Europos saugaus eismo diena: kaip elgiamės keliuose šiandien ir ko mums dar trūksta?
Spalį minima Europos saugaus eismo diena. Jos metu Europos šalyse siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į keliuose slypinčius pavojus, skatinti atsargiau elgtis keliuose.
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro vairuotojų mokytojas ir vairavimo instruktorius Rimantas Tepcovas, jau daug metų dirbantis su jaunimu, pastebi, jog didžioji dalis šiuolaikinių jaunų žmonių keliuose elgiasi atsakingai ir labiau laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) nei tie, kurie mokėsi vairuoti prieš dešimt ar dvidešimt metų. Tiesa, jis taip pat įžvelgia ir tam tikrų šiuolaikinių vairuotojų trūkumų, kurie laikmetyje be kompiuterių buvo nebūdingi.
Tuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys pateikia džiuginančią statistiką – lyginant šių ir praėjusių metų nelaimingų atsitikimų ir žuvusiųjų keliuose Kėdainių rajone sumažėjo.
„Šiais metais (sausio–rugsėjo mėn.) Kėdainių rajono savivaldybėje įvyko 35 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (7,9 proc. mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį). Žuvo 5 eismo dalyviai (1 mažiau), 36 sužeisti (20 proc. mažiau). Vienas eismo įvykis – dėl neblaivaus vairuotojo kaltės (2019 metais per tą patį laikotarpį – 2)“, – „Rinkos aikštei“ statistiką vardijo V. Grašys.
Virtualus pasaulis – kliūtis vairavimui
„Mano nuomone, jauni žmonės yra atsakingi ir empatiški, gal kiek nepasitikintys savimi, bet žingeidūs, siekiantys naujų potyrių bei įspūdžių. Dauguma jų supranta, kad eismo aplinka, automobilio vairavimas yra labai pavojinga veikla, kurioje neleistinos jokios klaidos, bereikalinga rizika“, – apie būsimus vairuotojus kalbėjo R. Tepcovas.
Anot jo, didžiausia blogybė yra tai, kad dabartinis jaunimas labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio.
„Virtualiame pasaulyje ir vaikystėje ar paauglystėje neturėjo galimybės visapusiškai pažinti jį supančios aplinkos. Jaunuoliai nebeturi pragmatiško, loginio mąstymo, kuris įgyjamas būnant lauke, žaidžiant, stebint mus supantį pasaulį (ir eismo aplinką). To vėliau reikia vairuojant transporto priemones“, – pastebėjo mokytojas ir instruktorius.
Svarbi aplinkos ir šeimos įtaka
Anot pašnekovo, labai svarbu, kad didžioji dalis vairavimo mokyklose besimokančių jaunuolių greitai perpranta eismo tvarką, vairuotojo pageidautiną elgesį gatvėse ir keliuose, „susidraugauja“ su automobiliu, tampa saugiais, dėmesingais ir profesionaliais vairuotojais.
„Jauni žmonės yra imlūs, gebantys greitai suprasti, ko vairavimo mokykloje turi išmokti.
Labai svarbi yra ir šeimos įtaka. Tam tikros eismo saugumo žinios, elgsena, vertybinės nuostatos yra suformuojamos šeimoje. Mokytojai, draugai, kiti eismo dalyviai, vairuotojų mokytojai, vairavimo instruktoriai tik papildo jaunuolio saugaus elgesio eismo aplinkoje sampratą, ją koreguoja, – kalbėjo R. Tepcovas. – Mano nuomone, prieš 10–20 metų jaunuoliai buvo drąsesni, nebijantys rizikuoti, gal mažiau klausantys suaugusiųjų patarimų, mažiau besilaikantys Kelių eismo taisyklių reikalavimų.“
Aštuoniolikmečiais reikia pasitikėti
Žvelgiant iš brandaus amžiaus žmogaus perspektyvos, kartais kyla dvejonių, ar leidimas vairuoti nuo 18 metų nėra per ankstyvas. Ir ar tokio amžiaus jaunuolis jau yra pakankamai atsakingas prisiimti atsakomybę tiek už savo elgesį kelyje, tiek ir už kitus eismo dalyvius. Tačiau pašnekovas turi savo nuomonę.
