Kirpėjų savanorystė – šukuosenos seneliams
Didžiąsias metų šventes, o ypač šviesą ir atgimimą nešančias Velykas kiekvienas nori sutikti ne tik nuo blogų minčių išvalyta siela ar gavėnios metu pailsintu skrandžiu, tačiau ir apsikuopę visus namų kampus bei, žinoma, tvarkinga ir dailia išvaizda. Jau kelerius metus iš eilės savanorių kirpėjų maršrutas prieš Velykas ir Kalėdas – Krakių parapijos Šv. Mergelės Marijos senelių globos namai. Čia jos neatlygintinai pasirūpina įtaigos garbaus amžiaus gyventojų plaukais.
Su pageidavimais
Kiekvienas senolis į kirpėjos kėdę sėdo jau tiksliai žinodamas, kokios šukuosenos nori ir kokį atvaizdą veidrodyje tikisi vėliau išvysti.
[quote author=“Romualdas“]Jeigu ne kirpėjos, tai vienas kitą patys būtume turėję kirpti. Kirpėjos šaunios – puikiai atlieka savo darbą.[/quote]
Štai ponas Romualdas prašė nukirpti labai trumpai, tad kirpėjos kėdėje neužtruko. Vyras džiaugėsi, kad prieš Velykas galėjo pasigražinti ir šventę sutiks tvarkingais plaukais.
„Labai smagu, kad kirpėjos atvažiuoja ir mus nemokamai apkerpa, – dėkingas jautėsi Romualdas. – Jeigu ne jos, tai vienas kitą patys būtume turėję kirpti. Kirpėjos šaunios – puikiai atlieka savo darbą.“
Gražiems laukti džiaugsmingiau
Pečių nesiekiančių trumpų plaukų šukuoseną mėgstanti ponia Aldona į kirpėjos kėdę atskubėjo pati pirmoji. Ji norėjo šiek tiek kirptelėti plaukų galiukus.
„Norėjau, kad patrumpintų plaukus. Ypač kirpčiukus. Jie jau lenda į akis ir trukdo – blogai, – dėstė ponia Aldona. – Esu labai patenkinta. Dar mane žada gražiai sušukuoti. Tad laiminga lauksiu šv. Velykų.“
Močiutėlė pasidžiaugė ir gyvenimo sąlygomis Krakių senelių globos namuose.
„Smagu čia gyventi. Geri bei linksmi namai. Čia sotu ir šilta gyventi. Viskuo esu patenkinta. O ypač gera sulaukti svečių“, – kitokia diena globos namuose pasidžiaugė ponia Aldona.
Daiktas prieš bendravimą
Krakių parapijos klebonas kunigas Emilis Jotkus, besirūpinantis parapijos senelių globos namų gyventojais, sako, jog senoliams kiekviena proga pabendrauti su žmonėmis dovanoja daug džiugesio.
„Seneliai labai linksmai sutiko žinią, kad atvyks kirpėjos bei labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ atstovai. Jie jau įpratę prie šios tradicijos, tad prieš kiekvienas šventes laukia su nekantrumu. Juk prieš šventes svečiai visada atvyksta tik su gerais ketinimais“, – šypsosi klebonas.
[quote author=“ E. Jotkus“]Seneliams reikia to nuoširdumo ir dėmesio. Dirbdami čia visi tampame viena šeima, pažįstame savo gyventojus ir matome, kas juos džiugina labiausiai.[/quote]
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokios rūšies labdara – paslauga, o drauge ir bendravimas, dažnai nepasitaiko.
„Kai savanorės kirpėjos atvyksta pagražinti senukų – tai išskirtinis momentas. Ta labdara yra gyva. Taip apibūdinčiau. Daiktai lieka daiktais, nors ir materialinės paramos negauname itin dažnai.
Vis tik ta gyva parama senoliams smagesnė, nuoširdesnė. Jiems reikia to nuoširdumo ir dėmesio. Dirbdami čia visi tampame viena šeima, pažįstame savo gyventojus ir matome, kas juos džiugina labiausiai. Žmogus – gyva būtybė, tad jam reikia gyvo bendravimo. Ačiū kirpėjoms savanorėms už tai“, – dėkojo klebonas E. Jotkus.
Savanorystės namų geradarės
Tradicija prieš didžiąsias metų šventes apkirpti globos namuose gyvenančius senolius prieš daug metų kilo labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorei Irenai Staliorienei. Moteris džiaugiasi, kad šis sumanymas suleido gilias bei tvirtas šaknis ir tapo tiesiog neatsiejamu pasiruošimo kiekvienoms Velykoms bei Kalėdoms įpročiu.
„Šiais metais senolių plaukais pasirūpino fondo „Viltis–Vikonda“ „Savanorystės namuose“ savanoriaujančios kirpėjos.
Su Krakių senelių globos namais draugystė tęsiasi ilgus metus. Visada jaučiame norą čia atvažiuoti. Gera, kad čia gyvenančius senolius jau pažįstame, žinome jų gyvenimo istorijas. Taigi smagu kaskart susitikti“, – sako I. Staliorienė.
Fondas „Viltis–Vikonda“ senolius nudžiugino ir pintine saldžių dovanų – vaisių bei kitų gardumynų Velykų stalui.
