Kėdainių miškuose – rekordinė erkių gausa, daugėja ir susirgimų erkių platinamomis ligomis
BNS Vidmanto Balkūno nuotr.
Vasarai persiritus į antrąją pusę ir nestokojant lietaus, grybavimo pasiilgę į miškus patraukė būriai kraštiečių. Vis dėlto grybauti ir uogauti mėgstantys kėdainiečiai, taip pat tie, kurie mėgsta leisti laisvalaikį gamtoje, turėtų suklusti. Ir ne tik dėl to, kad Kėdainių miškuose jau kelis kartus užfiksuotos meškos. Kėdainių rajono miškuose fiksuojamas staigus erkių aktyvumo šuolis, o kai kurie rodikliai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dvigubai.
Babėnų miškas – po didinamuoju stiklu
Erkių aktyvumo ir gausos stebėsena Kauno apskrityje vykdoma keturiuose stacionariuose taškuose, iš kurių vienas – Kėdainių urėdijos Babėnų miško 15-as kvartalas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai čia lankosi reguliariai.
„Iksodinių erkių stebėsena kasmet vykdoma kovo–lapkričio mėnesiais kas 10 dienų. Vertiname erkių gausą stebėjimo stacionaruose, esančiuose Kauno mieste ir rajone, Prienų bei Kėdainių rajonuose“, – teigia NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus specialistė Vilda Bajoriūnienė.
Pasak specialistės, erkių populiacija tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl kiekvieni metai pateikia vis kitokią statistiką. Tačiau pastarųjų metų tendencijos Kėdainiuose nedžiugina.
Erkių gausa išaugo dvigubai
Naujausi duomenys rodo, kad būtent Kėdainių ir Prienų rajonai pasižymi didžiausia erkių koncentracija. 2025-ieji mūsų kraštui buvo rekordiniai.
„2025 m. Kėdainių rajono stacionare 1 km maršrute nustatytas bendras erkių gausumo rodiklis siekė 99,8. Tai daugiau nei dvigubai didesnis skaičius nei 2024 metais, kai rodiklis siekė 44,3“, – skaičius vardija V. Bajoriūnienė.
Nors 2026-ųjų pirmoji pusė (iki liepos 21 d.) rodo kiek mažesnį intensyvumą – apie 40 erkių viename kilometre, didžiausias jų aktyvumas jau spėtas užfiksuoti gegužės antrąjį dešimtadienį.
Tiesa, erkė būtų tik nemalonus parazitas, kurį ištraukei ir pamiršai, jei ne pavojingos ligos, kurias jos perneša. Vis dėlto sužinoti, ar mūsų rajone gyvenančios erkės labai užkrėstos, ar ne, neįmanoma.
„Rutiniškai erkių užkrėstumo erkinio encefalito virusu ir Laimo liga tyrimai nėra atliekami. Nors užkrėstumas priklauso nuo konkrečios vietovės ir gamtinių sąlygų, tačiau visa Lietuva yra laikoma endemine teritorija. Budrumą reikia išlaikyti visur“, – įspėja specialistė.
2025 metais rajone nustatyta 15 erkinio encefalito atvejų (penkiais daugiau nei užpernai) ir net 277 Laimo ligos atvejai. Pastarosios ligos augimas itin ryškus – fiksuoti net 48 papildomi susirgimai, palyginti su 2024-aisiais.
Aut. past.
Laimo liga Kėdainiuose nustatoma šimtais
Statistika rodo, kad erkių platinamos ligos Kėdainių rajone niekur nesitraukia, priešingai – sergamumas auga.
2025 metais rajone nustatyta 15 erkinio encefalito atvejų (penkiais daugiau nei užpernai) ir net 277 Laimo ligos atvejai. Pastarosios ligos augimas itin ryškus – fiksuoti net 48 papildomi susirgimai, palyginti su 2024-aisiais.
