Bene jauniausia Lietuvos prodiuserė – iš Kėdainių

Kai kalbame apie televizijos prodiuserius, dažniausiai mintyse iškyla solidūs, ilgametę patirtį sukaupę profesionalai. Tačiau vienos populiariausių jaunimo laidų „Nauja karta su Goda Problema“ užkulisiai rodo visai kitą paveikslą – čia vairą tvirtai laiko vos 25-erių kėdainietė Eglė Muznikaitė. Vos prieš kelerius metus dar svarsčiusi, kokiu keliu pasukti baigus mokyklą, šiandien savo pavyzdžiu Eglė įrodė, kad jaunystė šiame darbe – ne trūkumas, o pranašumas. „Kartais atrodo, kad dar net nežinai, ką darai, bet kai pasakai sau „taip“ ir žengi žingsnį, atsiveria visai kitos galimybės“, – šypsosi Eglė.

Paieškų kelias prasidėjo dar vaikystėje

Vaikystėje Eglės svajonės buvo spalvingos – mergaitė įsivaizdavo save šokančią scenoje kartu su pačia Beyonce.

„Pamenu, buvau sugalvojusi: būsiu Beyonce šokėja“, – šypteli ji šiandien. Tačiau gana greitai supratusi, kad tai – tik vaikiška fantazija, pradėjo ieškoti kitų kelių.

„Puikiai supratau, kad reikia kažką rimčiau gyvenime daryti, bet iki galo nebuvau atradusi, kas man patinka, ko noriu. Baigus mokyklą atrodė, kad vis dar esu savo paieškų kelyje“, – prisimena Eglė.

Šokiai jaunai merginai ilgainiui liko tik hobis, kaip ir daugelis kitų trumpai bandytų veiklų – lengvoji atletika, muzikos mokykla. „Išbandydavau ir mesdavau“, – atvirai sako pašnekovė.

Panašios abejonės lydėjo ir baigus mokyklą. Ilgai svarstė, kokią studijų programą rinktis, o akimirką net galvojo visai nestoti. Vis dėlto tėvų padrąsinta ryžosi: „Jie sakė – bent jau įgysi patirties, išsikraustysi iš namų, išmoksi gyventi savarankiškai. Ir jie buvo teisūs.“

Studijos – tarp nusivylimų ir atradimų

Pildydama stojimų sąrašą Eglė pirmu numeriu pasirinko marketingą, tačiau į šią specialybę nepateko. Vietoje to jos kelias pasisuko į Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programą, kur dominavo formulės, kodai ir programavimas.

„Labai gerai prisimenu pirmąsias dienas universitete. Visi kalbėjo apie fizikos ir programavimo egzaminus, o man tai buvo visiškai svetima. Atrodė, kad patekau čia per klaidą, bet nusprendžiau: jei jau įstojau, vadinasi, taip lemta“, – prisimena ji.

Vis dėlto studijos pasirodė itin sunkios – be fizikos ir programavimo pagrindų, Eglei atrodė, kad visas kursas parengtas jai svetima kalba.

„Viskas sukosi apie skaičius, formules, kompiuterius – o man reikia žmonių, kūrybos. Buvo labai sunku“, – atvirauja ji.

Po pirmojo kurso Eglė nusprendė pakeisti kryptį ir persikėlė į Verslo informacijos vadybos studijas, kurias sėkmingai baigė.

„Vos įstojusi džiaugiausi – bent jau patekau į specialybę, kurią buvau pasirinkusi pirmu numeriu. Vėliau supratau, kad tos studijos labai plačios: truputį marketingo, truputį kūrybinio mąstymo, truputį vadybos, bet nieko giliai – modulis baigiasi, ir viskas. Kita vertus, tokia įvairovė atveria daug kelių – gali tapti marketingistu, vadybininku ar renginių organizatoriumi, todėl jaučiau, kad tai galimai taps pagrindu mano ateities perspektyvoms“, – pasakoja ji.

Pirmieji žingsniai žiniasklaidoje

Studijų metais Eglei teko atlikti privalomąją praktiką. Kadangi tuo metu ji dalyvavo „Erasmus“ mainų programoje Italijoje, viskas tapo dar sudėtingiau – reikėjo dokumentus tvarkytis nuotoliniu būdu ir savarankiškai ieškoti įmonės, kuri ją priimtų.

„Pradžioje rašiau į įvairias komunikacijos agentūras – nė viena neatsakė. Buvo net ironiška: rašai komunikacijos įmonėms, o jos pačios nekomunikuoja. Pagalvojau, kad bent jau galėtų atrašyti „ne“, kad galėčiau ieškoti toliau“, – prisimena Eglė.

Atkaklumas davė vaisių. Po kelių bandymų ji galiausiai sulaukė atsakymo iš „Delfi“ ir pradėjo praktiką vienoje didžiausių šalies žiniasklaidos redakcijų.

„Tai buvo gera gyvenimo pamoka – supratau, kad nereikia pasiduoti po pirmo karto“, – sako ji.

Darbas prasidėjo nuo socialinių tinklų administravimo – Eglė buvo atsakinga už „Delfi“ „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyras, kūrė įtraukiančius įrašus ir prižiūrėjo turinį.

„Iš pradžių man patikėdavo smulkesnius darbus – stories, trumpus įrašus. Tačiau net ir tokiose detalėse jautėsi atsakomybė: nuo tavęs priklauso, ką matys tūkstančiai žmonių, o klaidos čia tiesiog neleidžiamos“, – pasakoja ji.

