Kaip savo trūkumus virtuvėje paversti privalumais?
Paprastai apie kulinarinius gebėjimus ir gardžiausius receptus mums ir Jums pasakoja gaminti mėgstantys rajono gyventojai, tačiau šį kartą nusprendėme padaryti išimtį ir pasidalinti savo patirtimi. Tad šis straipsnis turėtų būti aktualus ne tik mokantiems gaminti, bet ir tiems, kurie virtuvėje – katastrofa, kaip aš. Tiems, kurie norėtų išmokti gaminti, bet nedrįsta, neturi laiko. Ir tiems, kurių prototipas virtuvėje – populiaraus filmo veikėja Bridžita Džouns, nemokanti gaminti, bet mylima už tai, kokia ji bebūtų.
Leisti kulinarines knygas tapo populiaru, madinga. Žmonės jas perka, skaito, tikėdamiesi atrasti naujų, dar neišbandytų receptų. Pasirinkimas platus – jau visiems gerai žinomi vardai Beata Nicholson, Agnė Jagelavičiūtė ar Alfonsas Ivanauskas, tapę tikromis virtuvės šefų ikonomis. Tačiau ką daryti, jei gaminti nemoki, niekada nemokėjai, bet nori išmokti? Nepadės jokios psichologinės knygos apie pasitikėjimą savimi ir receptų knygos. Norint gaminti tiesiog reikia bandyti. Todėl ir rašau šį straipsnį – visiems virtuvės pirmokams.
Kalti tėvai
Turiu prisipažinti, jog gaminti taip ir neišmokau, tačiau nuo vaikystės iki dabar padariau nemažą pažangą. Bręstant pusryčiais, pietumis ir vakarienėmis rūpindavosi tėvai. O išvykęs studijuoti supratau, jog mano gebėjimai ir supratimas apie maisto ruošą – ypač prasti. Tuomet viskas, ką galėjau padaryti – susitepti sumuštinį ir užsikaisti puodelį arbatos. Neturėjau jokio supratimo apie tai, kiek laiko reikia virti makaronus, kad juos reikia sumerkti į verdantį vandenį, taip pat – kaip išsivirti dešreles (visuomet šildydavausi mikrobangų krosnelėje), dar beviltiškiau jausdavausi virdamas bulves (nulupęs į puodą sumesdavau net nesupjaustęs, todėl amžinai skųsdavausi, jog į puodą niekas nebetelpa, sukeldamas daug piktdžiugiško juoko virtuvės „profams“). Nieko nežinojau apie prieskonius ir nors valgyti mėgau, kulinaras buvau nekoks.
Sugadinti patiekalai
Atsimenu, buvo laikas, kai gamindamas šaltibarščius vietoj kefyro įpyliau pieno ir patiekalą sugadinau. Lygiai tas pats nutiko, kai užsimaniau išsikepti kotletų. Nusipirkau vištienos faršo, sumaišiau jį su miltais, druska ir pipirais, o ant viršaus gausiai užpyliau miltų. Žinote, kas iš to išėjo? Duonos kukuliukai, kitaip jų nepavadinsi. Dar viena nesėkmė – troškinys su krevetėmis. Parduotuvėje nusipirkau krevečių (žinoma, ant pakelio buvo užrašyta „šaldytos virtos krevetės“). Išsiviriau bulvių, šalia jų pakepiau griežinėliais supjaustytą pomidorą, svogūną. Sukroviau viską į lėkštę ir ant viršaus užpyliau šaldytų krevečių. Vos dantų neišsilaužiau!