Gera žinia ta, kad mirčių nuo šių ligų Kėdainių rajone pastaraisiais metais neregistruota.
Šių metų tendencijos iki liepos vidurio taip pat rodo tęstinumą. Šiais metais jau nustatyti 2 erkinio encefalito ir 80 Laimo ligos atvejų.
Šiais metais jau nustatyti 2 erkinio encefalito ir 80 Laimo ligos atvejų.
Aut. past.
Skiepijasi, bet pilnos programos kartais nebaigia
Apsisaugoti nuo erkinio encefalito kėdainiečiai bando vis aktyviau. 2025 m. paskiepytų nuo erkinio encefalito asmenų skaičius rajone išaugo daugiau nei 17 proc. Iš viso pasiskiepijo 5 783 gyventojai, didžioji dalis jų – suaugusieji. Populiarumą didina ir valstybės parama.
„Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. valstybės finansuojama vakcina pradėti skiepyti 50–60 m. asmenys. 2025 m. Kėdainių rajone paskiepyti 1 179 šios amžiaus grupės suaugusieji“, – informuoja V. Bajoriūnienė.
Visgi specialistai pastebi neigiamą tendenciją – ne visi gyventojai pabaigia skiepijimo ciklą. 2025 m. duomenimis, pirmąją dozę gavo 1 472 asmenys, o trečiąją – tik 1 207.
„Skirtingas vakcinacijos etapų asmenų skaičius rodo, kad dalis gyventojų vakcinacijos schemą užbaigia ne iš karto arba vėliau kreipiasi dėl palaikomųjų dozių“, – pastebi specialistė, ragindama nepamiršti, kad tik visa vakcinacijos schema garantuoja efektyvią apsaugą nuo klastingo viruso.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo erkių:
Vilkėkite šviesius drabužius – ant jų besiropščiančią tamsią erkę pastebėsite kur kas greičiau.
Kelnių galus susikiškite į kojines, marškinių rankovės turėtų glaudžiai priglusti prie riešų. Galvą pridenkite kepure ar skarele.
Grįžus į namus drabužius išpurtykite (geriausia – lauke), o kūną kruopščiai apžiūrėkite, ypač pažastis, pakinklius, kirkšnis ir užausius.
Veiksmingiausi repelentai, kurių sudėtyje yra DEET, pikaridino arba IR3535. Juos purkškite ant atvirų kūno vietų ir drabužių kraštų. Šiuos repelentus naudokite atsakingai, mat jie gali sudirginti odą, akių gleivinę, įkvėpus – sukelti mieguistumą, galvos svaigimą. Gali sugadinti drabužius.
Vaikams nenaudokite repelentų su didele DEET koncentracija. Vaikams neleiskite patiems purkštis cheminiais repelentais.
Jei vengiate chemijos, verta atsiminti, kad erkės nemėgsta stiprių kvapų. Veiksmingiausiai veikia citrinžolių, citrinkvapių eukaliptų, arbatmedžio, levandų ar gvazdikėlių eteriniai aliejai. Tačiau atminkite, kad natūralūs aliejai garuoja greičiau, todėl juos tepti reikia kas 1–2 valandas.
Erkės į namus dažnai atkeliauja ant augintinių kailio. Naudokite specialius lašus ant odos, antkaklius arba receptines tabletes, kurios paralyžiuoja erkę vos jai pradėjus maitintis. Po kiekvieno pasivaikščiojimo šunį ar katiną būtina iššukuoti. Nepamirškite apžiūrėti pėdučių, tarpupirščių, ausų, smakro zonos, pauodegio.
3 Komentarai
o miškų su tokiais repelentais neįmanoma nupurkšti? tipo nėra chemikalų,kad išnaikintų rodė per žinias svarbu raketų pirkt ir hoholus remt
reik valdžiagyvius surinkti ir miške pririšti erkėms pašerti,gal tuomet ateis tie tautos engėjai į protą…
abu viršuj debilai