„Visą gyvenimą dirbu mokytoju ir suvokiu, kad kažkada „vaiką reikia išleisti į pasaulį“. Kuo toliau, tuo mes (suaugusieji) norime nutolinti jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžios laiką (pvz., mokykloje vaikas mokosi iki 19 metų). Reikia nebijoti „pasitikėti“ 18 metų amžiaus jaunuoliu. Jis jau visiškai turi atsakyti už savo veiksmus ir poelgius (ne tik vairuodamas automobilį) – įsitikinęs instruktorius. – Leidimas vairuoti nuo 18 metų yra savalaikis. Gal tik reikėtų įvesti apribojimus dėl automobilio galingumo, greičio ir pan.
Pradedantysis vairuotojas (pirmuosius dvejus metus po vairuotojo teisių įgijimo) yra griežčiau baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.“
Svarbiausia – pagarba ir atsargumas
R. Tepcovo nuomone, kad gatvėse ir keliuose būtų saugiau, žūtų mažiau žmonių, reikia visos visuomenės švietimo eismo saugumo klausimais, jos įtraukimo į problemų eismo aplinkoje sprendimą.
„Tai galima pasiekti sudominant visuomenę panaudojant masines informacijos priemones (tikslinės socialinės reklamos). Reklamos gali būti skirtos visiems eismo dalyviams arba tik tam tiktoms jų grupėms.
Reikėtų didesnį dėmesį skirti vaikų saugaus eismo dalyko mokymui darželiuose ir bendrojo ugdymo mokyklose“, – problemos sprendimo būdus vardijo vairavimo mokytojas.
Apie tai, kad minėtos priemonės vykdomos ir jos padeda užtikrinti saugumą keliuose kalba ir LKPT viršininkas. Taip pat, jo nuomone, svarbu ugdyti savo sąmoningumą, keisti požiūrį ir supratimą apie saugų dalyvavimą eisme. Įsisąmoninti, kad ne kažkas kitas yra atsakingas už Tavo elgesį ir saugumą kelyje, bet Tu pats.
„Privaloma gerbti save, kitus, esančius šalia, paisyti visuotinai priimtų elgesio normų. Atsargumas, drausmingumas, atidumas, atsakingumas, neabejingumas ne tik sau, bet ir kitiems – pagrindiniai aspektai, kurių neturėtume pamiršti. Kiekvienas turime teisę būti saugus kelyje, bet kartu yra ir pareiga – paisyti nustatytos tvarkos. Svarbiausia ir pagrindinė eismo dalyvių pareiga – savitarpio pagarba ir atsargumas“, – įsitikinęs V. Grašys.
Situacija per dešimtmetį kito į gera
Pasak R. Tepcovo, situacija keliuose lyginant su, tarkim, prieš dešimtmetį buvusia situacija, gerėja.
„Eismo saugumą lemia eismo dalyviai, transporto priemonės, kelias ir eismo aplinka:
-Eismo dalyviai (vairuotojai, pėstieji, keleiviai) tapo sąmoningesni, labiau besilaikantys KET. Jų mokymas yra nuolat tobulinamas.
-Transporto priemonės, kuriomis mes važiuojame, tikrai yra saugesnės nei prieš dešimtmetį.
-Investuojama į kelių infrastuktūros saugumo gerinimą – žiedinės sankryžos, vienos krypties eismo keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai, tinkamas pėsčiųjų perėjų ar visos gatvės apšvietimas, atitvarai, ženklai, ženklinimas, šviesoforai, greitį mažinantys kalneliai ir pan.
-Tobulinama ir eismo aplinka: pėsčiųjų, dviračių vairuotojų atskyrimas nuo automobilių, gyvenamosios zonos, eismo srautų valdymas išmaniosiomis technologijomis ir pan.“
Tas pačias tendencijas pastebi ir kelių policijos viršininkas.
