Ar beišgalima vaikus leisti į mokyklą?

 Ar beišgalima vaikus leisti į mokyklą?

Rugsėjo 1-oji jau čia pat. Mokslo metų pradžia mokinių tėvams ar globėjams kasmet sukelia nemažai jaudulio. Ne mažiau nei pati šventė nemažą dalį jų neramina nepigiai atsieinantis pasiruošimas rugsėjui. Norint išleisti vaikus į mokyklą reikia gerokai patuštinti kišenę. O ypač plačiai ją atverti tenka pirmokėlių tėvams.

Pastebimai brangstančios kasdienio vartojimo prekės gąsdina eilinius pirkėjus. O kokia situacija mokyklinių prekių rinkoje? Ar mažesnes pajamas gaunantys gyventojai beišgali oriai vaikus išleisti į mokyklą?

Nepigu

Vienas iš labiausiai jaudinančių momentų kiekvieno žmogaus gyvenime – pirmoji klasė. Tai nauja pradžia ne tik mokinukui, bet ir  jo tėveliams.

Kaip ir kiekviena naujiena, mokykla neramina: kaip septynmečiui seksis mokslai, adaptuotis naujoje aplinkoje, nuo žaidybinės veiklos pereiti prie rimto darbo – mokslų.

Jaudulys dėl pirmoko adaptacijos ne vienintelis tėvelių galvos skausmas artėjant rugsėjui. Tenka ne tik apsispręsti dėl mokyklos ir mokytojo, bet ir pradėti rūpintis mokyklai reikalingais daiktais. Suruošti vaiką į pirmą klasę tikras iššūkis šeimos biudžetui, ypač jei jis yra kuklesnis.

Vyresniųjų vaikų pasiruošimas mokyklai paprastesnis, mat dažnai nuo praėjusių mokslo metų būna likę nepanaudotų ar dar tinkamų naudoti mokyklinių reikmenų.

[quote author=“Aut. past.“]Nors nepasiturinčioms šeimoms valstybė skiria paramą mokinio reikmenims įsigyti, tačiau vargu ar ji yra pakankama.[/quote]

Na, o pirmokui, ypač jei jis neturi vyresnių brolių, sesių ar giminaičių, kurių palikimas galėtų palengvinti finansinę tėvelių naštą, viską reikia supirkti nuo A iki Z.

Rašomasis stalas, stalinė lempa, kėdė, mokyklinė ir sportinė apranga bei avalynė, kuprinė, kanceliarinės prekės – viso to reikia kiekvienam mokinukui.

Šių mokyklinių reikmenų kainos apibrėžti konkrečia suma neįmanoma, nes kiekviena šeima renkasi prekes pagal savo išgales – naujas ar naudotas, brangių firmų ar pigesnes. Tačiau, kad ir kaip beskaičiuotum, be poros šimtų eurų čia niekaip neišsiversi.  

Ir vėl pratybos

Prie šios nemenkos sumos dar reikėtų pridėti pratybas. Šias pradinukų ugdymo procese naudoti renkasi praktiškai visos rajono mokyklos, tad jas privalo įsigyti kiekvienas.

Reikia pažymėti, kad pratybų komplektas pradinukui visiems mokslo metams tikrai nėra pigus – jis tėvų kišenę patuštins maždaug 50 Eur. Ir taip brangių pratybų kainos lyginant su praėjusiais metais šiemet kilo dar maždaug 10 proc. Tačiau džiugu, kad, regis, kitų mokyklinių prekių kainos išliko panašios, kaip ir pernai.

Bendrovės ,,Jurasta“, prekiaujančios kanceliarinėmis prekėmis, direktorė Jūratė Burlingienė teigia, kad įmonės parduotuvėje nuo praėjusio rugsėjo nepabrango nė viena mokyklinė prekė, išskyrus pratybas.

