Kėdainių dviračių takams ministerija skyrė 8,4 mln. iš ES investicijų
Susisiekimo ministerija skyrė rekordines Europos Sąjungos (ES) investicijas pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros Lietuvoje plėtrai. Viena iš pirmųjų savivaldybių, sulauksiančių tokių investicijų – Kėdainiai. Šio miesto dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimui iš ES investicijų bus skirta beveik 8,4 mln. eurų.
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio, infrastruktūros plėtrai paskirti 8,4 mln. eurų bus naudojami 11 km naujų takų tiesti miesto teritorijoje ir esamiems takams atnaujinti rekonstruojamose gatvėse.
Pagal savivaldybės parengtą darnaus judumo planą numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo „Vaivorykštės“ tilto iki J. Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M. Daukšos, Liaudies, S. Dariaus ir S. Girėno g., kitose aktyviose gatvėse.
„Visos investicijos į krašto infrastruktūrą yra labai svarbios. Tad turime sudaryti kuo daugiau ir geresnių sąlygų, kad važiavimas dviračiais bei vaikščiojimas būtų saugus ir patogus. Netolimoje ateityje Kėdainiuose tikrai padaugės dviračių bei pėsčiųjų takų, o senųjų būklė pagerės. Į šią infrastruktūrą investuojama kaip įmanoma daugiau.
Numatoma, kad takai galėtų nusidriekti Gegučių parke, nuo „Vaivorykštės“ tilto iki J. Basanavičiaus g., Kauno, Tilto, M. Daukšos, Liaudies, S. Dariaus ir S. Girėno g., kitose aktyviose gatvėse.
Aut. past.
Planuose – daugybės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, prie kurių prisidėti planuoja ir pati savivaldybė, todėl dvejopos investicijos ES ir savivaldybės lėšomis į šiuos tikslus sudarys daugiau kaip 11 mln. eurų“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės meras V. Tamulis.
Susiekimo ministerija dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimui iš viso paskirstė 100 mln. eurų iš ES investicijų aštuoniolikai šalies miestų, pasirengusių darnaus judumo miestuose planus, iki 2027 m.
Be Kauno, Šiaulių ir Kėdainių, šiemet sprendimo dėl skiriamų investicijų sulauks dar 15 darnaus judumo miestuose planus parengusių šalies miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą. Nauja bevariklio transporto infrastruktūra atsiras Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Palangoje, Neringoje, Birštone, Druskininkuose, Jonavoje, Marijampolėje, Tauragėje ir Visagine.
Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. 2 tūkst. km dviračių infrastruktūros yra valstybinė ir ją prižiūri AB „Via Lietuva“, o likusius 1 tūkst. km – visos šalies savivaldybės. Iki 2035 m. planuojama šią infrastruktūrą išplėtoti iki 5 tūkst. km.