Duona kvepiančių namų šeimininkė
Kuo kvepia jaukūs namai? Daugeliui – cukruotais riestainiais, obuolių pyragu ar tikra namine duona. Būtent ja bent kartą per savaitę gardžiai pakvimpa visa kėdainietės Jūratės DAUGNORIENĖS daugiabučio namo laiptinė.
„Ši duona tokia gardi! Nuostabu vakare jos skanauti su medumi ir šaltu pienu. Bet geriau nepradėti valgyti, nes paskui nesustosi“, – juokdamasi perspėja šio numerio virtuvės šeimininkė, namine duona šeimą, artimuosius ir bičiulius džiuginanti jau aštuonerius metus.
Svaiginantis aromatas
Parduotuvėse kelią į duonos gaminių skyrių Jūratė jau seniai pamiršo. Duonos ji neperka, susigundo nebent tik gardžia bandele.
[quote author=“Jūratė Daugnorienė“]Kai atvažiuoji ir sakai, jog atvežei dovanų duonos, visi nustebę klausia: „Kaip duonos? Čia pati kepei? O jetau![/quote]
„Duoną kepu pati, nes tai visai nesunku ir be galo skanu! – emocingai kalba pašnekovė. –O duonos kvapas ryte… Pasaka!“
Jūratė specialiai dėl duonos keliasi su vyturiais – 4 val. ryto. Kol dar visi miega, nebruzda bei neklega, moteris pašauna į orkaitę duoną, o 6 val. ši jau būna iškepusi ir pripildžiusi ne tik Jūratės butą, bet ir visą laiptinę nuostabaus aromato.
„Duona mėgsta ramybę. Taigi negalima jos judinti ar juo labiau sutrenkti – kitaip sukris, – moko Jūratė. – Visi kaimynai ryte eidami į darbą uodžia šviežios duonelės kvapą ir džiaugiasi.“
Darbovietėje
Kepti duoną pradinių klasių mokytoja dirbanti Jūratė pradėjo mokykloje iš kolegės pasiėmusi raugo.
„Paragavome kolegės iškeptos duonos, patiko ir pradėjo mokykloje vaikščioti raugas. Daugelis kepėme, bet kitos moterys vieną, antrą kartą iškepdavo ir tiek, o aš kai pradėjau, tai visad ir kepu – visad ir raugo turiu. Tad dažnai pasidalinu juo su kolegėmis“, – pasakoja Jūratė.
Veža dovanų
Moters duoną pamėgo visi. Jūratės viešnagės be kelių kepinio kepalėlių jau neįsivaizduoja nei jos mama, nei dukros šeima, nei… dukros šeimos draugai!
[quote author=“Jūratė Daugnorienė“]Duona mėgsta ramybę. Taigi negalima jos judinti ar juo labiau sutrenkti – kitaip sukris.[/quote]
„Kai važiuojame į svečius pas dukros šeimą, tada vežu kokius šešis kepaliukus, nes reikia visiems draugams padalinti. Jeigu sužino jie, kad buvau atvažiavusi, tuoj pat dukters teiraujasi apie duoną“, – šypsosi Jūratė, atradusi originalią alternatyvą perkamoms dovanoms.
Kepti duoną šiandien – neįprasta. Tai tarsi stebuklingas ritualas, o jį atlikti mokančios šeimininkės laikomos kone fėjomis.
„Kai atvažiuoji ir sakai, jog atvežei dovanų duonos, visi nustebę klausia: „Kaip duonos? Čia pati kepei? O jetau!“ Jei vieną kepaliuką atvežu, sako, kad mažai atvežiau, – nusijuokia Jūratė. – Patogu – nereikia laužyti galvos, ką dovanų vežti. Duona – ypatinga lauktuvė. Per Kalėdas ją gražiai supakuoju.“
Skanauja vieną
Savo keptą duoną pašnekovė dažniausiai valgo su sumuštiniais, o draugams tai toks gardėsis, kad nei mėsos, nei sūrio prie kepinio neįsiūlysi. Jie duoną skanauja tiesiog vieną.
