Darbuotojų stinga, bet konkuruojama ne dėl kiekvieno
Šių metų pirmąjį pusmetį laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje siekė apie 2 proc. ir išliko arti istorinių aukštumų.
Laisvų darbo vietų Lietuvoje vis dar daug, atlyginimai kyla, tačiau konkurencija vyksta ne dėl kiekvieno darbuotojo. Naujausia Lietuvos banko (LB) ekonomikos apžvalga rodo, kad darbo rinka išlieka palanki darbuotojams, tačiau darbdaviai vis atidžiau renkasi, kokių kompetencijų jiems iš tiesų reikia.
Darbuotojų reikia, tačiau ieškoma konkrečių kompetencijų
Kaip teigia personalo atrankų bendrovės „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovė Deimantė Astrauskė, labiausiai konkuruojama dėl patyrusių specialistų, gebančių ne tik atlikti konkrečias funkcijas, bet ir savarankiškai priimti sprendimus bei suprasti verslą.
LB duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį laisvų darbo vietų lygis siekė apie 2 proc. ir išliko arti istorinių aukštumų. Antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė kiek daugiau nei 6 proc., o darbo užmokestis buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus.
Tačiau situacija atskirose srityse skiriasi. Informacijos ir ryšių veikloje užimtųjų skaičius per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Pasak D. Astrauskės, tai nereiškia, kad technologijų sektoriuje aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis išnyko.
Keli šimtai papildomų eurų nebūtinai lemiami
Atlyginimas, anot pašnekovės, išlieka vienu svarbiausių kriterijų, tačiau panašaus lygio pasiūlymų atveju keli šimtai papildomų eurų nebūtinai nulemia kandidato pasirinkimą.
„Specialistams svarbu suprasti, ką jie gaus mainais už savo laiką ir kompetenciją – kokį darbą dirbs, su kuo dirbs, kiek turės autonomijos ir kokias galimybes turės ateityje. Tačiau atlyginimas turi būti konkurencingas rinkoje. Jei įmonė moka reikšmingai mažiau nei rinkos lygis, vien gera kultūra ar papildomos naudos dažniausiai problemos neišspręs“, – teigia D. Astrauskė.
Kodėl darbuotojai dairosi kitur?
Tačiau pritraukti stiprų specialistą – tik viena užduoties dalis. Pasak „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovės D. Astrauskės, apie darbuotojo lūkesčius svarbu galvoti ir jam jau dirbant įmonėje. Sprendimą dairytis kitur dažniausiai lemia ne viena priežastis – tam įtakos gali turėti augimo galimybių stoka, santykis su vadovu, per didelis darbo krūvis, autonomijos trūkumas ar pats darbo turinys.
„Jei žmogus išeina dėl vadovo, karjeros nebuvimo ar darbo turinio, didesnis atlyginimas gali tik atidėti sprendimą kuriam laikui. Man atrodo, kad stipriausias išlaikymo būdas šiandien yra nuolatinis dialogas su darbuotoju: suprasti, ko jis ar ji nori toliau, suteikti galimybę augti, didinti atsakomybę ir kartu išlaikyti konkurencingą atlygį. Kitaip tariant, geriausia strategija prasideda ne tada, kai darbuotojas ateina su kitu pasiūlymu, o gerokai anksčiau“, – sako D. Astrauskė.
