Antros pusės paieškos gyvai ir virtualiai: patarimai ir įžvalgos

 Antros pusės paieškos gyvai ir virtualiai: patarimai ir įžvalgos

Apie pažintis pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, santykius nuotoliniu būdu šių laikų karta žino geriau nei bet kuri buvusi prieš tai. Ankstesnės kartos dažnai prieštaraus tokiam antrosios pusės paieškos būdui ir santykių palaikymui, tuo metu dabartinė oponuos, jog naudojantis technologijomis mylimą žmogų matyti galima kasdien, kad ir kuriame pasaulio gale būtum, skirtingai nei anksčiau, išvykus į komandiruotę jo nematyti kelias dienas ar net savaites. Diskusijai ir ginčams šia tema argumentų nei vienai, nei kitai pusei tikriausiai nepritrūktų niekada. Tačiau „Rinkos aikštės“ kalbintos pašnekovės nubraukia juos viena pagrindine fraze: „Nesvarbu kaip, svarbiausia, kad būtų gerai abiems mylimiesiems“.

Santykiais virsta maža dalis virtualių pažinčių

Psichologė Grytė Ruzgė sutinka su tendencija, kad šiuolaikiniam jaunimui yra būdingiau ieškoti antrosios pusės internete, tačiau teigti, jog taip yra su visais jaunais žmonėmis ji negalinti:

„Iš vyresnių žmonių aš esu net girdėjusi tokių pastebėjimų, kad „va anksčiau, jei gatvėje pamatydavai tau patinkantį žmogų, prieidavai, užkalbindavai, susipažindavai“. Dabartinė karta to beveik niekada nebedaro, o jeigu ir daro, tai gali atrodyti labai neįprastai, – pastebi psichologė. – Iš tiesų taip yra sunkiau, reikia daugiau drąsos, kad prieitum ir gyvai užkalbintum žmogų. Todėl yra ta tikimybė, kad virtuali erdvė yra svarbesnė ir joje daugiau visko vyksta. Tačiau sakyti, kad visi jauni žmonės negeba ar bijo gyvai bendrauti, negalima. Priklauso nuo daugelio aplinkybių – nuo asmenybės, nuo to, kaip vaikas augo ir kiek turėjo to realaus santykio šeimoje ir t.t.“

[quote author=“G. Ruzgė“]Žmonės, pradėję bendrauti virtualioje erdvėje, gali būti visiškai nematę vienas kito, bet arba vienas, arba abu tiek įsijaučia į tą santykį, kad dar nei karto nesusitikę jau pasakoja apie tai, kaip planuoja tuoktis, kiek turės vaikų ir pan.[/quote]

Psichologės mintį, jog jaunimas labiau linkęs antrosios pusės ieškoti virtualioje erdvėje, patvirtina ir pažinčių portalo DarniPora.lt kuratorė Eglė Riaukienė. Pastaruosius penkerius metus portale dažniausiai lankėsi žmonės tarp 35–50 metų, tačiau praėjusiais metais pastebimas didelis jaunesnių žmonių augimas – tarp 27–35 metų. Vis tik realiais santykiais, E. Riaukienės pastebėjimu, virsta tikrai ne visos internetinės pažintys.

„Internetinių pažinčių privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje susirenka žmonės, kurie turi vieną tikslą – susirasti antrą pusę, tai palengvina ir pagreitina paieškas, tačiau galutinis realių, tikrų santykių skaičius nėra toks aukštas, kaip įsivaizduojama. Kaip ir realiame gyvenime, taip ir internetinėse pažintyse – iš šimtų sutiktų žmonių tik su vienu kitu norisi palaikyti bendravimą, susitikti, kurti rimtesnius santykius“, – sako pašnekovė.

