Išpildė mažų sesučių didelę svajonę

 Išpildė mažų sesučių didelę svajonę

Artėja Kalėdos, laikas, kai viso pasaulio vaikai ima galvoti, ko gi čia užsiprašius iš Kalėdų Senelio. Kas nori žaislų, kas dramblio, kas ponio ar vienaragio, kas kokios kelionės… O štai dvi sesutės iš vieno atokaus rajono kaimo norėjo… rašomojo stalo. Ar galite patikėti, kad aštuonmetis vaikas gali svajoti apie baldus? Pasirodo, gali. O šią svajonę išpildyti padėjo visuomeninis judėjimas „Mūsų krašto sėkmei“, kuris ir karantino metu nenutrūkstamai padeda stokojantiems.

Būrys pagalbininkų

Judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ projektų organizatorė Vitalija Surgautienė sakė, kad padedant sunkesnius laikus išgyvenantiems žmonėms, prisideda daugelis. Ne tik paties judėjimo nariai, bet ir krašto verslininkai, socialiniai darbuotojai.

Šį kartą itin daug pagalbos ji sakė sulaukusi iš Pagalbos šeimai centro socialinės darbuotojos Loretos Šeduikės, kuri ir padėjo atrasti šią šeimą.

„Mūsų judėjimas jau ne pirmus metus vykdo tokią gražią veiklą, kai teikiame paramą šeimoms, kurios jaučia nepriteklių, patiria sunkumų augindamos mažamečius ar mokyklinio amžiaus vaikus arba gyvena pozityviai, bet sunkiai išgyvena šį laikmetį.

Labai džiaugiamės verslininkų parama, ir ją gavę nukreipiame ten, kur jos labiausiai reikia.

Šį kartą pagalba buvo skirta dviem sesutėms iš vieno atokaus rajono kaimo.

UAB „Pelėdos baldai“ skyrė pinigų, kuriuos mes panaudojome nupirkdami reikalingus baldus, mat tokių kompaktiškų staliukų, kokių reikėjo, jie patys greitai pasiūlyti negalėjo.

Judėjimo narys vicemeras Paulius Aukštikalnis, po vienos savo darbo dienos savivaldybėje, prisidėjo savo transportu nugabendamas baldelius ir įteikdamas juos šeimai, aplankydamas mergaites“, – sakė V. Surgautienė.

Ne bet kam

Pati socialinė darbuotoja Loreta Šeduikė sakė, kad sužinojusi apie galimybę kažkuriai šeimai padėti nuperkant ir padovanojant naujus reikalingus daiktus, ilgokai suko galvą, kam tokia parama atitektų.

Ji sako norėjusi pasirinkti šeimą, kuri eina pozityviu keliu, kuri įvertins tai, ką gauna.

„Tai šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, o aš esu su šeima dirbanti socialinė darbuotoja.

Kai Vitalija paskambinusi pasakė, kad yra galimybė padėti nuperkant kažkokį reikalingą daiktą, ilgai sukau galvą, kam iš tiesų galima būtų padėti.

Nesinori daikto duoti vien tam, kad duoti. Norisi, kad daiktas būtų tikrai reikalingas, kad jį įvertintų.

Ir tada atsiminiau šią šeimą.

Dvi mergaitės mokinukės, du suaugę sūnūs, kurie abu turi protinę negalią. Mama negali dirbti, nes turi prižiūrėti vaikus, šeimos vyras dirba, bet visgi verčiasi jie sunkiai“, – pasakoja L. Šeduikė.

Ji pridūrė, kad kas kartą lankantis šeimoje jai už akių užkliūdavo varganas, senutėlis ir labai nepatogus rašomasis stalas. Ji matydavo, kad viena mergaitė mokydavosi prie jo, kita – virtuvėje.

Gabios ir aktyvios

„Paklausus mamos, kokio baldo jiems reikėtų, ji iškart atsakė – tik rašomojo stalo dukroms.

Vietos daug nėra, dideli stalai netiko.

Kurį laiką ieškojome ir radome nedidelius, kompaktiškus staliukus su patogiais stalčiais.