„Per dešimtmetį (nuo 2010 metų) eismo situacija mūsų šalyje keitėsi į gerąją pusę. Didžiausias ir kardinalus žuvusių žmonių eismo įvykiuose sumažėjimas nuo 1991-ųjų buvo 2008–2010 metais (2010 metais, palyginti su 2006-aisiais, žuvusiųjų keliuose sumažėjo 60 proc. arba buvo išsaugota 461 gyvybė).
2019 metai (nuo 1991-ųjų) – antroje vietoje pagal mažiausiai žuvusių žmonių skaičių – 183 (2018 metai – mažiausias skaičius (173). Pavyzdžiui, palyginti 2019-uosius su 2015 metais, žuvusiųjų sumažėjo 24 proc. (t. y. žuvo 59 mažiau)“, – vardijo V. Grašys.
[quote author=“R. Tepcovas“]Dabartinis jaunimas labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Virtualiame pasaulyje ir vaikystėje ar paauglystėje neturėjo galimybės visapusiškai pažinti jį supančios aplinkos. Jaunuoliai nebeturi pragmatiško, loginio mąstymo, kuris įgyjamas būnant lauke, žaidžiant, stebint mus supantį pasaulį (ir eismo aplinką). To vėliau reikia vairuojant transporto priemones.[/quote]
Mažėjo žuvusių nepilnamečių
LKPT viršininkas taip pat pažymėjo, jog Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programoje buvo numatytas strateginis tikslas – pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva patektų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų). Šio rezultato mūsų šalis nepasiekė. 2017 metais šis skaičius buvo 68, 2019-aisiais 1 mln. gyventojų teko 65 žuvę žmonės.
„Nuo 2010-ųjų mūsų šalyje kiekvienais metais įvyksta apie 3 230 eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Per metus sužeidžiama apie 3 800 eismo dalyvių.
Pastaraisiais metais mažėjo ir eismo įvykiuose žuvusių nepilnamečių skaičius (iki 18 metų). Pavyzdžiui, 2010 metais – 17, 2015-aisiais – 12, 2019 metais – 8. Nuo 2000-ųjų daugiausia vaikų žuvo 2005 metais – net 74“, – gerėjančią statistiką vardijo pašnekovas.
Eismo saugumas – vienas iš pagrindinių iššūkių
Kartu jis pasidžiaugė, kad eismo dalyvių sąmoningumas pamažu didėja. Tačiau dar turime ko siekti ir dėl to reikia daug dirbti.
„Už saugumą kelyje esame atsakingas kiekvienas – didelis ir mažas, jaunas ir vyresnio amžiaus žmogus, transporto priemonės vairuotojas, pėsčiasis, taip pat ir keleivis (nesegantis saugos diržo, trukdantis (blaškantis) vairuotojo dėmesį, važiuodamas viešuoju transportu nesilaikantis už turėklų ar nesisėdantis, kai yra laisvų vietų ir pan.).
Vadinasi, eismo saugumas kelyje vis dar lieka vienas iš mūsų visuomenės pagrindinių iššūkių. Kol neįsisąmoninsime, kad dalyvaujant viešajame eisme galioja nustatyta tvarka – KET, tol neišvengsime nei eismo įvykių, nei jų skaudžių padarinių“, – įspėjo kelių policijos viršininkas.
Didžioji dalis nelaimių – dėl žmogaus kaltės
V. Grašio teigimu, pagrindinė nelaimių keliuose priežastis – KET reikalavimų nepaisymas.
„Statistika byloja, kad daugiau nei 80 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus kaltės. Paradoksalu, tačiau tai realybė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių – viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių vairuotojo nesugebėjimas įvertinti realios eismo situacijos ir saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas.
Be to, neatsakingai manevruojama, nesilaikoma važiavimo per sankryžas taisyklių, saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės, nepaisoma šviesoforo signalų, kelio ženklų (ženklinimo) reikalavimų, nerodoma įspėjamųjų signalų“, – pagrindines nelaimių priežastis vardijo pareigūnas.
Jis teigė nesuvokiantis ir nepateisinantis, kai žmogus prie vairo sėda neblaivus, neturintis teisės vairuoti, ir nereti atvejai, kai su tokiu asmeniu važiuoja kiti artimieji, pažįstami, vežamasi vaikus.
