Lietuviškojo lito sumanytojas – iš Kėdainių krašto kilęs Vaclovas Vaidotas
Steigiamojo Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijų bloko nariai. Kaunas, 1922 m. Iš kairės sėdi: Vytautas Račkauskas, Kazys Grinius, Felicija Bortkevičienė, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius, Jonas Staugaitis, Ladas (Vladas) Natkevičius, Jonas Kriščiūnas; antroje eilėje iš kairės: Kazys Kupčiūnas, Vaclovas Vaidotas, Antanas Tamošaitis, Juozas Liekis, Pranas Šmotelis, Balys Žygelis, Kazimieras Ralys, Juozas Pronskus; trečioje eilėje iš kairės: Petras Ruseckas, Jonas Bliūdžius, Antanas Žoromskis, Kazys Bieliūnas, Povilas Kuzminskas, Vincas Žindžius.
Stanislovas ABROMAVIČIUS
Istoriniai šaltiniai teigia, kad Vaclovas Vaidotas gimė 1890 m. rugsėjo 7 d. Kėdainių apskrityje, Josvainių valsčiuje, Sviliukų kaime, garsioje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto palikuonių), turtingų ūkininkų Adomo ir Juzefos Vaidotų šeimoje. Be Vaclovo, šeimoje augo du broliai ir septynios seserys. 1908 m. jis įsteigė ūkio būrelį, 1909 m. įkūrė vartotojų kooperatyvą ,,Šušvė“, vėliau – Josvainių kooperatyvo banką.
Vaikystėje mokėsi privačiai, 1910 m. eksternu išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Peterburgo Universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1914 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1915 sausio mėn. per Pirmąjį pasaulininį karą mūšyje sužeistas. Pagijęs Kijeve ten pat baigė karo mokyklą. Ją baigė per 3 mėn. ir 1915 m. balandžio mėnesį buvo paskirtas į 93 atsargos pulką Carycine (dabartinis Volgogradas), kur tarnavo 2 metus užimdamas kuopos vado pareigas. 1917 metais vasario mėn. vėl buvo išsiųstas į frontą. Po spalio suiručių laimingai pasitraukė iš fronto ir po 6 savaičių kelionės arkliais, jau 1918 m., grįžo į Lietuvą.
Jo politinė veikla prasidėjo Kėdainių krašte. Vaclovas Vaidotas tapo Lietuvos valstybės kūrėju, visuomenės veikėju. 1918 m. gruodžio mėn. išrinktas Josvainių valsčiaus valdybos pirmininku ir atstovu į II Lietuvių konferenciją Kaune, 1919 m. sausio mėn. dirbo Valstybės kontrolėje. 1921 m. spalio 15 d.-1922 m. lapkričio 13 d. buvo Steigiamojo Seimo narys, dirbo ir ekonominės komisijos sekretorium.
Sąlygos įvesti savo valiutą ir įsteigti valstybės banką Lietuvoje atsirado tik trečiojo dešimtmečio pradžioje, sustiprėjus ekonomikai ir stabilizavusis tarptautinei situacijai. Iš pradžių manyta savo valiutą vadinti auksinu ar kitokiais, neįprastais vardais.
Seime vykstant diskusijoms apie savo valiutos įvedimą, Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinimus naujai atsiradusiai Lietuvos nacionalinei valiutai: litas, ir smulkiajai, t. y. šimtajai jo daliai – centas. V. Vaidotui kilo mintis valiutos pavadinimą susieti su Lietuva, savo idėją apgynė. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė piniginio vieneto įstatymą, o rugpjūčio 22 d. LR Prezidentas Antanas Stulginskis šį įstatymą pasirašė. Taip Vaclovas Vaidotas tapo žmogumi, kurio dėka Lietuvos pinigai gavo savo gražų vardą.
