Virtuvėje pildosi šeimininkės svajonės

Visi mėgstame skaniai ir sočiai pavalgyti, bet ne visi esame linkę gaminti. Kitiems daug didesnis malonumas yra mėgautis kitų paruoštu maistu. Tačiau daug laiko virtuvėje praleidžiančiai Rimai TUTKUTEI-KIŠONIENEI maisto ruošimas – gyvenimo aistra, labai didelis malonumas, džiaugsmas, poilsis ir atsipalaidavimas. Jai tai tiesiog laikas, suteikiantis labai daug gerų emocijų.

Nuo vaikystės „sukosi“ virtuvėje

Paklausta, kada pradėjo gaminti, kėdainietė Rima, šiuo metu laikinai gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje, patikino, kad jau vaikystėje visą laiką mėgo maišytis virtuvėje.

„Tiek mano močiutė, tiek mama ypatingai skaniai gamino maistą, tai gal netgi savotiškas maisto gaminimo kultas, kurį perėmiau ir aš. Būdama maža mergaitė mėgau stebėti, kas, iš ko ir kaip gaminama, nuolat siūliau pagelbėti virtuvėje“, – šypsodamasi savo vaikystę atsimena pašnekovė ir priduria, kad ne vieną kartą yra patyrusi kulinarinį fiasko, kai prisvilo ne tik jos gaminti cepelinai, bet ir sudegė visas puodas.

„Cepelinų gaminimas, kai man buvo vos 11 metų, buvo nevykęs bandymas, teko net ir puodą išmesti. Vėliau, būdama 12 metų mėginau kepti medaus tortą, deja, ir vėl nepasisekė“, – apie savo „pralaimėjimus“ virtuvėje pasakoja Rima.

Nebaigė kulinarijos mokslų

Turbūt kiekvienam būtų daugiau nei apmaudu, jeigu patiekalas, kurį taip ilgai gaminote, nepavyko. Tačiau noras buvo didesnis už nesėkmes, ir, prabėgus trisdešimčiai metų, nuo pirmųjų rimtesnių bandymų gaminti, Rima kuo puikiausiai išnaudoja savo galimybes virtuvėje. Jokių kulinarijos mokslų nebaigusi moteris tikina, kad pomėgį gaminti nesunkiai suderina su darbu bei lengvai atranda tam laiko.

„Manau, kad pomėgį maisto gaminimui nulėmė genai ir vidinis pašaukimas. Daug laiko čia praleidžiu, nes tai yra viena iš mėgstamiausių mano vietų namuose. Maisto gaminimas man suteikia daug džiaugsmo, visiškai nenuvargina, priešingai – suteikia energijos. Per tiek metų noras gaminti niekur nedingo, o tik sustiprėjo.

Kadangi maisto gaminimas nėra mano pagrindinis darbas, todėl turiu tam rasti papildomo laiko  ir man tai puikiai pavyksta. Visada su labai dideliu noru gaminu savo gyvenimo draugui Dainiui, kuris yra pirmasis mano pagamintų patiekalų degustatorius ir vertintojas. Mano gamintą maistą mielai ragauja ir dukra Eldija, taip pat draugai. Šiuo metu mano šeima sumažėjo, dukra užaugo ir baigusi studijas išvažiavo gyventi bei dirbti į Angliją, o aš taip pat dalį laiko praleidžiu Vokietijoje. Tačiau sukauptas žinias ir turimą patirtį panaudoju ir grįžusi į Lietuvą, ir Vokietijoje“, – tikina gaminti mėgstanti Rima.

Dirbo kaimo turizmo sodyboje

Maisto gamybos sritis – neaprėpiama, lyg stovėtum prieš vandenyną. Daug patirties ir kulinarinių žinių R. Tutkutė-Kišonienė sukaupė dirbdama kaimo turizmo sodyboje.

„Kai gyvenau Kėdainiuose daug metų savaitgaliais dirbau Kėdainių raj. Keleriškėse esančioje kaimo turizmo sodyboje „Ažuolotas“. Mano nuomone, tai labai praplėtė jau turėtų žinių bagažą bei patirtį, nes darbas su žmonėmis, patiekalų pateikimas jiems yra visiškai kas kita, nei kad gaminimas namuose savo šeimai“, – kalba save kulinarijoje atradusi moteris.

Naminis maistas – labiausiai vertinamas

Labai mėgstanti gaminti, bet savęs fanatike nelaikanti Rima pasisako už namuose gamintą  maistą. Pašnekovės šeimoje nesakoma „ne“ ir pusfabrikačiams bei pusgaminiams, tačiau moters teigimu, tokiam maistui jos virtuvėje vietos atsiranda labai retai.

„Labiausiai šeimai patiekti mėgstu namuose gamintą maistą. Stengiuosi, kad patiekalai būtų ne tik skanūs, bet ir sveiki. Tačiau esu paprastas žmogus, toks pats kaip visi, kartais ir man norisi pailsėti, todėl skrandį užkimšti tenka ne namuose gamintu maistu.

Kol kas itin sveikai nesimaitinu, produktų nederinu, tačiau negaliu sakyti, kad neskiriu jokio dėmesio maisto kokybei ar ekologijai“, – pasakoja pašnekovė.

Gaminti mėgsta viską

Paklausta, ką labiausiai patinka gaminti, Rima taip greitai išskirti vieno patiekalo negalėjo ir patikino, kad gaminti mėgsta viską.

