarankiškas savivaldybės įmones, politikai didelių priekaištų įmonės vadovui neturėjo.

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis neslėpė, kad ši pozicija yra viena iš sunkiausių rajone, o P. Zyko darbas esą nusipelno ypatingos pagarbos būtent dėl jo kantrybės.

„Aš nepavydžiu Pauliui, kuris perėmė „Kėdainių butus“ laimėjęs konkursą. Su kokia situacija jisai susidūrė ir ką jisai pamatė, atėjęs į šitą įmonę…

Aš noriu tarti jam ačiū už tai, kad jis dar šiandien nepadėjęs pareiškimo ant stalo. Ne kartą jau man yra sakęs, kad turbūt jam būtų lengviau gyventi pasirinkus kitą kelią, o nedirbant šitos įmonės vadovu. Tai ačiū tikrai, Pauliau už tai, ką darai“, – posėdžio metu sakė meras.

Jis pabrėžė, kad situacija įmonėje yra tokia sudėtinga, jog gyventojai dažnai nenori kaupti lėšų remontams, o avarijos atveju reikalauja greitų sprendimų. Kaip pavyzdį jis paminėjo vieną daugiabutį, kuriame šildymo sezono metu sugedo siurblys, o gyventojai neturėjo sukaupę lėšų jo keitimui. Tokiais atvejais „Kėdainių butai“ tampa savotiškais įkaitais tarp gyventojų poreikių ir tuščios sąskaitos.

Vizualizacijose pateiktas naujasis biuras atrodo šiuolaikiškai, o jo statyba leistų įmonei optimizuoti kaštus, atsisakyti perteklinių plotų ir dirbti efektyviau.
 

Per praėjusius metus įmonė gavo administruoti net 32 naujus daugiabučius (dauguma jų buvo paskirti savivaldybės administracijos potvarkiais). Tuo tarpu administravimą nutraukė tik vienas namas, kuris 2025 metų pabaigoje nusprendė įsteigti jungtinę veiklą ir tvarkytis savarankiškai. Akivaizdu, kad įmonės administruojamas ūkis per metus gerokai išsiplėtė (nuo 145 namų metų pradžioje iki 176 namų metų pabaigoje).

Meras V. Tamulis pridūrė, kad jis beveik kas savaitę pasirašo potvarkius dėl vis naujų namų priskyrimo šiai įmonei, nes „Kėdainių butai“ dažnai tampa vieninteliu administratoriumi, galinčiu pasirūpinti apleistais ar kitų administratorių nenorimais namais.

Savo pastatus pardavinėja, nori keltis kitur

„Kėdainių butai“ turi planų keisti įmonės buveinę. Šiuo metu administracija dirba Smilgos g. 9, tačiau įmonei priklausantys pastatai yra seni ir reikalaujantys brangios priežiūros. Strateginiame plane numatyta parduoti nekilnojamąjį turtą Didžiojoje g. 22A ir Smilgos g. 9, o gautas lėšas investuoti į naujo, modernaus modulinio administracinio biuro įrengimą Smilgos g. 1A teritorijoje.

„Pardavus vieną pastatą Didžiojoje gatvėje, tai neturės jokios įtakos administracijos darbui. Kai pardavinėsime Smilgos 9, tada orientuosimės į naujo modulinio administracinio pastato investiciją ir kūrimą“, – patikslino direktorius.

Vizualizacijose pateiktas naujasis biuras atrodo šiuolaikiškai, o jo statyba leistų įmonei optimizuoti kaštus, atsisakyti perteklinių plotų ir dirbti efektyviau.

Nors šiemet turimas patalpas įmonė susiremontavo, iš tiesų iki šiol naudotų patalpų vaizdas šokiruoja, mat XXI amžiuje „Kėdainių butų“ darbuotojai dar turėjo naudotis… tikrų tikriausia tupykla. Ir nors sveikuoliai gali ginčytis, kad tokia gamtinių reikalų atlikimo poza yra natūraliausia ir sveikiausia, sunku būtų ginčytis, kad toks sanitarinis mazgas darbo vietoje šiais laikais dehumanizuoja ir demoralizuoja.

Svarbu tai, kad patalpas suremontavus ir pritaikius nūdienos poreikiams, darbuotojai galės jomis naudotis tol, kol abu pastatai galiausiai bus kažkam parduoti, ir jie įsikurs naujame ir moderniame moduliniame name.

10 užbaigtų renovacijos projektų

Rajono tarybos narys demokratas Paulius Aukštikalnis kėlė klausimą, ar investicijos neturėtų būti nukreiptos į pelną nešančią veiklą, o ne į sienas.