Kuriam laikui išvykus ir norint išlaikyti bei neprarasti realiai sukurtų santykių ar net šeimos, psichologė Grytė Ruzgė pataria rasti laiko ir skirti dėmesio virtualiam bendravimui su mylimu žmogumi. / Asmeninio archyvo nuotr.Sėkmės istorijų – ne viena

Vis tik, anot E. Riaukienės, sėkmės istorijų tikrai pasitaiko.

DarniPora.lt portale turime tikrų sėkmės istorijų, kurios baigėsi vedybomis. Per metus gauname du–tris laiškus su padėkomis, jog padėjome žmonėms surasti vienas kitą. Norime tikėti, jog tokių porų yra daugiau, tiesiog ne visi mums apie tai praneša“, – džiugiai viliasi portalo atstovė.

Taip pat yra istorijų, kai žmonės, net gyvendami ne Lietuvoje, susipažįsta ir sukuria šeimas.

„Visai neseniai viena mergina išvažiavo į Norvegiją pas vaikiną, su kuriuo susipažino mūsų portale, o prieš kelis mėnesius pora, susipažinusi svetainėje ir šiuo metu gyvenanti Airijoje, paprašė, jog atsiųstume jų susirašinėjimą, nes norėjo jį išsaugoti, kaip prisiminimą apie savo santykių pradžią, – realiomis istorijomis dalijasi pašnekovė. – Tikime, jog tokių istorijų yra žymiai daugiau, tačiau mes nesekame savo narių susirašinėjimų, nesikišame į jų bendravimą, todėl apie tokias sėkmės istorijas išgirstame tik tuomet, jei jie patys su mumis jomis pasidalina.“

Paklausta, apie statistiką, po kiek laiko, praleisto susirašinėjant, poros nueina į realų pasimatymą, E. Riaukienė teigia tiksliai nežinanti.

„Dažnai sulaukiame laiškų su klausimais, ar nieko blogo eiti į pasimatymą su vyru, kuris parašė tik vakar arba ar nieko blogo kviesti į pasimatymą moterį, apsikeitus tik keliomis žinutėmis, tad konkrečios statistikos neturime, bet manome, kad vienas kitam patikę žmonės, greitai susiruošia ir į realius pasimatymus“, – kalbėjo pažinčių portalo atstovė.

Svarbiausia – tiesa ir nuoširdumas

Svetainės Susitikimai.lt sumanytoja Gražina Mongirdienė pastebi, jog moterys skundžiasi nerandančios padoraus vyro, šie dejuoja, kad neliko gerų merginų. Tačiau ji problemą mato kitur: 

„Tokios neigiamos nuostatos paprastai subrandinamos pažinčių portaluose, susidūrus su vienadienių pažinčių ieškotojais, kurie turi nedorų ketinimų, šeiminių įsipareigojimų ar prisistato realiai neegzistuojančiais vardais“, – sako G. Mongirdienė. 

Su tokia grėsme, bendraujant virtualiai, sutinka ir psichologė G. Ruzgė.

„Tikrai yra žmonių, kurie sukuria šeimas, susipažinę virtualioje erdvėje, bet, aišku, patikimumas yra šiek tiek mažesnis nei susipažįstant per draugus ar kažkokiose kitokiose situacijose. Kai susipažįsti virtualioje erdvėje, niekada nežinai, kiek tas kitas žmogus apie save sako teisybės, kiek jis meluoja, o kiek tiesiog bando sukurti geresnį įvaizdį, – aiškina psichologė. – Natūralu, kad, kai mes susipažįstame su žmonėmis, nebūname iki galo atviri, to net ir nereikia. Bet, manau, svarbiausia – nuoširdumas ir nemelavimas. Nes melai paskui sukuria nepasitikėjimą. 

