„Kas svarbiau – turėti namus, kurie atrodo madingai, ar turėti namus, kuriuose gera būti?“, – retoriškai klausia tvaraus interjero dizainerė, studijos „Deep Design“ įkūrėja Daiva Savickienė. Ketverius metus moteris organizavo festivalį „Zero Waste Fest“, o dabar skaito paskaitas apie tvarumą namuose ir gyvenime, ekofeminizmą ir ekologiją. Dizainerė sako, kad įnešę į savo namus daugiau tvarumo […]Skaityti daugiau
Lietuviškojo lito sumanytojas – iš Kėdainių krašto kilęs Vaclovas Vaidotas
Stanislovas ABROMAVIČIUS Istoriniai šaltiniai teigia, kad Vaclovas Vaidotas gimė 1890 m. rugsėjo 7 d. Kėdainių apskrityje, Josvainių valsčiuje, Sviliukų kaime, garsioje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto palikuonių), turtingų ūkininkų Adomo ir Juzefos Vaidotų šeimoje. Be Vaclovo, šeimoje augo du broliai ir septynios seserys. 1908 m. jis įsteigė ūkio būrelį, 1909 m. įkūrė vartotojų kooperatyvą […]Skaityti daugiau
Muzikos mokytoja, tapanti nežemiškos kosminės energijos paveikslus
Moteriška energija – viena stipriausių jėgų šioje žemėje ir ji negali atsirasti IŠ NIEKO. Tą milžinišką jėgą sukuria maži kasdieniai dalykai, elementarus bendravimas ir mus supanti aplinka. Sakoma, kad mokytojas iš pašaukimo mato daugiau nei kiti, nes jo tikslas – padaryti pasaulį gražesnį, spalvingesnį, laimingesnį. Pedagogė Vaida Prušinskienė šį posakį pakylėja į naują lygį, kur […]Skaityti daugiau
Į pamaldas ateina vos pora žmonių, klebonas ironiškai svarsto imsiąs
Ant kalno prie Nevėžio upės kranto, kone pačioje Kėdainių miesto širdyje, stovi vienas seniausių ir didingiausių Lietuvos gotikos perlų – Šv. Jurgio bažnyčia. Jos raudonų plytų mūrai, menantys Vytauto Didžiojo laikus, matė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimimą, karus, marus, reformaciją ir sovietų priespaudą. Ši bažnyčia – ne tik maldos namai. Tai Kėdainių miesto lopšys, vieta, nuo […]Skaityti daugiau
Žiaurią trėmimų istoriją pasauliui per knygos vertimą pasakojo ir kėdainietė
Stanislovas ABROMAVIČIUS Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išleido keturių knygų „Tremties vaikai“ ciklą, vaikams skirtą „Vaikystė Sibiro toliuose“, kurios didžioji dalis tiražo buvo padovanota visoms Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Sovietinė propaganda užsienio valstybėse pradėjo skleisti melagingas žinias apie pokariu jų vykdytus tariamus „humaniškus“ Lietuvos žmonių trėmimus, gyrėsi, kad pasmerktiesiems ilgoje kelionėje į Sibirą ir […]Skaityti daugiau
Labūnaviškiai Vilma ir Antanas Matoniai: sveikai gyventi – paprasta Sveikas gyvenimo būdas nėra trumpalaikė mada. Tai – nuoseklus ir dažnai nepatogus pasirinkimas. Tinkama mityba, judėjimas, poilsis ir emocinė pusiausvyra – tai ne atskiri veiksniai, o vientisa visuma, padedanti išsaugoti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę. Neišmokysi kitų to, ko pats nemoki ir nedarai Apie sveiką gyvenseną […]Skaityti daugiau
Žolės riedulio klubas kviečia išbandyti netradicinę sporto šaką