Nuo montažo iki prodiuserės kėdės

Bėgant laikui Eglė suprato, kad ją traukė ne tik socialiniai tinklai, bet ir filmavimų užkulisiai. „Mano darbo vieta įprastai būdavo septintame aukšte, ten sėdėdavo visi žurnalistai, o pirmajame intensyviai dirbo Delfi TV komanda: fotografai, videografai. Visada jaučiau, kad aš greičiausiai tiesiog esu ne tame aukšte“, – šypteli Eglė.

Kai praktika baigėsi, Eglė nusprendė nepasitraukti.

„Jiems pasakiau: jei reikia, galiu montuoti video net po praktikos. Kadangi tai mokėjau daryti, jie mane pasiliko – pradėjau dirbti kaip laisvai samdoma darbuotoja būtent šioje srityje. Montavau „reels“ ir kitus socialinių tinklų vaizdo formatus“, – pasakoja mergina.

Vieną vasarą ji sulaukė netikėto skambučio – vadovė pasiūlė prisijungti prie jaunimui skirtos laidos kaip prodiuserei.

„Iš pradžių labai išsigandau. Atrodė, kad nemoku nieko – juk prodiuseris turi bendrauti su visais, žinoti viską, būti visų galų meistras. Bet tada pagalvojau: kodėl gi ne? Bus proga išmokti kažką naujo“, – atvirai sako ji.

Kai kamera tapo kasdienybe

Tai buvo pirmasis ką tik startavusios laidos „Nauja karta su Goda Problema“ sezonas – projektas, prie kurio Eglė prisijungė nuo pat pradžių.

„Iš pradžių atrodė keista – tarsi sutiktum žmogų, kurį pažįsti, bet niekada nebuvai bendravusi. Tačiau vos pradėjus kalbėtis pajutau gerą energiją, greitai užsimezgė ryšys, kuris natūraliai peraugo į draugystę. Vėliau supratau, kad tie žmonės tokie patys, kaip ir mes – tik jie stovi prieš kamerą, o aš – už jos“, – pasakoja ji.

Pradžia nebuvo paprasta – reikėjo ne tik koordinuoti procesą, bet ir išmokti pasitikėti savimi. „Viską reikėdavo daryti nuo pradžių iki galo: kartu su videografais pasirūpinti kamerų išdėstymu, apšvietimu, dekoracijomis ir kitomis smulkmenomis, kurios sukuria tinkamą atmosferą laidoje. Buvau atsakinga ir už klausimų atranką. Žiūrovai juos siųsdavo per „Instagram“, bet man reikėjo sudėti į logišką seką – pradžia, vidurys, pabaiga. Negali gi pradėti nuo klausimo „Ar turi vaikiną?“ – juokiasi Eglė.

Jaudulio netrūko – pirmąją laidą ji peržiūrėjo ne vieną kartą, kruopščiai išrašinėjo klausimus, žymėjo laikus, kūrė anonsą ir viršelį.

„Buvo nedrąsu, bet kartu be galo įdomu. Kiekviena laida – vis nauja istorija, kiekvienas pašnekovas atsineša savo patirtį, energiją. Man smagu matyti, kokia įkvepianti yra jaunoji karta Lietuvoje“, – sako Eglė.

Šiandien – nuo jaunimo laidų iki kulinarinių dvikovų

Šiandien Eglė Muznikaitė – viena jauniausių prodiuserių Lietuvos televizijos pasaulyje. Ji atsakinga ne tik už jaunimui skirtą laidą „Nauja karta su Goda Problema“, bet ir už tokius projektus kaip „Nuogas pokalbis“, „Kai nemiega pinigai“ bei kulinarinį šou „Virtuvės ringas“.

Tai reiškia, kad Eglės darbo diena retai būna rami ar monotoniška – vieną dieną tenka rūpintis jautriomis pašnekovų temomis, kitą – finansų pasaulio subtilybėmis ar kulinarinių dvikovų užkulisiais.

„Atrodo, dar neseniai pati žiūrėjau panašias laidas kaip žiūrovė, o šiandien jau tenka rūpintis, kad viskas vyktų sklandžiai už kameros“, – sako ji.

Nors prodiuserio darbas neretai siejamas su ilgamete patirtimi, Eglė savo pavyzdžiu įrodo, kad jaunystės paieškų kelias – ne kliūtis, o privalumas.

Visoms gyvenimo galimybėms – tik „taip“

Kalbėdama apie jauną žmogų, dar tik ieškantį savo kelio, Eglė neslepia – tai sudėtingas procesas.

„Ieškoti savęs nėra lengva. Kiekvieno patirtis skirtinga, bet klausimas kas aš noriu būti ir ką noriu pasiekti? – tikrai sunkus“, – pripažįsta ji.

Ji pati ne kartą buvo atsidūrusi aklavietėje. Buvo laikotarpių, kai atrodė, jog nežino, ką veikti, o gyvenimas tarsi sustojo.

„Tada galvodavau – o ką man apskritai daryti su savo gyvenimu?“ – atvirauja Eglė. Dėl uždarumo ir baimių ji praleido nemažai progų: „Dabar pagalvoju – buvau kvaila, kad atsisakiau vienos ar kitos galimybės. Tiesiog bijojau.“

Šiandien Eglė įsitikinusi – išeitis paprasta: daryti tai, kas patinka, ir drąsiai priimti net menkiausią galimybę. „Kai pasakai „ne“, pats save uždarai į dėžutę. O sakydamas „taip“, išeini iš komforto zonos, susitinki naujus žmones, atsiveria visai kitos galimybės. Tada ir baimės ima trauktis“, – sako ji.

Paklausta, ko palinkėtų jauniems kėdainiečiams, Eglė kalba drąsiai: „Nebijoti. Neleisti baimei valdyti gyvenimo. Nes kai pasakai „taip“ – pasaulis nušvinta kitomis spalvomis.“