[quote author=“G. Mongirdienė“]Realybėje, įvedus internetinėje paieškoje raktažodžius „pažintys suaugusiems“, mes dažniausiai randame nuorodas į puslapius, kurie leidžia mums daryti prielaidas jog „suaugęs žmogus“ yra: ieškantis trumpalaikių santykių, dažniausiai turintis žmoną ir ieškantis meilužės ir nesidrovintis visus savo „privalumus“ čia pat išstatyti „internetinėje vitrinoje“.[/quote]

Linkėčiau realistiškumo jausmo ir nesitikėti, kad visi santykiai bus tik labai gražūs. Kiekvieni santykiai turi ir savo sunkiąją dalį, krizes, problemas. Ir nėra skirtumo, kur jie užmezgami – virtualioje erdvėje ar realiai.“

G. Ruzgė atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis žmonių bijo bendrauti gyvai, gyventi kartu, spręsti problemas, dalintis ir sunkiais, ir smagiais dalykais. 

„Yra dalis žmonių, kurie užstringa tame romantiniame „skraidyme“: susiranda partnerį, pasidžiaugia, nusivilia juo, išsiskiria, paskui su kitu partneriu taip pat ir taip kartojasi nuolatos. Man atrodo, virtualioje erdvėje tokiems žmonėms yra dar patogiau idealizuoti, užsisvajoti, o paskui nusivilti“, – svarstė G. Ruzgė. 

Neigiamos nuostatos apie tai, kad nebeliko tikrų vyrų ar gerų merginų, pasak Gražinos Mongirdienės, paprastai subrandinamos pažinčių portaluose, susidūrus su vienadienių pažinčių ieškotojais. / Asmeninio archyvo nuotr.Virtualaus bendravimo grėsmė – iliuzijos

Psichologės teigimu, esminių skirtumų tarp pažinčių virtualiai ir gyvai nėra. Tačiau konsultuodama žmones ji teigia pastebinti vieną dalyką.

„Žmonės, pradėję bendrauti virtualioje erdvėje, gali būti visiškai nematę vienas kito, bet arba vienas, arba abu tiek įsijaučia į tą santykį, kad dar nė karto nesusitikę jau pasakoja apie tai, kaip planuoja tuoktis, kiek turės vaikų ir pan.“, – apie vieną iš didžiausių gyvo ir virtualaus bendravimo skirtumą kalbėjo G. Ruzgė.

Pasak jos, kiekviename įsimylėjime, koks jis bebūtų – virtualus ar realus – yra iliuzijų. Bet būtent virtualiai, psichologės nuomone, tų iliuzijų atsiranda žymiai daugiau. 

„Kartais nutinka, kad žmonės bendrauja, vienas iš jų įsivaizduoja, kad bus kažkas labai rimto, labai gerai, o kitas ima ir visiškai dingsta. Tada tai gali būti taip pat skausminga, kaip ir įprastai išsiskyrus, – sako pašnekovė. – Kai žmogus dingsta, su kuriuo bendravome realiai, mes dažniausiai turime daugiau atsakymų, kodėl jis taip pasielgė. O bendraujant virtualiai, mes nežinome nieko.

Galime pradėti galvoti, kad galbūt tam žmogui kažkas rimto nutiko, gali užplūsti baisus atstūmimo jausmas, kad su manimi nebenori bendrauti ir aš net negaliu paklausti, kodėl taip yra, nes tiesiog ėmė ir dingo. 

Yra netgi specialus terminas tokiai situacijai apibūdinti „ghosting“ (angl. „vaiduoklystė“), nes tai nėra jau toks retas reiškinys. Toks pradingimas kartais netgi priskiriamas emociniam smurtui.“

Santykiai priklauso nuo žmonių brandumo

Apie tai, kad bendraujant virtualioje erdvėje stokojama atsakomybės kalba ir G. Mongirdienė. Anot jos, kai randame internete nuorodą „pažintys suaugusiems“ turėtume manyti, jog tai pažintys brandiems, rimtiems santykiams nusiteikusiems žmonėms. Nes žodis „suaugęs“ asocijuojasi su žmogumi, sugebančiu prisiimti įsipareigojimus, žinančiu, kas jam geriausia ir kodėl tai ateityje jam turėtų suteikti gyvenimo pilnatvę, o tai reiškia – laimę.

