Prioritetai: svarbiau ekranas stotelėje nei knyga klasėje
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nors po švietimo reformos praėjo jau treji metai, Lietuvos mokyklos vis dar gyvena chaose – programos pakeistos, reikalavimai sugriežtinti, o vadovėlių, iš kurių vaikai turėtų mokytis, iki šiol trūksta. Mokyklų vadovai priversti skaičiuoti tūkstantines skyles biudžetuose, mokytojai – lipdyti pamokas iš senų vadovėlių, interneto platformų ir papildomų šaltinių, o mokiniai – mokytis iš to, ką pavyksta rasti. Kėdainiuose ši situacija jau bado akis: pinigų stotelių švieslentėms vietos valdžia atranda, tačiau pagrindiniam vaikų mokymosi įrankiui – vadovėliui – pritrūksta. Tad vaizdas daugiau nei absurdiškas: vaikas stovi laukia autobuso prie modernios švieslentės, bet atėjęs į mokyklą neturi vadovėlio…
Trūksta keliolikos tūkstančių eurų vadovėliams pirkti
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos pavyzdys puikiai iliustruoja šalies mastu jaučiamą švietimo bendruomenės įtampą. Gimnazijos direktoriaus Gintaro Petrulio teigimu, pasikeitusios programos privertė mokyklą iš esmės atnaujinti visą mokomąją medžiagą, tačiau tam skiriamų lėšų tiesiog nepakanka.
„Kadangi keičiamos programos, nuo 2023 metų mes turime pakeisti absoliučiai visų dalykų vadovėlius.
Kai kurie vadovėliai yra išleisti, kai kurių dar trūksta, ypatingai vyresnėse klasėse. Todėl tenka dirbti arba su senais vadovėliais, arba su kompiuterinėmis programomis bei įvairiomis platformomis“, – situaciją komentavo G. Petrulis.
„Atžalyno“ gimnazijai pilnam aprūpinimui vadovėliais iki 2026 m. rugsėjo 1-osios reikia 43 tūkst. eurų.
Aut. past.
Direktorius pateikė ir konkrečius skaičius, kurie atskleidžia realų lėšų trūkumą.
„Atžalyno“ gimnazijai pilnam aprūpinimui vadovėliais iki 2026 m. rugsėjo 1-osios reikia 43 tūkst. eurų. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei pati mokykla skyrė po 15 tūkst. eurų, bendroje sumoje vis tiek trūksta apie 13 tūkst. eurų. Ir tai tik tiems vadovėliams, kurie jau yra išleisti.
Skaitmeninės platformos – ne visagalės
Rajono taryboje užvirusios diskusijos metu „valstietis“, švietimo srityje ilgus metus dirbantis Dalius Serafinas kėlė klausimą, ar problemos negalėtų išspręsti elektroniniai vadovėliai, kurie fizinio knygų trūkumo fone atrodo kaip greita išeitis. Tačiau G. Petrulis pabrėžė, kad skaitmenizacija, nors ir maksimaliai naudojama, turi ribas.
„Mes jau ne vienus metus naudojame tam tikras platformas, tokias, kaip „Eduka“. Ten yra ir elektroniniai vadovėliai, ir vaikai gali jais naudotis, tačiau ne kiekvieno dalyko vadovėliams ir mokymui būtent šita platforma tinka.
Vadovėlius leidžia ne tik leidykla „Šviesa“, kitų leidyklų vadovėlių toje platformoje ne visada yra, o tai reiškia, kad ne visus vadovėlius mes galime turėti elektroninėje erdvėje“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, mokytojai vis dar dirba itin sunkiomis sąlygomis – bando pritaikyti seną leidybą prie naujų reikalavimų.
„Kai kurie vadovėliai tinka ir senesnės leidybos, tačiau jie nesudėlioti taip, kaip pagal naujas programas reikalauja vaikus mokyti. Todėl mokytojams labai jau sunku šitą padaryti, keisti, kurti ir ieškoti papildomos medžiagos, papildomų šaltinių, bet jie tą daro“.
Pinigų rado švieslentėms, bet ne vadovėliams
Aštriausios kritikos dėl prioritetų skirstymo pažėrė Indrė Saldytė-Egirdė. Ją nustebino faktas, kad savivaldybės biudžete atsiranda lėšų modernioms stotelių švieslentėms, tačiau jų pritrūksta pagrindiniam ugdymo įrankiui – vadovėliui.
„Iš direktoriaus išgirdome, kad trūksta vadovėliams pinigų – apie 12–13 tūkst. eurų.
Stotelių švieslentėms, pasirodo, mes lėšų turim, o mokyklos vadovėliams lėšų neturim. Tai klausimas – kas yra svarbiau?
Man tiesiog iškyla vaizdas, kai ryte vaikas stovi stotelėje prie naujos švieslentės, atvyksta į „Atžalyno“ mokyklą ir ten neturi vadovėlio. Nu paradoksas“, – pasibaisėjo I. Saldytė-Eigirdė.
Ji ragino savivaldybės administraciją peržiūrėti prioritetus ir, jei reikia, atidėti infrastruktūros projektus vardan kokybiško vaikų švietimo: „Aš tiesiog noriu, kad jūs susidėliotumėt prioritetus. Manau, kad vadovėlius privalome nupirkti“.
Tiesa, ar valdantieji dar sykį perskirstys lėšas tam, kad rastų pinigų rajono vaikų kokybiškam ugdymui, klausimas, mat pinigai švieslentėms jau buvo tarybos patvirtinti ankstesniu sprendimu.
5 Komentarai
Savivaldybės biudžetinės įstaigos, tikrai turi būti prioritetas VAIKAI.
VŠĮ Kėdainių Ligoninė (nėra biudžetinė įstaiga ir jie gauna pajamas už paslaugas iš ligonių kasų) tačiau projektams gauna virš 1 milijono eurų iš savivaldybės biudžeto, nes be savivaldybės pagalbos būtų sunku.
VšĮ Kėdainių PSPC taip gauna iš biudžeto daugiau nei 500 tūkst eurų, nes be savivaldybės pagalbos būtų sunku.
TAI KODĖL MOKYKLOMS NEGALIMA SKIRTI KNYGOMS???
Matyt Tamulio prioritetai ne vaikai, o trinkelės ir stotelės.
O kaip ten dėl Kedbuso valdybos išlaikymo? Atlyginimas mokamas, darbo rezultatai įdomu kokie? Net nesugeba fiziškai pasirodyti įmonėje, o darbuotojai tikrai suinteresuoti kada bus keičiamas neveiksnus direktorius. Pinigai į balą mėtomi, o galėtų būti panaudoti tikrai tikslingai.
Per knygas pinigų neišplausi, geriau vykdyti statybos projektus, ypač jei čia tavo paskutiniai kadencijos metai.
Ne mokslas prioritetas o ekranas stotelėje. Kam gi rūpi mokslas kuo durnesnis žmogus tuo lengviau mulkinti.
per knygas atkatai galimai nepaeitų