„Visas kanceliarines prekes, kurių pirmokui prireiks pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, galima įsigyti nuo 15 Eur. Nemanau, kad tai yra labai didelė suma. Kanceliarinės prekės, skirtingai nei yra galvojama, tikrai nėra tie daiktai, kurie sudarytų dideles išlaidas ruošiant vaikus į mokyklą. Be to, mes nepakėlėme nei vienos mokyklai reikalingos kanceliarinės prekės kainos nuo praėjusių metų, tad šiemet pasiruošimas mokyklai, bent jau dėl kanceliarinių reikmenų, šeimoms neturėtų kelti galvos skausmo“, – sako J. Burlingienė.

Skiriama parama

Nepaisant to, kad minėtų prekių kainos išliko panašios mažas pajamas gaunančioms šeimoms vaikų parengimas mokyklai išlieka nelengva finansine našta. Juolab kad pakilus kasdienių prekių kainoms kitoms išlaidoms pinigų lieka labai nedaug  arba nelieka visiškai.

Nors nepasiturinčioms šeimoms valstybė skiria paramą mokinio reikmenims įsigyti, tačiau vargu ar ji yra pakankama. Šiais metais šios paramos dydis nesikeičia ir išlieka toks pats, kaip ir pernai 57 Eur. Už tokią sumą pradinukui tik pratybos ir teišeina. O kur kiti daiktai?

Tiesa, šią paramą gali gauti tik bene ties skurdo riba gyvenantys žmonės.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP (valstybės remiamos pajamos) dydžio, t.y. 153 Eur.

Nesunku apskaičiuoti, kad jei šeimoje auga du vaikai ir jei abu tėvai uždirba po vadinamąjį minimumą, jiems, valstybės manymu, tokia parama nereikalinga – jie yra ir taip pakankamai pasiturintys.

Praėjusiais mokslo metais tokią paramą mokinio reikmenims  įsigyti gavo 1 430 rajono mokiniai (iš viso mokinių 5 900), nemokami pietūs buvo paskirti 1 410 mokinių. Šiais metais šis skaičius kol kas dar nėra aiškus, nes prašymus mokinio reikmenims įsigyti galima teikti iki spalio 5 d., o nemokami pietūs mokiniui gali būti paskirti bet kada pablogėjus šeimos finansinei padėčiai. Tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu šios paramos prašytojų kol kas yra ženkliai mažiau.

Pastaraisiais metais socialinės paramos teikėjai džiaugiasi pagerėjusia statistika. Štai 2014 m. socialinę paramą gavo 35 proc. visų rajono mokinių, kitais metais šis skaičius mažėjo iki 31 proc. Na, o parėjusiais mokslo metais šis rodiklis džiugino nematytomis žemumomis – tik 25 proc!

Tačiau vargu ar čia yra ko džiūgauti. Tokie skaičiai kalba tik apie viena, kad VRP nebuvo keičiamas daugybę metų, tuo tarpu minimalus atlyginimas šiek tiek augo, tačiau neproporcingai drastiškam kainų kilimui. Tad faktinės gyventojų pajamos didėjo ir dėl to jie neteko teisės į socialinę paramą. Tačiau ar realiai gerėjo žmonių finansinė padėtis, didėjo perkamoji galia, verta suabejoti. Ir, matyt, kalbėti apie pagerėjusį lietuvių pragyvenimo lygį būtų absurdas.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kasmet Lietuva, taip pat ir mūsų rajonas netenka daugybės gyventojų, nuolat mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, kartu ir paramos gavėjų. Tad štai tau ir džiuginanti statistika.  

Beje, šeimos turėtų žinoti, kad išimtiniais atvejais nemokami pietus mokiniams gali būti skiriami ir šeimos pajamoms viršijant numatytus normatyvus – t.y. VRP dydis gali siekti ir 2 dydžius. Tokia parama paprastai skiriama daugiavaikėms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms bei kitais atvejais.

