Elektros kainoms kylant kaip ant mielių, važinėti elektromobiliais neapsimokės

 Elektros kainoms kylant kaip ant mielių, važinėti elektromobiliais neapsimokės

Ar krautis elektromobilius namuose apsimoka jau dabar ir ar apsimokės po to, kai elektros kaina dar pakils?/Žygimanto Gedvilos nuotr.

Nepakeliant išaugusių elektros sąnaudų kaštų, kai kur planuojama net atjungti elektromobilių įkrovimo stoteles

Eglė KUKTIENĖ

Aplinkos ministerijai kalbant apie tai, kad netrukus į gatves ši jau nebeišleis senesnių automobilių su vidaus degimo varikliais, elektromobiliai pozicionuojami kaip prioritetinis kiekvieno lietuvio pirkinys. Ir vis dėlto elektromobiliai dažnu atveju vis dar brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, o ar apsimokės važinėti jais, kai elektros kainos auga kaip ant mielių? Liko dar metai laiko, kai elektromobilius įsikrauti bus galima nemokamai, tiesa – ne visur. Kai kurios savivaldybės jau dabar nepakelia išaugusių elektros sąnaudų kaštų ir elektromobilių įkrovimo stoteles tiesiog atjungia.

Gatvėse elektromobilių skaičius išaugo

Kaip informuoja VĮ „Regitra“, Kėdainių rajono savivaldybėje elektromobilių skaičius pastaruoju metu augo itin sparčiai.

Dar sausio mėnesį jų buvo registruota 14, tuo tarpu rugpjūtį – jau 27.

Per paskutinius trejus metus visoje Lietuvoje elektromobilių skaičius augo kone dvigubai: jei 2017 metais elektromobilių buvo 621, tai 2019 m. jų buvo jau 1 397,  2020 m. – 2 496,  o 2021 m. – 4 841.

„Per penkerius metus šių transporto priemonių parkas išaugo beveik 8 kartus. Žvelgiant į praėjusių metų pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų tik elektra varomų automobilių statistiką pagal mėnesius, matyti, jog tendencija yra didėjanti ir jų daugiausia įregistruota metų pabaigoje.

Kėdainiuose įrengtose penkiose viešose elektromobilių įkrovimo stotelėse vienu metu krautis galėtų 10 automobilių./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tačiau lyginant su visu Lietuvos parku, kuriame iš viso yra apie 1,6 mln. lengvųjų automobilių, tik elektra varomos transporto priemonės sudaro vis dar nedidelę dalį“, – sakė „Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė.

Nenuostabu, kad daugiausia elektromobilių registruota trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – daugiau kaip pusė jų Vilniuje, 756 Kaune ir pusketvirto šimto Klaipėdoje.

Nemokamą krovimą naikina

Iki šiol elektromobilius pirkę tautiečiai galėjo važinėti praktiškai nemokamai – kraudami juos viešojo įkrovimo stotelėse. Tačiau katino dienos baigiasi. Susisiekimo ministerija informavo, kad iki kitų metų pabaigos nemokamo krovimo nebeliks, mat jis buvo skirtas išpopuliarinti elektromobilius.

Ministerijos atstovų manymu, penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas, per kurį nemokamo krovimo galimybė savo darbą jau atliko.

Iki 2030 metų Lietuva planuoja pastatyti 6 tūkst. naujų stotelių, tam skirta apie 90 mln. eurų.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovės Aistės Gasiūnienės, nemokamos stotelės naikinamos ne dėl pabrangusios elektros, o dėl susitarimo gaunant tam tikslui skirtą ES paramą.

„Tiesiog 2023 metais baigiasi susitarimas teikti nemokamas paslaugas už europinius pinigus prieš penkerius metus daugiausia greitkeliuose Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys įrengtose 28 stoteles. Tokia buvo sąlyga“, – sakė A. Gasiūnienė.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė informavo, kad savivaldybė yra įrengusi 5 elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose galima krauti 10 automobilių, o AB „Lifosa“ teritorijoje savo lėšomis įrengė dar vieną viešą elektromobilių įkrovimo stotelę.                       

„Dvi iš penkių savivaldybės įrengtų įkrovimo stotelių įrengtos vykdant bendrai finansuojamą ES projektą ir kainavo 32,3 tūkst. eurų. 

3 stotelės įrengtos tik savivaldybės biudžeto lėšomis kainavo dar 35, 48 tūkst. eurų.