Pavyko ir kainą draugišką suderinti, liko pinigėlių, tai nupirkome ir kėdes.

Mergaitės be galo laukė tų stalų.

Tiesa, suvėlavome atvežti stalus, nes iš pradžių žadėjo vieną dieną pristatyti juos, bet nepavyko, tad mergaitėms teko dar šiek tiek palaukti.

Tai buvo jų svajonė, štai tokia. O kiek džiaugsmo buvo! Kaip jos laukė, kaip jos džiaugėsi – dar dabar širdį sušildo atsiminus.

Esu tikra, kad šie baldai bus mylimi ir saugomi“, – sako L. Šeduikė.

Ji pridūrė, kad mergaitės yra gabios, gerai mokosi, lanko būrelius ir popamokinę veiklą. Tiesa, tai, kad jos gyvena atokesniame kaimelyje, yra trukdis, ir jos tikrai ne visuomet gali nuvykti ten, kur norėtų.

Socialinė darbuotoja pasakoja vasarą pati jas vežiojusi po stovyklas ir mačiusi, kokios jos puikios ir žingeidžios.

Prisidėjo nors trupinėliu

Pati mergaičių mama Jolanta sakė, kad dukroms tie stalai – labai didelė laimė. Ji pasidžiaugė ir glaudžiu ryšiu su socialine darbuotoja, kuri šeimai nemažai padeda.

„Turėjome staliuką, bet buvo senas toks, sulūžęs. Labai jau norėjosi joms naujų, patogių stalų.

Tikrai dažnai bendraujame su socialine darbuotoja, sulaukiame iš jos labai daug pagalbos. Labai džiaugiamės mes ja, ji labai daug mums padeda“, – kalbėjo vaikų mama.

O stalus iš baldininkų paėmęs ir šeimai nuvežęs judėjimo narys Paulius Aukštikalnis sakė besidžiaugiantis, kad nors truputėliu galėjo prisidėti prie mergaičių kokybiškesnio ugdymosi.

„Viena antrokė, kita ketvirtokė – abi mergaitės mokosi noriai, labai stengiasi.

Mergaitės važinėja mokytis į seniūnijos centre esančią gimnaziją. Vienai labiau patinka tikslieji mokslai, kitai – literatūra.

Kai sužinojome, kad yra tokia šeima, stokojanti vieno iš svarbiausių baldų, kuris būtinas vaikų kokybiškam ugdymuisi, iškart panorome jai padėti.

Labai džiaugiuosi, kad verslininkai ir tokiu metu prisideda, skiria paramą, už kurią nupirkome baldus, o aš savo asmeniniu transportu po darbo juos nuvežiau mergaitėms.

Džiaugiuosi, kad nors taip galėjau pats prisidėti, o labiausiai džiaugiuosi, kad kalėdines dovanas jos gavo dar iki didžiųjų metų švenčių.

Linkiu mergaitėms daug gerų rezultatų moksluose, tikiuosi, kad ši dovana joms bus reikšminga“, – vylėsi P. Aukštikalnis.

Padeda nuolatos

Finansiškai šią gerumo akciją parėmusi UAB „Pelėdos baldai“ ir jos direktorius Arūnas Vaitkevičius sako, kad padėti sunkiau besiverčiantiems jie linkę nuolat. Tiesa, dabar ir aplinkybės įmonei palankios – sakosi, darbų turintys kaip niekada daug.

„Iš tiesų karantino laikas mums tikrai nesukelia sunkumų.

Žmonės mažiau keliauja, sutaupytus pinigus investuoja į namus – remontuojasi, keičiasi baldus.

Dirbame labai daug, o kartu visada norime padėti ir tiems, kuriuos užklupo sunkesni laikai.

Mūsų įmonės vizija yra tokia, kad rūpintis reikia ne tik savimi, bet atsiminti ir šalia esančius.

Šį kartą supratome, kad tikslinė parama šeimai greičiau ją pasiektų, jei paramą skirtume pinigais, tad taip ir padarėme.

Tai ne pirmas kartas, kai prisidedame prie paramos šeimoms ir tikimės, dar toli gražu ne paskutinis“, – kalbėjo A. Vaitkevičius.

 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.