Kėdainiuose sporto mėgėjai gali rinktis ne tik krepšinį ar futbolą – čia veikia ir žolės riedulio klubas, suburiantis aktyvius, azartiškus ir komandinį žaidimą mėgstančius žmones. Šio klubo tikslas – supažindinti kėdainiečius su šia Lietuvoje dar gana reta sporto šaka, mokyti jos pradmenų ir garsinti miestą šalies žolės riedulio čempionatuose. Nusprendė atgaivinti Kaip pasakoja klubo vadovas […]Skaityti daugiau
Fizika, chemija, matematika – tai pamokos, į kurias vaikai ir paaugliai dažnai eina be entuziazmo. Ilgos formulės, sudėtinga ir sunkiai įsimenama informacija nekaitina vaiko vaizduotės, nesužadina noro nerti giliau. Neretai tik suaugę pagalvojame „o juk galėjau mokytis, bet tuomet atrodė nuobodu“. Tad kaip sudominti vaikus mokslu, kai jiems dar per sunku suprasti sudėtingą mokslo pasaulį? […]Skaityti daugiau
„Bažnyčias uždaro, jei nelieka tų, kurie jas lanko“
Lietuvos kaimo peizažas neatsiejamas nuo dangų remiančių bažnyčių bokštų. Šimtmečius jie buvo ne tik dvasiniai, bet ir bendruomenių centrai, matę ir krikštus, ir vestuves, ir palydas į amžinybę. Bažnyčios ilgus metus kaimuose buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio gyvenimo, bendruomeniškumo lopšiu. Tačiau šiandien daugelis šių regionų šventovių stovi apleistos. Apleistos ir išore, ir vidumi. […]Skaityti daugiau
Į bendruomenės širdimi tapusią miestelio biblioteką žmonės ateina ir išlieti
Akademijos biblioteka šiandien – tai kur kas daugiau nei knygų namai. Čia susitinka įvairaus amžiaus žmonės, vyksta kūrybinės dirbtuvės, parodos, edukacijos. „Mano bibliotekoje knygos – tik dalis istorijos. Tai atvira erdvė, kurioje galima ne tik skaityti, bet ir kurti, bendrauti, augti drauge. Čia žinios virsta nuotykiu“, – sako bibliotekininkė Nijolė Ramanauskienė. Bibliotekoje pristatomas ir autentiškas, […]Skaityti daugiau
Krašto muziejus ruošiasi didžiuliams darbams – atvers 7 šiuolaikiškas ekspozicijas
Per artimiausius dvejus metus Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijos pasikeis neatpažįstamai. 2027-ųjų rudens pradžioje įstaiga lankytojams atvers net septynias šiuolaikiškai įrengtas, interaktyvias erdves. Pažangiais metodais savo svečius muziejus stebina ir šiandien, tačiau po gerokai daugiau kaip pusės milijono eurų investicijų lankytojams iš čia tiesiog nesinorės išeiti, o Kėdainių krašto istorija bus atspindėta kur kas įvairiapusiškiau. Be […]Skaityti daugiau
Sigita SIMONAITIENĖ Kėdainių krašte nerasime panašių dvarų, o ir naujieji šeimininkai – įvairių profesijų. Tačiau juos visus sieja vienas tikslas – išsaugoti bendruomeniškumą bei tradicijas. Medinės architektūros Vincgalio dvaras – visos šalies puošmena Medinės architektūros Vincgalio dvaras – didžiausia ne tik Kėdainių apylinkių, bet ir visos šalies puošmena. Tačiau vienam iš jo savininkų, Dariui Svirskiui […]Skaityti daugiau
Patriotiško sąmoningumo šuolis: kodėl tūkstančiai lietuvių veržiasi tapti kariais savanoriais?
