Kaip atsiliepti į pagalbos šauksmą?

 Kaip atsiliepti į pagalbos šauksmą?

Panašu, jog naujai įsteigtas visuomeninis judėjimas „Mūsų krašto sėkmei“ daugeliui tapo net ne krislu, o visu rąstu akyje – judėjimo nariams pradėtos daryti įvairios kliūtys valdiškuose darbuose, metami kaltinimai būtais ir nebūtais dalykais, o socialiniuose tinkluose „anoniminiai – etatiniai“ komentuotojai su padirbtomis anketomis tiesiog iš kailio neriasi, siekdami sumenkinti kitų veiklą, norą būti kartu, bendrauti ir siekti tikslų.

Tik jų bėda ta, kad tokie jų „bajariukai“ pasirodo niekam neįdomūs ir nieko nereiškiantys. Asmeniškai man ši situacija primena seną šunį, kuris urzgia, bet įkąsti dantų neturi.

Ir šiuo atveju tai įrodo konkretūs skaičiai:

Į visuomeninį judėjimą „Mūsų krašto sėkmei“ per birželio – liepos mėnesį naujai įstojo dar 47 žmonės. Taigi, artėjame prie 400 aktyvių, atsakingų bei darbščių žmonių organizacijos.

Esame vienas iš skaitlingiausių rajoninio lygmens judėjimų Lietuvoje.

Atliktos apklausos duomenys rodo, jog šiandien judėjimą palaiko daugiau kaip 50 proc. rajono gyventojų.

Nesu linkusi nei ką nors smerkti ar teisinti. Tiesiog man to nereikia. Tikrai turiu ką veikti ir įdomiau. Nors potyrių turėjau įvairių.

[quote author=“N. Naujokienė“]Vartotojams, klaidžiojantiems po interneto platybes, komentarų rašymas tampa savotiška saviraiškos forma, kurios eiga būtų tokia: rašau – gydausi, rašau – tarnauju, rašau – esu galingas.[/quote]

Būdama viena iš judėjimo steigėjų sulaukiau, sakyčiau, nemalonios žinios – nesėkmingai bandę anonimais išlikti asmenys, pasinaudoję mano vardu ir pavarde socialiniame tinklalapyje įsteigė kelias netikras anketas, kuriose neva mano pačios vardu rašo informaciją ir ja dalinasi. Tokia situacija mano sekėjus kuriam laikui sutrikdė. Bet ne mane. Tiesiog man gan vaikiškai atrodo tokie suaugusių žmonių žaidimai.

Sužinojusi apie tai, manau kaip ir kiekvienas tokiu atveju, nedelsdama kreipiausi į „Facebook“ administraciją ir į informacinių technologijų specialistus. Informavau ir savo sekėjus, kad pati jokių kitų paskyrų nekūriau. Informacinių technologijų specialistai atlikę analizę pateikė gan netikėtos informacijos. Natūralu, teko imtis papildomų saugumo priemonių, kad ateityje mano paskyra ir duomenys socialiniame tinkle būtų saugesni.

Tiesą pasakius, per šitiek darbo mere metų, esu „užsiauginusi“ gana storą odą ir nustebinti mane yra sunku. Šis bandymas sutrikdyti mano sekėjus ir skleisti tiesos neatitinkančią informaciją iš netikrų anketų, sukurtų pasinaudojant mano vardu, buvo labai operatyviai suvaldytas. Šiandien galiu pasakyti, jog „iniciatyvų“ autoriai asmeniškai man yra aiškūs. Žinau, kad tokias situacijas patiria daugelis viešų asmenų. Todėl apie tai viešai ir kalbu.

[quote author=“N. Naujokienė“]Atliktos apklausos duomenys rodo, jog šiandien judėjimą palaiko daugiau kaip 50 proc. rajono gyventojų.[/quote]

Suprantu, kad norima žinomais vardais pasinaudoti, ypač tais atvejais, kai jaučiama stipri konkurencija, o patiems apie save pasakyti kaip ir nelabai yra ką.

Pavyzdys, kad ir Valentinas Tamulis, dabartinis miesto seniūnas. Dėl savo pasirinkimo – prisijungti prie visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“, panašu, kad V. Tamuliui tenka patirti psichologinį spaudimą ir jaustis menkinamam dirbant net valstybės tarnyboje. Ir tai vyksta, kai jau tris dešimtmečius gyvename laisvoje valstybėje, kurioje deklaruojama, jog čia vadovaujamasi europiniais demokratijos standartais…

Štai todėl, žinant tokią situaciją, šiandien manęs jau nebestebina biudžetinių įstaigų, įmonių vadovų bei lyderių prašymai neviešinti, jog jie yra judėjimo nariai, šią veiklą palaikantys visapusiškai.

Mažų mažiausiai nejauku turėtų pasidaryti kiekvienam kėdainiečiui dėl tokios situacijos mūsų savivaldybėje. Kaip tenka iš žmonių girdėti, tai, ko gero, taip ir yra.

Štai Arūnas Kacevičius priklauso tam pačiam judėjimui kaip ir aš. Jis yra ne tik jo steigėjas, bet ir judėjimo pirmininkas, tad natūralu, kad kartais žmogiškumą prarandantiems oponentams užkliuvo ir jis. Juolab, kad vartotojams, klaidžiojantiems po interneto platybes, komentarų rašymas tampa savotiška saviraiškos forma, kurios eiga būtų tokia: rašau – gydausi, rašau – tarnauju, rašau – esu galingas.

[quote author=“N. Naujokienė“]Mažų mažiausiai nejauku turėtų pasidaryti kiekvienam kėdainiečiui dėl tokios situacijos mūsų savivaldybėje. Kaip tenka iš žmonių girdėti, tai, ko gero, taip ir yra.[/quote]

Štai jautrų ir atvirą interviu laikraščiui „Rinkos aikštė“ davęs Arūnas Kacevičius komentaruose asmens pasivadinusio „Kuprevičius“, o vėliau persivadinusio „Kilijonu“ buvo išvadintas taip: „…Pūvėkas, VAGIS, UŽĖMĖS ŠILTĄ VIETĄ…… Ok, dabar pabučiuok man į užpakalį.“ (Kalba netaisyta).

Išsiliejo žmogelis. Prašymą išsakė. Va, tik bėda ta, kad neaišku kaip tą jo „užpakalį“ surasti. O ten jau apsispręstumei: įkrėsti ar kaip prašoma pasielgti. Bet kur ten. Pasirodo, tas „užpakalio“ turėtojas ir jo aukštintojas (gal dar ir be galvos, kad ja visai nesinaudoja), slepiasi už netikro IP adreso ir išgalvoto savo vardo. Tad ieškoti – jau ne mūsų jėgoms. Tam dirba teisėsaugos institucijos.

Juokas juokais, bet kai peržengiamos visos ribos, tai ateina laikas viešinti jau prokuratūros atliekamus tyrimus, kad tokie asmenys ne tik atsakytų įstatymų numatyta tvarka, bet svarbiausia, mano nuomone, kad būtų įvertinta jų sveikatos būklė. Juk gal žmogui labai reikalinga medicininė pagalba. O padėti tikrai norisi.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video