Per 10-metį kraštiečiai iš naujo atrado tradicinius amatus
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name sutiko 10-mečio jubiliejų. Įstaigos vadovė Regina Lukminienė prisiminė pirmuosius veiklos metus – pradėti teko nuo visiškai tuščio lapo.. Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Tradiciniai amatai Kėdainiuose išgyvena renesansą – juos pažinti ir jų išmokti atsiranda daugiau norinčiųjų nei Krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name gali priimti. Velti, austi, pinti juostas ar drožti šaukštus – kėdainiečiams smalsu išbandyti viską. Ir ne tik jiems. Prie mūsų krašto amatų rankas smalsiai tiesia ir svečiai iš užsienio šalių: Izraelio, Rumunijos, Turkijos, Portugalijos. Tai visą dešimtmetį trukęs centro įdirbis, kuris šiandien krašte kuriantiems tradiciniams amatininkams leidžia jaustis matomiems, pripažintiems ir laukiamiems.
Pradžioje nebuvo nieko
Tradicinių amatų centras Arnetų name penktadienį bičiulius pakvietė į jaunatviško jubiliejaus – dešimtmečio – šventę. Nors šiandien amatai klesti, bet pirmieji įstaigos veiklos metai, kaip prisimena centro vadovė Regina Lukminienė, buvo pilni paieškų.
„Nebuvo nieko – reikėjo atrasti ir surasti amatininkus. Važiuodavau net pas juos į namus. Jeigu kas nors vertėsi amatais, tai man teko jiems tiesiog įrodinėti, kokia yra šių amatų svarba. Sertifikuojant amatus reikėjo suruošti daugybę dokumentų. Kad amatininkai galėtų vesti edukacijas, jie turėjo gauti meistrystės atestatus – tam vėl reikėjo sutvarkyti aibę dokumentacijos, – nelengvą pradžią prisimena R. Lukminienė. – Atsigręžusi atgal šiandien matau, kad padarėme labai daug. Visus 10 metų dirbome labai ambicingai.“
Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
8 edukacijos
Šiuo metu Kėdainių krašte yra 16 tradicinių amatininkų: iš jų atestuoti 7 meistrai, 2 įmonės, sertifikuoti 49 tautinio paveldo produktai. 15 tradicinių amatininkų įsitraukia į centro veiklas.
„Mūsų įstaigos tikslas – telkti tradicinius amatininkus, saugoti Kėdainių krašto etninės kultūros paveldą, skatinti amatų tęstinumą, – pabrėžė R. Lukminienė. – Ieškome įvairiausių formų ir galimybių, kaip amatus lankytojams pateikti įdomiau ir patraukliau, o ypač jaunajai kartai.
Šiuo metu vaikams ir suaugusiesiems pristatome aštuonias edukacijas: juostų audimą, keramiką, pynimą iš vytelių, medžio drožybą, veltinukus, skudurinukę, karpinukus, margučių marginimą vašku. Rengiame dar vieną edukaciją, – pasidžiaugia pašnekovė. – Esame pasirašę 11-ka neformalaus švietimo moksleiviams programų. Aštuonioms iš jų vaikų jau prisirinko. Užsiėmimus lankys apie 70 moksleivių.
Turėjome penkias kultūros paso programas, o šiemet pasipildėme dar antratiek – taigi turime jau 10.“
Tradicinių amatų centras neformalaus švietimo programas vykdo ir suaugusiems. Pastaruosius dvejus metus šioje srityje įstaiga vykdė du vertingus projektus.
„Pirmajame projekte moterys mokėsi austi. Dabar projektas baigėsi, bet ieškosime galimybės jį tęsti, nes moterys įgijo pradmenis, o tai mokantis šio amato yra sudėtingiausia. Išmokti užsidėti siūlus, apskaičiuoti nytis užtrunka, – paaiškina R. Lukminienė. – Taip pat kraštiečius pakvietėme į gražų sodų rišimo seminarą ir edukaciją. Gruodį vėl laukia edukacija.“
Tradicinių amatų centre Arnetų name eksponuojami mūsų krašto tradicinių amatininkų darbai./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Vykdo daug renginių
Jei savo rankomis prisiliesti prie senųjų amatų nedrįstate, Tradicinių amatų centras siūlo daugybę renginių, padedančių iš arti pažinti mūsų etnokultūrą.
