Drastiškai kyla mokestis už šiukšles (VISAS STRAIPSNIS)

Kitais metais už šiukšlių išvežimą teks mokėti kur kas daugiau. Kėdainių miesto gyventojams metinis mokestis, panašu, kad didės 6 eurais, o gyvenantiems kaimiškose vietovėse – 4 eurais.

Kainas kelia iš anksto?

Pritarti Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) siūlymui didinti mokestį už šiukšlių išvežimą, ar jį atmesti? Šią dilemą praėjusį penktadienį vykusio Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu sprendė rajono politikai.

[quote author=“N. Naujokienė“]Kainos keliamos avansu. Taršos mokestis dar tiek neišbrango, kad taip reiktų kelti mokestį gyventojams. Jeigu norime padengti KRAC‘O nuostolius, tai, mano nuomone, taip ir sakykime, kad būtent dėl to ir didiname mokestį.[/quote]

Pirmiausia politikai sunerimo dėl KRATC direktoriaus pasakymo, jog kainos iškyla dėl smarkiai padidėjusio taršos mokesčio.

„Kiek man žinoma, taršos mokestį dar tik planuojama stipriai didinti nuo 2019-ųjų metų. Ar turiu teisingą informaciją?“ – klausė Tarybos narė Nijolė Naujokienė.

„Kauno regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į visas savivaldybes, kurios yra RATC dalininkės. Išdėstė motyvus, dėl kokių priežasčių jie prašo didinti vienos tonos atliekų tvarkymo kainą“, – rajono savivaldybės tarybos nariams kalbėjo Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis.

Pasak valdininko, pagrindinėmis atliekų tvarkymo kainos kilimą lemiančiomis priežastimis yra taršos, atliekų deginimo mokesčių didėjimas, sąvartynų ir mechaninio-biologinio valymo įrenginių eksploatavimo išlaidų padidėjimas.

„Taršos mokesčio klausimą sprendžią Lietuvos Vyriausybė. Yra priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas. Jame nustatytos štai tokios taršos mokesčio didėjimo tendencijos – 2017 metais jis sudaro 3 eurus, 2018 metais – 5 eurus, 2019 metais jis kyla iki 21,72 už toną. Ko gero, dar buvo neminėta, kad 2020 metais šį mokestį ketinama didinti iki 27,51 euro už toną“, – apie susidariusią situaciją politikams kalbėjo E. Grigaitis.

Vienintelė paguoda – mokame pigiau nei Vilnius

„Mūsų regione atliekų tvarkymo kaina yra beveik perpus mažesnė, nei bet kuriame kitame Lietuvos atliekų tvarkymo centre. Kainos vidurkis šiais metais yra 25,96 euro už toną, kai tuo tarpu šalies  vidurkis yra 47 eurai. Kaip jau minėta, pagrindinė (įkainių didėjimo – red.) priežastis, drastiškai kylantis taršos mokestis, kurį privalėsime mokėti valstybės biudžetui“, – patikslino Kauno RATC direktorius Kęstutis Balčiūnas.

Šios situacijos priešistorė gana įdomi. Prieš kelerius metus šalies Vyriausybė planavo, kad iki 2018 metų Lietuvoje veiks bent trys šiukšlių deginimo įmonės. Tad norint, kad atliekos būtų deginamos, o ne pilamos į sąvartynus, nuspręsta ženkliai didinti mokestį. Nors per šį laiką iškilo tik viena Klaipėdoje veikianti atliekų deginimo gamykla, ji nepajėgi aptarnauti visos šalies. Be to, jos savininkai, bendrovė „Fortum“, ženkliai padidino įkainius už šiukšlių deginimą. Nepaisant tokios situacijos, padidinti mokesčių už atliekų gabenimą į sąvartynus iki šiol niekas nepakeitė.

„2015 metais nuspręsta palaipsniui didinti mokestį su mintimi, jog ateityje sąvartynas taptų pačia brangiausia atliekų šalinimo alternatyva ir kad Lietuva, vykdydama įsipareigojimus (Europos Sąjungai – red.), sąvartynų vengtų“, – pasakojo Kauno RATC vadovas.

Žlugus planams iki 2018 metų šalyje pastatyti reikiamų pajėgumų atliekų deginimo kompleksus, pasak K. Balčiūno, šalyje susidarė keista padėtis. Visi atliekų tvarkymo centrai šiukšles gabena į Klaipėdoje veikiančią deginimo įmonę, moka didelius mokesčius už šią paslaugą, nemažai kainuoja ir atliekų transportavimas.

1 tonos transportavimas į uostamiestį šiuo metu kainuoja 12 eurų, dar 28 eurai sumokami už atliekų deginimą. Dėl galiojančios kvotų sistemos, net ir labai norint, nepavyktų sudeginti visų Kauno RATC surenkamų atliekų, nemaža dalis jų vis vien patektų į sąvartynus.

Belieka tikėtis stebuklo

„Jau yra inicijuoti siūlymai Vyriausybei šio mokesčio taikymą atidėti antrą kartą, pirmąkart tai padaryti pavyko. Tačiau neturime jokių žinių dėl atidėjimo ir remdamiesi šiandien galiojančiais teisės aktais kainą skaičiuojame dvejiems metams, 2018 ir 2019. Tokiu būdu teikiame šį projektą, jis yra suderintas su visomis savivaldybėmis (Kauno RATC – red.) dalininkėmis. Jūsų taryba yra paskutinioji, visos tarybos jau balsavo „už“ išskyrus Raseinius, kurie susilaikė“, – sakė atliekų tvarkymo centro vadovas.