„Realybėje, įvedus internetinėje paieškoje raktažodžius „pažintys suaugusiems“, mes dažniausiai randame nuorodas į puslapius, kurie leidžia mums daryti prielaidas jog „suaugęs žmogus“ yra: ieškantis trumpalaikių santykių, dažniausiai turintis žmoną ir ieškantis meilužės ir nesidrovintis visus savo „privalumus“ čia pat išstatyti „internetinėje vitrinoje“, – dėl kasdienių realijų apgailestauja krikščioniškos pažinčių svetainės sumanytoja.

[quote author=“E. Riaukienė“]Dažnai sulaukiame laiškų su klausimais, ar nieko blogo eiti į pasimatymą su vyru, kuris parašė tik vakar arba ar nieko blogo kviesti į pasimatymą moterį, apsikeitus tik keliomis žinutėmis, tad konkrečios statistikos neturime, bet manome, kad vienas kitam patikę žmonės, greitai susiruošia ir į realius pasimatymus.[/quote]

Jos nuomone, išties suaugę žmonės yra brandūs ne amžiumi, o savo požiūriu į gyvenimą. Jie neskuba kas trečią dieną „įsimylėti“, o žingsnis po žingsnio eina meilės link.

„Meilė nėra kažkas, į ką tiesiog įpuolate. Dėl meilės jūs augate, o ne stengiatės nusileisti iki tam tikro, kažkam priimtino lygio. Nebrandžios poros „įsimyli“ staiga ir daro „viską“, ką tuo metu liepia instinktai. Brandžios poros neskuba. Nes meilė yra arba praeinantis žaidimas arba amžina. Mylime teisingai arba ne. Poros yra brandžios arba ne“, – įsitikinusi G. Mongirdienė.

Pašnekovės teigimu, brandžios poros net ir ištikus krizei šeimoje neskuba trenkti durimis ir išeiti.

„Kai šeimoje krizė ir vienas iš poros atsiskiria, kitas lieka jo laukti. Galbūt net visą gyvenimą. Nepaskubėjęs kurti kitos šeimos tas sutuoktinis galbūt dar grįš pas teisėtąjį. Todėl mūsų registracijos anketoje ir yra grafa su klausimu, ar žmogus gali švęsti Santuokos sakramentą“, – paaiškino alternatyvios pažinčių svetainės kūrėja, pabrėždama, jog nenori prisiimti atsakomybės už šeimų griūtis.

Eglė Riaukienė džiaugiasi, kad jos kuruojamame pažinčių portale yra ne viena sėkmės istorija. / Asmeninio archyvo nuotr. Virtualių pažinčių pliusai ir minusai

Kalbant apie virtualių pažinčių privalumus psichologė išskiria itin jautrius ir uždarus žmones.

„Sakyčiau, kad tai yra gera galimybė žmonėms, kurie yra labai izoliuoti arba drovūs ir neišdrįstų gyvai užkalbinti kito žmogaus. O čia yra galimybė – pabendrauji, užmezgi ryšį ir tada gali būti jau drąsiau ir susitikti bei toliau bendrauti“, – teigia G. Ruzgė.

Tai, jog pažinčių portaluose atsiveria platesnis įvairesnių žmonių ratas, ji laiko ir pliusu, ir minusu.

„Viena vertus, tarsi atsiranda didesnė galimybė susirasti tą savo žmogų, tačiau kita vertus,  bendraudami gyvai, mes daugiau bendraujame su savo rato žmonėmis, kurių interesai, požiūriai panašūs su mūsų pačių, o virtualioje erdvėje sutinkame platesnį ratą įvairesnių žmonių ir galime pasimesti toje „jūroje“, nebežinoti, kaip ir su kuo bendrauti“, – atkreipia dėmesį specialistė. 