Na, ir žinoma, niekados neužmiršiu, kaip iš senos receptų knygos bandžiau pagaminti makaronų apkepą su daržovėmis. Dabar žinau, kad prieš kepant brokolius ir morkas, jas reikia apvirti puode. O tuomet iškepus apkepui brokoliai su morkomis buvo kieti…
Suktis iš padėties
Kaip bebūtų, gyvenime susidūriau su situacija, kada nori nenori buvau priverstas ką nors pagaminti. Ir kai pabandžiau, rezultatas nebuvo toks baisus, kokio tikėjausi. Ėmiau nutuokti, kaip virti makaronus, bulves ir dešreles. Kasdien mokiausi vis naujų žodžių – „troškinys“, „salotos“, „sriuba“, „pyragas“ . Patikėkite – nors buvau visko ragavęs, apie jų gaminimą nežinojau nieko.
Galiausiai apsisprendžiau, kad gaminti – ne taip sudėtinga. Mane motyvavo pažįstama, kurios žodžius atsimenu taip gerai, kaip savo gimimo dieną: „Pradėk nuo nesudėtingų patiekalų“, – sakė man ji.
„Vasariškas“ sumuštinis
Reikės: sviesto, juodos duonos, ridikėliių, avokado arba salotos lapo, kiaušinio.
Gaminimas: ant juodos duonos riekės gausiai užtepame sviesto, antras sluoksnis – riekelėmis supjaustytas avokadas. Kas nemėgsta avokado, šį produktą gali išmainyti į salotos lapą. Tuomet ant avokado dedame gerai išvirtą pusę kiaušinio, o ant viršaus – ridikėlio skiltelę. Skanu, spalvinga, nesudėtinga, o svarbiausia – sveika ir vasariška!
Naminis kebabas – iš šaldytuvo turinio
Besimokydamas ir nemokėdamas gaminti neturėjau ypatingo noro namuose ruošti maistą. Tam, kad sočiai ir greitai pavalgyčiau, dažniausiai rinkdavausi greito maisto užkandines – pirkdavau kebabus, mėsainius, bulvytes ar gruzdintus koldūnus. Deja, tai ir nemažai kainuodavo, ir organizme palikdavo krūvą kalorijų. Kad šito išvengčiau, vieną dieną sugalvojau iš šaldytuvo turinio pasigaminti tai, kas labiausiai patinka – kebabą. Bet ne bet kokį, o savo paties pagamintą. Naminis maistas – skaniausias.
Reikės: lavašo, vištienos, garstyčiių, salotos lapo, pomidorų, agurkų, druskos, pipirų.
Gaminimas: prieš pradedant gaminti siūlau vištieną ištrinti druska ir pipirais. Tuomet supjaustyti mažyčiais griežinėliais ir kepti keptuvėje, kol mėsa pasidarys minkšta ir sultinga arba truputį apskrus. Tuomet ant lavašo gausiai užtepti garstyčių, ant jų dėti salotos lapą. Ant jo – griežinėliais supjaustytus pomidorus ir agurkus, o ant viršaus keptą vištieną. Tuomet lavašą suvynioti ir 5 minutes pakaitinti orkaitėje.
Sveikos salotos
Štai tokios mano virtuvės nesėkmės. Po eksperimentų nutariau daugiau nebegaminti. Bet šaldytuve dar buvo daržovių, iš kurių užsimaniau pasidaryti salotų.
Reikės: kriaušės, obuolio, kopūsto, pomidoro, razinų, žemės riešutų, agurko.
Gaminimas: kriaušę, obuolį, pomidorą, agurką supjaustome skiltelėmis, susmulkiname kopūstą ir išmaišome. Ant viršaus užberiame razinų ir žemės riešutų.
Štai taip paprastai iš namuose esančių produktų galima pasigaminti sveikų, maistingų patiekalų. Patiekalai nesudėtingi, tačiau skanūs ir sveiki.
Dabar jau žinau, kaip skaniai iškepti vištieną, kaip pagaminti obuolių pyragą ar net plovą. Svarbiausia pradėti nuo nesudėtingų patiekalų, nenusiminti, jei pirmas blynas išeis truputį prisvilęs. Gebėjimai lavinsis su kiekvienu pagamintu patiekalu, kuris po truputį sudėtingės.