„Pabrėžtina ir vairuotojų veikla, nesusijusi su vairavimu, ypač naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, rūkymas, užkandžiavimas, kavos gėrimas, klausymasis garsios muzikos, lūpų, blakstienų dažymasis ir pan. Tokie veiksmai atitraukia vairuotojo dėmesį ir gerokai apsunkina tikrąją jo pareigą – saugų transporto priemonės vairavimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat apgailestavo, kad nedrausmingi ir pėstieji, dviračių vairuotojai (saugos priemonių – ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais nedėvėjimas, atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų – nenaudojimas, neatsargus važiuojamosios kelio dalies kirtimas, neįsitikinus, kad eiti (važiuoti) saugu, važiavimas dviračiu per pėsčiųjų perėjas, šviesoforo signalų nepaisymas).
Šių dienų galvos skausmas – paspirtukai ir paspirtukininkai
Turbūt pastarųjų metų viena iš didžiausių grėsmių yra paspirtukai ir jais važinėjantys nepilnamečiai. Paklaustas, kaip galima būtų spręsti šią situaciją, kad su jais susijusių eismo įvykių nebūtų arba būtų kuo mažiau, V. Grašys sakė:
„Dar ir dar kartą akcentuotina: dviračių, motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) dalyvavimą eisme, kaip ir visą eismo keliais tvarką nustato KET ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Minėtos transporto priemonės suteikia patogumo kasdienėse kelionėse, tausoja aplinką. Tačiau, jeigu ją vairuojantis asmuo, nesugeba elgtis atsakingai, jis kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems. Aplinkiniai piktinasi, kad elektriniais paspirtukais važiuojantieji yra nepastebimi, ypač kelia grėsmę pėstiesiems šaligatviuose.“
LKPT viršininkas atkreipė dėmesį, kad elektrinio paspirtuko (galia iki 1 kW, greitis ne didesnis kaip 25 km/val.) vairuotojas, dalyvaudamas viešajame eisme, turi laikytis tokių pat reikalavimų kaip ir dviratininkai (KET VIII skyrius).
„Šiais metais (rugsėjį) eismo įvykyje Klaipėdos rajone žuvo 14 metų berniukas, važiavęs elektriniu paspirtuku (jis susidūrė su automobiliu)“, – skaudų neseniai įvykusį atvejį priminė V. Grašys.
Europoje saugiausiomis eismo atžvilgiu (atsižvelgiant į žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų) laikomos Švedija, Jungtinė Karalystė, Airija, Danija, Malta, Suomija, Nyderlandai.
LKPT viršininko Vytauto Grašio pastebėjimai:
Privaloma važiuoti dviračių takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juosta. Galima važiuoti ir šaligatviu, nekeliant pavojaus pėstiesiems (pro pėsčiąjį važiuoti 3–7 km/val. greičiu).
Būtina rodyti ranka įspėjamąjį signalą sukant į kairę (dešinę), prieš sustojant. Būti atsargiems išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, važiuojant kiemuose, aikštėse. Negalima važiuoti per pėsčiųjų perėjas.
Laikytis reikalavimų tamsiuoju paros metu: dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir būti įjungus atitinkamus šviesos žibintus (elektrinio paspirtuko priekyje ir gale). Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi (šviesiuoju paros metu) dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba būti įjungus žibintus.
Suaugusieji turi rūpintis ir užtikrinti nepilnamečių, važiuojančių elektriniais paspirtukais, saugų dalyvavimą eisme. Negalima leisti važiuoti asmenims, neturintiems atitinkamo amžiaus. Nepilnamečiai (iki 18 metų) važiuodami keliu privalo būti užsidėję ir užsisegę saugos (dviratininko) šalmą.
Primintina: Asmenys, važiuojantys riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais, neįgaliųjų vežimėliais, vedantys dviratį, mopedą, motociklą, stumiantys vaikišką ar kitokį vežimėlį yra pėstieji ir privalo vykdyti pėsčiųjų pareigas (Kelių eismo taisyklių VI skyrius).