E. Riaukienė pažinčių portalus įvardija kaip pagalbą išsiskyrusiems žmonėms. 

„Yra daug žmonių, kurie, tarkim, po skyrybų, kaip ir norėtų pradėti antros pusės paieškas, bet dar ir nėra tikri, ar jau yra pasiruošę. Internetinės pažintys nesukelia tokio didelio pokyčio streso, kaip realūs susitikimai – galima bendrauti žinutėmis iki kol žmogus jaučiasi pasiruošęs realiems pasimatymams“, – pastebėjo portalo kuratorė.

Kalbant apie minusus, be abejo, abi pašnekovės pažymėjo saugumą bei netikras anketas. 

„Susitikus realiame gyvenime greičiau suprantama, ar yra ryšys tarp žmonių, ar vis tik reikėtų ieškoti kažko kito“, – dar vieną virtualių pažinčių trūkumą įvardijo E. Riaukienė.

O psichologė pažymėjo, jog virtualiai galima lengviau ir greičiau žmogų įskaudinti.

„Čia kaip su tais komentatoriais, kurie rašo tokius dalykus, kurių neišdrįstų pasakyti gyvai į akis. Ir tose pačiose pažinčių svetainėse žmonės gali būti drąsesni, tuo pačiu ir bjauresni“, – sako G. Ruzgė. 

Tikriems santykiams reikia tikro bendravimo

Kad ir koks patogus būtų virtualus bendravimas, psichologė atkreipia dėmesį, jog tikram santykiui reikia ir tikro bendravimo. Tai nereiškia, kad virtualus bendravimas nėra tikras, bet, G. Ruzgės nuomone, jis yra nevisavertis ir gali būti kaip papildantis realų bendravimą. 

„Virtualaus ir realaus bendravimo skirtumą aš labai jaučiu, nes pati kartais dirbu su klientais Skype‘u. Jei yra galimybė, visada siūlau dirbti „gyvai“, tačiau būna situacijų, kai žmonės dėl tam tikrų aplinkybių negali atvykti, pavyzdžiui, gyvena kitoje šalyje. Mano nuomone, visavertiškesnis bendravimas yra realaus susitikimo metu, kai gyvai su žmogumi kalbiesi, – aiškina psichologė. – Taip yra, nes gyvai žmogų mes ne tik matom, bet ir jaučiam. Yra visokių teorijų, kaip žmonės susiję, ką vienas kitam ištransliuoja, pagaliau kūno kalba, kurios negali visos pamatyti Skype‘u.“ 

Kiek tvarūs yra santykiai per atstumą, E. Riaukienės teigimu, vieno atsakymo čia nėra.

„Priklauso nuo žmogaus ir nuo gyvenimiškų aplinkybių. Vieni gali palaikyti santykius per atstumą, kiti to negali net įsivaizduoti ir nori kuo greičiau būti kartu. Mūsų nuomone, viskas įmanoma, jei yra noras, jei matomas tikslas, jei žmonės tiki, jog santykiai turi ateitį“, – įsitikinusi pašnekovė.

Jai pritaria ir psichologė, bet priduria, kad realybės tokiuose santykiuose yra mažiau nei tų, kurie kiekvieną dieną kartu keliasi, kartu gulasi.

„Kai nematai žmogaus, yra daugiau rizikų. Tačiau apskritai virtualios erdvės buvimas padeda. Tarkim, jeigu iš viso nematytum žmogaus, kol jis yra išvykęs arba susirašyti tik popieriniais laiškais, tada atsiranda dar daugiau iliuzijos ir gyvenimo į ateitį, kad „va, po pusės metų susitiksime ir pasakysime, kaip mes vienas kitą mylime“, – sako G. Ruzgė.

Vis dėlto išvykus kuriam laikui ir norint išlaikyti bei neprarasti realiai sukurtų santykių ar net šeimos, psichologė pataria rasti laiko ir skirti dėmesio bendravimui su mylimu žmogumi. Visai nesvarbu, kad jis yra tik virtualus. Jei tai poroje yra santykiai išgyvens išsiskyrimą ir vėl susitikus išliks geri.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video