Apklausa

Vienturtę dukrą Auginantys Neringa ir Edvinas tikina, kad didelio streso nei dėl mokyklos, nei dėl išlaidų ją leisdami į pirmąją klasę nepajuto. Būsimoji pirmokėlė keliaus į „Ryto“ progimnaziją, tad teko pasirūpinti šios mokyklos uniforma, kuri šeimai atsiėjo maždaug 20 Eur, ją pirko dėvėtą, tačiau dar tikrai puikios būklės.

Darbo vietą mergaitė turėjo jau nuo seniau, tad nei stalo, nei kitų baldų būsimajai mokinukei pirkti nereikėjo.

Dar piniginę teko atverti mergaitės rūbeliams, šiems šeima išleido apie 30 eurų.

Kanceliarinės prekės, pratybos tėveliams kainavo dar apie 60 eurų.

„Dukrai daug daiktų liko nuo darželyje lankytos paruošiamosios grupės – sportinė apranga, dalis kasdienių rūbų, avalynė dar bus tinkami keliauti į mokyklą, tad daug išlaidauti neteko. Pirkome tik uniformą, kuprinę, šiek tiek kanceliarinių prekių ir dar reikės pratybų. Šiaip tikrai nepajutome labai didelės naštos šeimos biudžetui, tad rugsėjo 1-ąją pasitinkame labai optimistiškai ir džiugiai“, – pasakoja Neringa.

Santa.Kraštietės Santos šeimoje auga net trys mažamečiai vaikai. Vyresnioji dukra keliaus į antrą klasę, o štai vidurinysis sūnus į pirmąją. Jaunyliui dar tik dveji. Daugiavaikė mama pasakoja, kad suruošti vaikus į mokyklą – vienas didžiausių finansinių iššūkių per metus.

„Kadangi auginame tris vaikus, visada visko reikia trigubai daugiau, tad labai taupome ir ieškome pigesnių variantų. Drabužių visai šeimai keliaujame apsipirkti į Lenkiją. Ten apipirkome ir savo pirmokėlį. Mokyklinę uniformą įsigijome jau dėvėtą, tad ji kainavo vos 5 eurus. Tačiau pirkome naują kuprinę, ji atsiėjo 16 eurų. Panašią sumą išleidome ir kanceliarinėms prekėms. Rašomojo stalo nepirkome, abu mūsų mokinukai kol kas dalinsis vienu. Taip keletas daiktų liko nuo  pernai lankytos parengiamosios grupės. Šiuo metu jau galime lengviau atsikvėpti, mokyklai esame vaikus suruošę, tačiau taip – artėjantis rugsėjis mums visada reiškia nemenkas papildomas išlaidas“, – reziumuoja Santa.

Renata.Kėdainietė Renata kartu su vyru augina du vaikus. Vyresnioji dukra šiais metais keliaus į pirmą klasę. Moteris pasakoja, kad tikėjo, jog išlaidos dukrą išleidžiant į mokyklą sieks ne vieną šimtą eurų.

„Dirbu darželyje auklėtojos padėjėja, tad žinau, kad išlaidos pirmokui yra gana nemenkos. Tad šiam įvykiui mūsų šeima ruošėsi iš anksto – taupėme ir atidėjome pinigų dukrai. Taip pat ieškojome pigesnių prekių, sekėme akcijas ir pirkome viską ne vienu ypu, bet pamažu ir gerokai iš anksto, todėl išlaidos taip smarkiai nepasijuto. Tačiau paskaičiavome, kad pirmokei jau išleidome apie 200 eurų. Beveik 100 eurų kainavo rašomasis stalas, kėdė ir stalinė lempa. Dar 100 Eur išėjo aprangai ir kanceliarinėms prekėms. Džiaugiamės, kad mergaitė per savo gimtadienį, kuris buvo vasarą, gavo nemažai mokyklai reikiamų daiktų, tarp jų ir kuprinę, tad sutaupėme šiek tiek pinigų. Šiuo metu mokyklai jau viską turime, beliko tik susimokėti apie 40 Eur mokykloje už mokytojos jau užsakytas pratybas“, – sako Renata.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video