Pastaraisiais metais Lietuvos visuomenėje stebimas reiškinys, kuris džiugina ir įkvepia – norinčiųjų tapti kariais savanoriais skaičius nuolat auga ir jau kelerius metus viršija Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) galimybes visus priimti. Ši tendencija, paaštrėjusi geopolitinės įtampos fone, yra ne tik reakcija į grėsmes, bet ir ryškus brandžios, patriotiškos ir savo ateitimi besirūpinančios visuomenės ženklas. Kas […]Skaityti daugiau
Bene jauniausia Lietuvos prodiuserė – iš Kėdainių
Kai kalbame apie televizijos prodiuserius, dažniausiai mintyse iškyla solidūs, ilgametę patirtį sukaupę profesionalai. Tačiau vienos populiariausių jaunimo laidų „Nauja karta su Goda Problema“ užkulisiai rodo visai kitą paveikslą – čia vairą tvirtai laiko vos 25-erių kėdainietė Eglė Muznikaitė. Vos prieš kelerius metus dar svarsčiusi, kokiu keliu pasukti baigus mokyklą, šiandien savo pavyzdžiu Eglė įrodė, kad jaunystė […]Skaityti daugiau
Pusę amžiaus kartu praleidę Zigmas ir Stasė Ričkai: „Jei susiženijai,
Tykus rudens rytas Pelutavoje. Rūpestingai išpuoselėtos Zigmo ir Stasės RIČKŲ sodybos durys praviros – kviečia užeiti tuščiais rytmečio keliais į svečius atriedėjusią viešnią. Kaip vėliau įsitikinu, maža detalė – tos atviros durys – atskleidžia ir šių namų šeimininkų „atviros dūšios“ gyvenimo filosofiją: rūpintis šalia esančiuoju kaip pačiu savimi – nuoširdžiai ir sąžiningai. „Gal todėl per […]Skaityti daugiau
Tradiciniai amatai Kėdainiuose išgyvena renesansą – juos pažinti ir jų išmokti atsiranda daugiau norinčiųjų nei Krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name gali priimti. Velti, austi, pinti juostas ar drožti šaukštus – kėdainiečiams smalsu išbandyti viską. Ir ne tik jiems. Prie mūsų krašto amatų rankas smalsiai tiesia ir svečiai iš užsienio šalių: Izraelio, Rumunijos, Turkijos, […]Skaityti daugiau
Kantrybė ir žmogiškumas kuria stebuklus: socialinio darbo sėkmės istorija
Kėdainiečio Juozo (aut. past. – tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kaimynų kantrybės taurę perpildė vyriškio gyvenimo būdas, kuris išties pažeidė viešosios tvarkos normas. Nuo kaupimo manijos ir progresuojančios demencijos kenčiantis senyvo amžiaus kraštietis savo namus buvo pavertęs perpildytų prie konteinerių ar kur kitur rastų išmestų daiktų sandėliu. Ilgainiui ši Juozo manija tapo ir jo […]Skaityti daugiau
Šiandienos geopolitiniame kontekste, kai vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos sienų vyksta brutalus karas, pilietinės gynybos ir visuotinio pasirengimo svarba yra didžiausia, kokia tik buvo per pastaruosius tris dešimtmečius. Valstybės gynyba iš tiesų niekada ir nebuvo tik profesionalios kariuomenės reikalas – ji kiekvieno sąmoningo piliečio atsakomybė. Būtent šiame kontekste į priekį žengia viena seniausių […]Skaityti daugiau
Meironiškiuose – rudens lygiadienis su Mykolinių kapelmošiaus tradicija
Jau 15-tus metus iš eilės rugsėjo pabaigoje meironiškiečiai su trenksmu švenčia Mykolines. Tai – tradicinė rudens darbų pabaigos šventė. Kai visi rudeniniai lauko ir ūkio darbai nudirbti, galima švęsti. Meironiškių kaimo bendruomenei tai dar viena puiki proga visiems kartu susirinkus pasimėgauti bendryste, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Šventinę nuotaiką palaikė ir renginį vedė aktorius Alvidas Jauniškis, […]Skaityti daugiau
Pataria, kaip auginti gyvūną tausojant gamtą – ne tik tvariau,