Vėliau savo prisiminimuose V. Vaidotas teigė, jog pirmosios trys Lietuvos raidės užsienio kalbose prasideda vienodai – „LIT“. Prie šio skiemens pridėjęs galūnę „as“, jis ir sukūrė žodį „litas“. Šis siūlymas iš karto Seime palankiai sutiktas nebuvo. Per pirmąjį komisijos balsavimą dėl mūsų valiutos pavadinimo daugumą balsų surinko „auksinas“. Prireikė antrojo balsavimo, o prieš jį V. Vaidotas aktyviai agitavo visus balsuoti už „litą“ ir daugumą įtikino. Galutiniame balsavime „litas“ laimėjo.
Eidamas Seimo nario pareigas, V. Vaclovas dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ administratoriumi. Dalyvavo įkuriant akcinę „Varpo“ bendrovę Kaune. 1926 m. susituokė su Elena Paškevičaite iš Krakių.
1939 m. V. Vaidotas Kaune, K. Donelaičio gatvėje Nr. 63, pasistatė dabar jau labai apleistą 4 aukštų namą. Dideli pirmojo aukšto langai su atskirais įėjimais, nes šis aukštas buvo numatytas komercijai – 3 krautuvėlėms. Likusioje namo dalyje įrengti 7 butai.
1940 m. gruodžio mėn. namas buvo nacionalizuotas, jį užėmė Maskvos okupantų atsiųstas Kauno miesto burmistras M. Kariagin, kuris apsigyveno V. Vaidoto bute.
Konfiskavo ir Vaclovo Vaidoto 143 ha ūkį Sviliukuose (dabar – Kėdainių rajono Josvainių sen.). Kadangi šeima pastovios gyvenamos vietos neturėjo, 1941 m. birželio 14 d. tremties į Sibirą jie išvengė.
Karui baigiantis, V. Vaidotas su šeima pasitraukė į Vakarus. Ten gyveno Vakarų Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose iki 1949 m., kol išvyko į Torontą (Kanada). 1953-1955 m. buvo Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės valdybos pirmininkas, 1954-1960 m. – Kanados lietuvių bendruomenės Krašto Tarybos ir Krašto valdybos narys. 1957-1963 m. buvo Tautos fondo pirmininkas. Mirė 1966 m. spalio mėn. 20 d. Toronte.
6 Komentarai
o toks tipas Auštrevičius jį kartu su atomine elektrine vardan naujo kolchozo ėmė ir prašiko.Gyvenimas iškart tris su puse karto ,,pagerėjo” kaip ir žadėjo grybė su peniukšliu vasiliausku.
Užteks tau ruski čia vargą vargti, visi tavo svajonių kolchozai netoli nuo Lietuvos sienos į rytus. Pyzdink ten to gėrio apturėti. Kam laukti kol numirsi?
Ryža, nebesvaik taip… čiūlpi papą sėkmingai pensininkei…
Reiktu mieste pastatyt paminkla sukuleliu vadui A. Mackevičiui , pirmam savanoriui žuvusiam P. Lukšiui ar kunigui tevui Stanislovui . Deramai pagerbt butina savo didžiavyrius
Papildoma inf. Iš kairės sėdi: Vytautas Račkauskas, Kazys Grinius, Felicija Bortkevičienė, Vladas Lašas, Mykolas
Sleževičius, Jonas Staugaitis, Ladas (Vladas) Natkevičius, Jonas Kriščiūnas; antroje eilėje iš kairės:
Kazys Kupčiūnas, Vaclovas Vaidotas, Antanas Tamošaitis, Juozas Liekis, Pranas Šmotelis, Balys
Žygelis, Kazimieras Ralys, Juozas Pronskus; trečioje eilėje iš kairės: Petras Ruseckas, Jonas
Bliūdžius, Antanas Žoromskis, Kazys Bieliūnas, Povilas Kuzminskas, Vincas Žindžius, Jonas
Matulevičius.
Kur ten redakcija vardins,kai ji tingi net savo darbuotojas pristatyt visuomenei…