„Supratau, jog taršos mokestį tik planuojama padidinti nuo 2019 metų, šiandien, berods, 2015 metais yra priimtas sprendimas, bet jis dar nėra padidintas. Ar turiu teisingą informaciją?“ – pranešėjo klausė rajono savivaldybės tarybos narė Nijolė Naujokienė.

K. Balčiūnas tikino, jog sprendimas ženkliai didinti mokestį dar nėra atšauktas ir neaišku, ar tai iš viso bus padaryta. Kauno RATC vadovas sakė dar neskaičiuojantis, kaip kils mokesčiai 2020 metais, kai 1 tonos atliekų išvežimas į sąvartyną kainuotų net 27 eurus (šiuo metu valstybės biudžetui mokama 3 eurus).

„Galbūt įvyks stebuklas, pastatys atliekų deginimo įmones. Galbūt kreipsimės į Kainų komisiją, sprendimus teks ten priiminėti. Galbūt Lietuva „uždės“ kažkokius apribojimus kainos kėlimui be pagrindo už atliekų deginimą. Galbūt…“ – galimas ateities perspektyvas apibrėžė Kauno RATC direktorius K. Balčiūnas.

„Tai reiškia, kad kainos keliamos avansu. Taršos mokestis dar tiek neišbrango, todėl aš galvoju, kad mokesčio pakėlimas už atliekų sutvarkymą yra išankstinis. Realiai labai sunku pasakyti, kaip bus nuo 2019-ųjų metų ir vėliau. Jeigu norime padengti KRAC‘O  nuostolius, tai, mano nuomone, taip ir sakykime, kad būtent dėl to ir didiname mokestį.

Ir šiaip jau reikėtų intensyviau dirbti su Vyriausybe sprendžiant problemas, kad ir dėl atliekų deginimo įmonių statybos, o ne eiti lengviausiu keliu – didinant mokesčius gyventojams.

Šiandien tik ir girdime – vanduo brangsta, mokestis už atliekų tvarkymą brangsta, net vaikams už prailgintą grupę ir tai siūloma didinti mokestį“, – po tarybos posėdžio metu sakė N. Naujokienė.

Kodėl skubama didinti mokestį?

Tarybos narei Adelei Štelmokienei pasiteiravus, kiek gi kainuos šiukšlių išvežimas rajono gyventojams ir kas jį sudaro, K. Balčiūnas atsakyti negalėjo. Jis patikslino, kad RATC paslaugos sudaro tik vieną trečdalį galutinės kainos.

„Galiu tik pasakyti, jog Kauno mieste kainos didės apie 20 procentų. Nežiūrint to, mūsų paslaugos beveik dukart pigesnės nei Vilniuje“, – kalbėjo K. Balčiūnas.

Rajono meras Saulius Grinkevičius paskaičiavo, jog po mokesčio už šiukšlių išgabenimą padidinimo, tik Klaipėdos regionui, turinčiam atliekų deginimo įmonę, finansinė našta ženkliai nedidės.

A. Štelmokienė iškėlė mintį, kad gal neverta skubėti pakelti įkainius gyventojams, o vertėtų palaukti Vyriausybės atsakymo, į kurią kreiptasi su prašymu atidėti sprendimą didinti taršos mokestį. O kaip bus tuo atveju, jeigu situacijos rimtumą įvertinę Vyriausybės nariai nuspręs šį prašymą patenkinti, ar mokestis gyventojams bus sumažintas?

„Yra sutarimas su savivaldybėmis dalininkėmis, jeigu atsitiktų taip, kad atidėtų mokesčio mokėjimą, mes kiekvienais metais turime galimybę perskaičiuoti įkainius ir tai bus daroma. Ateisime su kainos mažinimu, sakau viešai“, – žadėjo K. Balčiūnas.

: [quote author=“Aut. past.“]Nuo 2025 metų Kauno regione turėtų likti tik du sąvartynai – Kauno rajone, Lapių gyvenvietėje, ir Kėdainių rajone, Zabieliškyje.[/quote]

16 tarybos narių balsavus „už“, 6 susilaikius ir vienam politikui balsavus „prieš“, sprendimas didinti šiukšlių išvežimo įkainius buvo priimtas. Preliminariais skaičiavimais, nuo 2018 metų sausio 1 dienos mieste metinė rinkliava padidės 6 eurais (iki šiol mokėta 17 eurų), o kaimo vietovėse – 4 eurais (iki šiol mokėta 11 eurų).

Sąvartynas ne tik išliks, bet ir plėsis

Kauno RATC vadovas neslėpė, jog susidarius neapibrėžtai situacijai, kai nėra aišku, kada bus pastatytos atliekų deginimo gamyklos, neplanuojama uždaryti Kėdainių rajone veikiančio sąvartyno.

Zabieliškio sąvartyne vietos atliekoms turėjo užtekti porai metų. 2010 metais buvo planuoti naujos sąvartyno sekcijos įrengimo darbai, o ji pradės funkcionuoti 2019 metais.

„Šiuo metu neturime galimybės sumažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekio. Tiesa, tai galime padaryti, tačiau už labai didelę kainą – išvežti šiukšles lenkams, estams“, – sakė K. Balčiūnas.

Nuo 2025 metų Kauno regione turėtų likti tik du sąvartynai – Kauno rajone, Lapių gyvenvietėje, ir Kėdainių rajone, Zabieliškyje.