„Norėtųsi pasiūlyti gal investuoti į tas veiklas, kurios neštų pinigus. Gal kokius specifinius langų valymo robotus, laiptinių valymo mašinas. Norisi, kad butų ūkis išsivystytų į visai kitą lygį“, – siūlė P. Aukštikalnis, kartu primindamas, kad savivaldybė ankstesniais metais jau skyrė 93 tūkst. eurų injekciją įmonės įstatinio kapitalo atstatymui.

P. Zykas pabrėžė, kad renovacija yra viena iš tų papildomų veiklų, kurios leidžia įmonei užsidirbti.

Nepaisant finansinių sunkumų, „Kėdainių butai“ aktyviai dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Per 2025 metus įmonė vykdė 10-ies daugiabučių modernizavimo projektus, iš kurių 3 statybos rangos darbai jau baigti: „Papildomos paslaugos šiandien yra namų renovacijos. Šiemet užbaigsim 10 projektų, pradėsime 4 naujus. Tai yra papildomos lėšos, kurios nėra susijusios su tiesioginiu namų administravimu“.

Visgi, darbas su gyventojais išlieka sudėtingas. Ataskaitoje fiksuojama, kad per metus registruoti net 1 371 iškvietimas. Dažniausiai gedimai susiję su vandens ir šilumos tiekimu (662 atvejai) bei kanalizacijos vamzdynų problemomis (197 atvejai).

Atsikratyti namo vaiduoklio kainuotų milijonus

Diskusijoje nebuvo pamirštas ir vienas skaudžiausių Kėdainių objektų – namas Smilgos g. 43, kurį administruoti tenka tiems patiems „Kėdainių butams“. Šis pastatas, tarybos nario Vyganto Vanago pavadintas „namu-vaiduokliu“, yra tik iš dalies įrengtas, o kita jo pusė stūkso be langų, pusiau apgriuvusi, nesaugi žmonėms ir žalojanti miesto veidą.

P. Zykas paaiškino, kad neįrengta namo dalis neatitiko ekspertizės reikalavimų, todėl jos pritaikyti gyvenimui šiuo metu neįmanoma.

O savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas prabilo apie ateities planus, kurių niekas įgyvendinti nenori, bet kažkam vis tiek reikės susiimti ir darbą padaryti.

„Šio pastato likimą galima išspręsti tik nugriaunant jį beveik iki pamatų ir atstatant iš naujo. Ekspertizė sako, kad esamos perdangos netinka.

Tai kainuotų 4,5 milijono eurų. Už tokius pinigus geriau naują namą pastatyti“, – sakė G. Muzikas.

Ši situacija puikiai iliustruoja įmonės ir savivaldybės santykį su socialiniu būstu.

P. Aukštikalnis pastebėjo, kad „Kėdainių butai“ socialinio būsto priežiūrą faktiškai vykdo „už dyką“, nors tai turėtų būti tinkamai apmokestinta paslauga savivaldybei, kad įmonė galėtų siekti geresnių finansinių rezultatų.

Norėtų saulės elektrinės, bet jos nebus

UAB „Kėdainių butai“ 2026 metų planuose – ne tik naujo biuro projektavimas, bet ir bent vieno elektromobilio įsigijimas, nuoseklus paslaugų kokybės gerinimas bei saulės modulių ant pastato stogo įrengimas.

Tiesa, pastaroji idėja tarybos posėdyje sulaukė šalto dušo. Nors direktorius P. Zykas aiškino, kad nuosava elektrinė ant plokščio administracinio pastato stogo padėtų ženkliai sumažinti įmonės administravimo kaštus, G. Muzniko pateikta informacija privertė pirmiausia susimažinti norus. Paaiškėjo, kad įgyvendinti plano greitu metu tikrai nepavyks dėl tinklų pralaidumo problemų.

„Šiandien įsirengti „Kėdainių butams“ nuosavą saulės elektrinę ant stogo nėra galimybės dėl trūkstamos galios. Jie to, kad ir norėtų, negalėtų padaryti. Visos mūsų įstaigos jau klausė ir visos gavo tokius pačius atsakymus iš ESO“, – pabrėžė G. Muznikas.

Pasak jo, vienintelė reali alternatyva įmonei – ne investuoti į modulius ant savo stogo, o bandyti pirkti dalį galios iš nuotolinių saulės parkų arba dalyvauti savivaldybės kuriamuose energetiniuose klasteriuose, nes vietinė elektros tinklo infrastruktūra Kėdainiuose paprasčiausiai nepriima naujų gamintojų.

Galiausiai metinei įmonės veiklos ataskaitai buvo vienbalsiai pritarta. Nepaisant tūkstantinių nuostolių, „Kėdainių butai“ išlieka kritiškai svarbi įmonė miestui.