„Organizuojame susitikimus su tradiciniais amatininkais – ne tik mūsų rajono, bet ir respublikos, prašome, kad jie supažindintų su savo darbo technologija. Kiekvieną mėnesį pristatome naujas parodas, kurios labai lankomos, – dalijasi R. Lukminienė. – O aš negaliu atsistebėti, kokie darbštūs ir kūrybiški Lietuvos meistrai. Tai pastebi ir užsieniečiai. Lankydamiesi Kėdainiuose jie ne tik dėmesingai apžiūri centre eksponuojamas amatininkų darbų parodas, bet ir užsisako vis daugiau edukacijų. Išties jaučiame nuoširdų kitų šalių susidomėjimą mūsų amatais.“
Jaunoji karta amatais taip pat žavisi. Lankydami Tradicinių amatų centre organizuojamus užsiėmimus, moksleiviai sukuria puikių darbų, kurie patenka į Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursą „Sidabro vainikėlis“. Centro meistrai jau kelerius metus moksleivius ruošia ir etnoolimpiadai.
R. Lukminienė apgailestauja, jog mokyklose etnokultūros nebeliko, todėl jų įstaiga per amatus vaikus supažindina ir su tradicijomis – rengia Užgavėnes, Sekmines bei kitas šventes.
Labai populiarios Tradicinių amatų centre organizuojamos moksleivių vasaros stovyklos. „Mamos apie jas teirautis pradeda jau ankstyvą pavasarį – kad tik spėtų užregistruoti savo atžalas“, – atskleidžia centro vadovė.
Moterys imasi medžio drožybos
Tradicinius amatus puoselėjantys meistrai pastebi, jog ne tik žmonių susidomėjimas, bet ir žinios apie amatus gerokai ūgtelėjo. Vis tik šios meistrystės mokymą būtų galima pavadinti nišine veikla, kadangi dirbtuvės vyksta tik mažoms grupelėms.
„Žmonės mus atranda. Jiems įdomu išbandyti amatus ir patiems pasidaryti tradicinius gaminius. Tačiau mokyti amatų – sudėtingas darbas. Prie kiekvieno turi prieiti, parodyti, pakonsultuoti, tad negalėtume priimti daug žmonių vienu metu, – paaiškina R. Lukminienė. – Šaltuoju metų laiku dirbame centro erdvėse. Jos nedidelės, tad čia galime mokyti iki 10 žmonių. Vasarą, kai išeiname į kieme esančius namelius, priimame iki 15-kos norinčiųjų.
Tiesa, vos paskelbus registraciją į dirbtuves, laisvų vietų tuoj pat nebelieka.“
R. Lukminienė, paklausta, kokie amatai kėdainiečiams įdomiausi, savo atsakymu nustebina.
„Pasirodo, tiek suaugusios moterys, tiek moksleivės mėgsta medžio drožybą. Net pati nustebau šaukštų drožimo dirbtuvėse išvydusi daugiausia moteris, – sako pašnekovė. – Tebuvo vienas jaunuolis ir vienas vyresnio amžiaus vyras.
O išbandyti kraštiečiams patinka skirtingus amatus. Tada jie atsirenka, kas patinka labiausiai.“
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Įvertinti garbingu titulu
Tradicinių amatų centras Arnetų name greičiau nei per 10-metį sugebėjo tapti patrauklia etnokultūros ir paveldo pažinimo vieta. Net du kartus – 2017 m. ir 2023 m. – Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerija Kėdainiuose veikiantį centrą įvertino kaip sėkmingiausiai dirbantį.
Tad nenustebkite, jei mūsų krašto auksarankius, besidalinančius savo amato paslaptimis, sutiksite ir įvairiuose šalies renginiuose ar netgi muziejuose – Kėdainių meistrai laukiami visur.