Gyvūno auginimas visada palieka ekologinį pėdsaką, bet mes galime jį sumažinti savo sąmoningais pasirinkimais. Ne tik švaresnė aplinka, bet ir geresnė augintinio sveikata bei pilnesnė piniginė – tvaraus požiūrio naudas vardina šunų dresuotoja Grėtė Krutovienė. O Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pataria, kaip auginant naminius gyvūnus tvarkytis su […]Skaityti daugiau
Geriau turėti vieną patikimą kaimyną šalia, nei visą būrį gerų
Meironiškio kaimo kapela „Kaimynai“ – kaimynai ir scenoje, ir gyvenime… Į ką kreipiamės, kai ištinka bėda arba pritrūkstam druskos? Žinoma, kad į kaimynus. Kad ir kokie artimi būtų santykiai tarp šeimos narių ar giminių, vis tiek kaimynai arčiau. Geriau turėti vieną patikimą kaimyną, nei visą būrį gerų draugų toli. Geras kaimynas net neprašomas išties pagalbos […]Skaityti daugiau
Krakių bendruomenė iš kaimynų semiasi verslumo patirties (FOTOGALERIJA)
Visus metus įvairius renginius ir šventes savo krašto žmonėms rengę darbštūs krakiškiai gerai žino, kad viskam yra savas laikas. Laikas dirbti ir laikas ilsėtis. Taip nuoširdžiai bei atsakingai dirbo, organizavo ir patys dalyvavo miestelio šventėse ir renginiuose, kad visai pelnytai šventė atėjo ir į jų pačių kiemą. Kaip atpildą už triūsą Krakių bendruomenės centras suorganizavo jiems […]Skaityti daugiau
Lietingi šių metų orai rekordinių milžinų nesubrandino Nors šie metai gausiam moliūgų derliui dėkingi nebuvo, tačiau tradicinė Moliūgų šventė Krakėse vis tiek įvyko. Vietiniai, aplinkinių kaimų ir netgi Kėdainių gyventojai suvežė daržuose išaugusius moliūgus. Pūpsantys, mažučiai ir akį traukiančios išvaizdos – visi jie buvo išrikiuoti publikai įvertinti, o patys įspūdingiausi – didžiausias, gražiausias ir mažiausias […]Skaityti daugiau
Jei neatsako ar nereaguoja, tai dar nereiškia, kad ignoruoja: nematoma
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame tylos neįmanoma pertraukti. Nei artimojo balsu, nei vaiko juoku, nei muzika, nei paprastu „labas“. Tai – ne trumpalaikė tyla, o nuolatinė būsena, lydinti visą gyvenimą. Būtent taip kasdienybę išgyvena kurtieji. Nors jų pasaulis pilnas spalvų, emocijų ir minčių, visuomenė vis dar neretai palieka juos paraštėse – nematomus, nesuprastus, kartais net stigmatizuojamus. Visas […]Skaityti daugiau
Istorikė apie žydų žudynes Daukšiuose: „Kelias dienas žemė tarsi krutėjo“
Skaudžius Kėdainių istorijos įvykius kraštiečiai apmąstė simboliniame žygyje Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, šalį sujungė bendra pilietinė iniciatyva – daugybėje skirtingų vietų surengti „Atminties kelio“ žygiai. Į tokį leidosi ir būrys Kėdainių rajono moksleivių su pedagogais. Jie nuėjo simbolinį vieną kilometrą iki masinę žydų kapavietę Daukšių kaime žyminčio memorialo. Tuo pačiu keliu prieš 84 […]Skaityti daugiau
Dotnuviškiai pasinėrė į ritualais apipintą Lygiadienio misteriją (FOTOGALERIJA)
Sekmadienio pavakare Dotnuvoje suskambo rago gausmas. Štai toks šiuolaikinio žmogausausiai neįprastas garsas kvietė drauge sutikti rugsėjo 21-ąją minimą rudens lygiadienį.Dotnuviai ir pasmalsauti atvykę šio krašto svečiai pasinėrė į tikrą misteriją, apipintą mūsųprotėvių ritualais: drauge laužyta duona, į liepsną mestos gintaro dulkės, susirinkusiesiemsgaudyti bei skaičiuoti berti grūdai ir, žinoma, ant laužo, drauge su visomis metų bėdomis, […]Skaityti daugiau