Miesto centre įrengta greito įkrovimo stotelė, kurios prieigų galia yra po 45 kW ir galima įkrauti automobilį per maždaug 30 minučių, o kitose vietose prieigų galia yra po 22 kW ir galima įkrauti automobilį per maždaug per 2–3 valandas“, – informavo A. Naujalienė.

„Per penkerius metus elektromobilių parkas išaugo beveik 8 kartus“.

E. Bardauskienė, VĮ „Regitra“

Įkrovimo stotelių skaičių padidins

Tiesa, per artimiausius penkerius metus Kėdainių rajone elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius gerokai padidės.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Rytis Vieštautas teigė, kad planas yra įrengti dar 12 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių.

Tuo tarpu Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis informavo, kad dažniausiai yra naudojamasi elektromobilių įkrovimo stotele, esančia J. Basanavičiaus g. 51.

Antroje vietoje pagal populiarumą – Didžiosios Rinkos aikštė 5.

Rečiausiai naudojamasi stotelėmis, įrengtomis Mindaugo g. 18, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50A.

Visose šiose įkrovimo stotelėse elektros energiją tiekia UAB „Ignitis“.

Kėdainių rajono savivaldybė yra įrengusi 5 elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose galima krauti 10 automobilių, o AB „Lifosa“ teritorijoje savo lėšomis įrengė dar vieną viešą elektromobilių įkrovimo stotelę. 

Aut. past.

Moka savivaldybė

Elektros kainoms išaugus, nemokamas elektromobilių krovimas tapo per didele našta ir kai kurioms savivaldybėms.

Štai Neringos meras Darius Jasaitis net neslepia – buvęs „europinis“ projektas savivaldybei tapo sunkiai pakeliamas, todėl ši yra priversta imtis drastiškų priemonių.

Mero teigimu, situacija tokia komplikuota, kad netgi svarstoma peržiūrėti projekto sutartis ir įvertinti, kokia yra bauda už jo nevykdymą.

Kėdainių rajono savivaldybė savo ruožtu tikina, kad artimiausiu metu nieko keisti neplanuojama, nes elektros kainos yra fiksuotos pagal anksčiau sudarytą sutartį.

Tačiau seniūnijų pateikti duomenys rodo, kad Kėdainiuose naudojimasis nemokamomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis auga ir savivaldybei tai atsieina kaskart vis didesnes pinigų sumas.

Štai Didžiosios Rinkos aikštėje esančioje įkrovimo aikštelėje automobiliai buvo krauti už 1,17 tūkst. eurų, kai pernai per tokį patį laiką – už 688 eurus.

J. Basanavičiaus g. esančioje aikštelėje šiemet įsikrauta elektromobilių už 4,79 tūkst. eurų, kai pernai per tą patį laiką – už 2,52 tūkst. eurų.

Kitų trijų aikštelių palyginimo padaryti negalima dėl jų vėlesnio atidarymo laiko, tačiau likusiose trijose aikštelėse per 8 šių metų mėnesius elektromobilių įkrauta už 3,6 tūkst. eurų.

Problema dar ir ta, kad elektromobiliai vis dar yra brangesni, nei tos pačios markės ir tų pačių metų automobiliai su vidaus degimo varikliais.

Aut. past.

Elektros kaina dar kils

Tačiau panašu, kad ir tokiomis kainomis džiaugtis bus galima neilgai. Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Ji teigė, kad garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74–76 ct už kWh ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnė negu 50 ct už kWh.

„Nuo naujų metų visuomeninio tiekimo kaina tikrai augs vien dėl tos priežasties, kad didmeninėje rinkoje kaina šiandien yra 50–60 ct už kWh, todėl prie šių dienų didmeninių kainų visuomeninio tiekimo kaina negali būti mažesnė“, – sakė viceministrė.

„Kaip matome, visuomeninio tiekimo kaina labai priartėja prie nepriklausomų tiekėjų kainos. Gyventojai negali tikėtis, kad be valstybės subsidijos visuomeninio tiekimo kaina išliks mažesnė negu nepriklausomų tiekėjų“, – pridūrė viceministrė. 

Ar apsimokės krautis namuose?

Natūralu, kad tiems, kurie svarstė apie elektromobilio įsigijimą, dabar kirba klausimas, ar verta tiek investuoti? Juo labiau kad krovimas nemokamo krovimo stotelėse turi ir savų minusų – tarkime, kartais jos būna sausakimšos ir laisvą vietą krovimui tenka tiesiog medžioti.