„Mama pastebėjo, kad mano kepta duona ne taip greitai ima pelyti kaip pirktinė. Jei naminę duoną laikau šaldytuve, ji pelyti pradeda tik po geros savaitės ar netgi dviejų. Aišku, skonis būna kitoks nei šviežios, bet man gardi ir pastovėjusi“, – atskleidžia Jūratė.
Stebuklingas ingredientas
Vėliau išsamiai receptu pasidalysianti Jūratė išduoda slaptą gardžios duonos ingredientą – dainas, eiles ir visada tik gražias mintis!
„Duoną ruošiu tik su geromis mintimis. Kartais paniūniuoju kokią dainą. Tiesiog esu optimistė. Man savaitei pakanka vieno kepaliuko, bet visada kepu tris ir išdaliju. O juk dalyti ką nors galima tik įdėjus gerų minčių, – mano Jūratė. – Tikiu tuo, nes kitąkart grįžtu iš darbo kokia sunerimusi ar šeimoje kas nors nutinka, tai, žiūrėk, duona blogai kyla, vienas šonas ne taip iškepa ar kepdama duona pakyla, bet paskui susmenga. O kitąsyk, jei nuotaika pakili ir mintys tik šviesios, pašauni duoną ir ji tiek iškyla, kad net sprogsta suformuodama šypseną! Tad ir besišypsanti duona išeina.“
Balta duona
2–3 kepaliukams reikės:
0,5 kg kvietinių miltų,
10 g sausų mielių,
1 v. š. cukraus,
1 a. š. druskos,
300 ml šilto virinto vandens.
Galima pagardinti ir priedais: saulėgrąžomis, sėmenimis, sezamo, moliūgo sėklomis, džiovintais vaisiais, sėlenomis.
Gaminame. Į dubenį ratu (taip, kad vidurys būtų tuščias) supilame 0,5 kg miltų. Į tuščią vietą pilame vandenį. Į vandenį sudedame mieles, cukrų, druską ir maišome. Būtinai mediniu šaukštu! Tešlą maišyti pradedame ratu, sukame vandenį nuo kraštų paimdami miltų. Jei norime, sudedame priedus – sėklas ar džiovintus vaisius.
Gerai išminkę tešlą uždengiame rankšluosčiu ir dedame 30 min. į šiltą vietą, kad tešla užaugtų. Po pusvalandžio tešla jau būna padvigubėjusi. Ją dar kartą minkome ir formuojame kepaliukus. Šiuos dedame į sviestu išteptas formas. Jas su kepaliukais uždengiame rankšluosčiu ir dar 30 min. palaikome šiltai, kad tešla dar kartą iškiltų.
Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių, dedame pakilusius kepaliukus ir lėtai uždarome orkaitę. Kepame apie 40 min.
Tamsi duona
2–3 kepaliukams reikės:
1 kg kvietinių miltų,
galima 200 g ruginių miltų,
1 stiklinės avižinių dribsnių,
1 stiklinės saulėgrąžų,
saujos kmynų,
saujos moliūgų sėklų ar kitų mėgstamų priedų,
2 nekupini šaukštai cukraus (galima nedėti ar dėti pagal skonį),
1 šaukštas druskos (vienam kilogramui miltų),
1 litras paprasto šilto vandens iš čiaupo.
Gaminame. Visus produktus sudedame, padarome tuščią viduriuką. Į jį supilame pusę litro šilto vandens ir nuo viduriuko pradedame maišyti sukdami ratu. Sukame, sukame, kai matome, kad nebesimaišo, supilame kitą pusę litro vandens ir toliau sukame viena puse eidami į kraštus. „Išsukę matome, kad duona pati būna nebe tokia pūkšėjanti, o kylanti“, – dėmesį atkreipia Jūratė.
Tešlą nugramdome nuo medinio šaukšto ir supilame į sviestu išteptas formas. Nereikia jų pripilti pilnų, nes tešla dar kils. Pasak Jūratės, tešla žiemą turi stovėti 10 val., vasarą pakanka septynių. Tada šauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame lygiai dvi valandas.
Iškepusi duona lengvai išsiima. Viršų, kad blizgėtų, Jūratė patepa lašinukais. Šaunant duoną kepti, galima viršų apibarstyti sezamo sėklomis, saulėgrąžomis ar riešutais.