Variantas – įsirengti krovimo stotelę namuose. Jos įrengimas atsieina apie 1,5 tūkst. eurų.

Tiesa, problema dar ir ta, kad elektromobiliai vis dar yra brangesni nei tos pačios markės ir tų pačių metų automobiliai su vidaus degimo varikliais.

Tarkime, šiuo metu rinkoje esantį 2013 m. gamybos elektromobilį „Nissan Leaf“ galima įsigyti ir už 7,5 tūkst. eurų.

Šis automobilis vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 130 km. Turintis 23 kWh bateriją, jis už pilną įkrovimą išsiurbs 7,59 eurus. Pakilus kainoms, vienas įkrovimas kainuotų jau 17 eurų.

Tuo tarpu benzinu varomą tų pačių metų „Nissan Juke“ galima nusipirkti už 5,2 tūkst. eurų. Pripilti pilną baką degalų kainuotų 80 eurų, su pilnu baku nukeliauti galima 575 kilometrus.

Tokį patį atstumą „Nissan Leaf“ įveiktų už kiek mažesnę kainą – 76 eurus.

Palyginimui paimkime prabangesnius automobilius.

2014 metų „Tesla Model S“ galima įsigyti už 28,5 tūkst. eurų + mokesčiai. Automobilio baterija – 85 kWh, vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 420 km.

Pilnas įkrovimas dabartinėmis elektros kainomis atsieitų apie 28 eurus, o kainoms pakilus – 63 eurus. 

„Tesla“ gamina tik elektromobilius, tad palyginimui pasirinkome „Lexus LS 460“ tų pačių metų benzinu varomą automobilį. Jį nusipirkti galima už maždaug 20 tūkst. eurų. Pilnu baku jis gali nuvažiuoti 800 kilometrų, ir tai jums kainuotų apie 147 eurus.

Tokį patį atstumą „Tesla Model S“ įveiktų už 56 eurus dabartinėmis kainomis, o joms pakilus, už du įkrovimus suploti tektų per 126 eurus.

11 Komentarai

  • Su elektromobiliais 1311315 gaunas.

  • tai kaip iki 2023 metu galo padarys kad reiks stotelese mokėti uz pakrovima tai tikrai neapsimokes tureti elektrini auto

  • Už 7500€ nissan leaf nuvažiuoja 100km vasarą ir 60km žiemą tad 100km kaina daug didesnė nei su dyzelinu

  • Tai geriausia, kas galejo nutikti Lietuvai!!!

  • Lietuva tėvyne tu didvyrių žemė, paspirtukus įkraunamus irgi gal geriau neleiskim į eismą.

  • Pažįstu vieną puskvaišį, kuris prieš metus Teslą iš Amerikos nusipirko už 25000 ar tai 28000 plius remontas nedidelis. Kaip jis gyrėsi, kad pigiai važinės, mus teršėjais vadino. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.

    • Keiciu Tesla in kumiala.

  • Kas cia apie mane kalba? Vistiek nemokamai vazineju

  • Mažiausia Model S baterija – 60 kWh, didžiausia – 100 kWh. Iš kur 280 kWh? Pilnas įkrovimas daugiausia kainuotų 33 € dabartinėmis kainomis, o ne 92 €, ir 75 € kainoms pakilus!, o ne 210 €.

  • 2013 leafas tenuvaziuoja 55 -60 kilometrus vasara, o ziema tik 25 (is pazistamo patirties).Po 7 -8m naudojmo elektromobiliu baterija reikia bent is 2 dalinti.Kodel spaudoje vis meluojama? 130km yra max atstumas kuri pavykdavo pasiekti tik pirmuosius 3 m. Ir jau pries 2- 3m Kaune laisvu stoteliu nepavykdavo rasti, kraudavosi istisai mokamai namie.

  • Šiandie jau matome,kad pagal Jauropos sojūzo kūjagalvių pasiūlytą nemokamo įkrovimo planą Lietuvoje buvo sumanyta žmones pririšt prie dar vienos priklausomybės adatos. Skaitykite komjaunimo tiesoje Žemaitaičio interviu apie tas ,,adatas“,kuriomis Lietuvą bado dabartiniai valdantieji gazpromų ir litgridų dėka.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video