„Virtuvėje mane domina ir konditerija. Kadangi gimtadienius ir šeimos šventes visada ruošiu pati, artimieji tikriausiai net neįsivaizduoja, kad kitaip ir begalėtų būti. Nei viena šventė neapsieina be naminio, pačios kepto Napoleono torto. Taip pat per žiemos šventes ar per šv. Velykas visada gaminu naminį mėsos vyniotinį,  kuris tapo tradicija ir yra labai visų laukiamas.

Mėgstamiausias patiekalas

Iš kasdieninių patiekalų tiesiog dievinama vištienos užkepėlė su daržovėmis, sūriu ir grybais. Tai mano dukros. Mėgstu sulaukti svečių, o jiems paruošti turtingą stalą. Netgi trumpam užsukus draugėms, visuomet stengiuosi pavaišinti sumuštinukais ar užkandėlėmis. Šie metai taip lėmė, kad žiemos šventes sutiksiu Vokietijoje, todėl savo vokietukus, kurie jau itin pamilo mano bulvinius blynus, nustebinsiu ne tik jiems įprastu, bet ir lietuvišku meniu“, – pasakoja artimuosius ir draugus prie stalo suburianti Rima.

Nevengia kiniško maisto

Nors Rima labiau mėgsta tradicinį maistą, tačiau neretai savo virtuvėje leidžia pasimėgauti rytietiškais bei gurmaniškais patiekalais.

„Daugiausiai gaminu paprastus tradicinius patiekalus, bet nevengiu ir kitokių mūsų šaliai nebūdingų valgių. Labai patinka kiniški patiekalai.

Ne kartą jau esu išbandžiusi pagal jų virtuvės receptus ruoštą vištieną ir žuvį. Na, o dabar vis ruošiuosi suši gaminimui“, – pasakoja Rima ir priduria, kad geriausiai paruoštas maistas jos virtuvėje būna tada, kai moteris gali atiduoti visišką laisvę savo kūrybos idėjoms.

Virtuvėje – improvizacijų šou

„Kol praplėčiau savo kulinarinių žinių bagažą, visada remdavausi receptais ir patarimais.

Tačiau šiuo metu esu įgijusi patirties ir kaip bebūtų keista, negaliu gaminti pagal receptus, visada norisi improvizuoti, kažką pakeisti, kažko pridėti ir panašiai.

Mano nuomone, skaniausi patiekalai būna kai galiu leisti sau visiškai improvizuoti: gaminu iš to, ką turiu šaldytuve – galima sakyti „atlieku šaldytuvo valymą“. Tuomet receptai man gimsta ekspromtu“, – šypsodamasi pasakoja moteris.

Labai nudžiugino pašnekovės pažadas. Žiemą grįžusi į Kėdainius Rima pažadėjo ir mūsų redakcijos kolektyvui leisianti paragauti jos gaminto maisto.

Svajoja apie savo verslą

Pasidalinti virtuvės paslaptimis su nepažįstamais žmonėmis, vaišinti turistus ar sotinti ne tik savo pačios šeimą – didžiausia Rimos svajonė.

„Širdyje daugelį metų kirba mintis imtis savo verslo. Tačiau šiuo metu Lietuvoje tą daryti labai rizikinga.

Nepalanki situacija mūsų šalyje ir sudėtingos aplinkybės sulaiko mane nuo žingsnio kurti verslą“, – teigia Rima ir tikisi, kad ateityje svajonė išsipildys.

Nuostabusis tortas „Napoleonas“

Reikia:

450 g sviesto (250 g papločiams ir 200 g minkšto, kambario temperatūros kremui),

200 g grietinės (30 proc. riebumo),

3 kiaušinių (1 papločiams, 2 kremui),

400 g miltų (300–350 g papločiams ir 1 valgomasis šaukštas kremui),

1 žiupsnelio druskos,

500 ml pieno,

250 g cukraus,

1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus,

1 valgomasis šaukštas bulvių krakmolo.

Gaminimas:

„Visuomet tikrasis „Napoleonas“ gaminamas tešlą kapojant peiliu, bet aš tiesiog greitai suminkau. Manau, kad skonis ir papločių tekstūra dėl to mažai pasikeičia“, – sako Rima.

Į dubenį suberti miltus. Į juos įtarkuoti iš šaldytuvo išimtą sviestą. Sviestą tarkuoti burokine trintuve vis pamiltuojant. Viską išmaišyti iki smulkių trupinių. Įberti druskos, įdėti kiaušinį ir grietinę. Viską suminkyti ir pasidaryti 8 rutuliukus, juos suploti (padaryti lyg blynelį) ir suvyniotus į maistinę plėvelę dėti į šaldytuvą 2 valandoms. Išimtus blynelius plonai iškočioti ant kepimo popieriaus, apipjaustyti pagal norimą dydį (nuopjovas pasilikti). Kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol truputį parunda (iškepę papločiai truputį susitraukia, išsipučia, kuo daugiau – tuo geriau, mat susidaro daugiau sluoksnių).

Kremo gaminimas:

Užkaisti pieną. Cukrų, miltus ir krakmolą sumaišyti, tada įmaišyti paplaktus kiaušinius ir vanilinį cukrų. Gautą tyrelę nuolat maišant po truputį supilti į verdantį pieną. Maišant pavirti apie 5 minutes ir atvėsinti iki kambario temperatūros. Kambario temperatūros sviestą išplakti plaktuvu iki purumo, dėti po šaukštą išvirto kremo ir vis plakti. Įtarkuoti truputį citrinos žievelės.

Į tortinę pirmąjį paplotį dėti lygiąja puse į apačią, tepti kremu. Visus kitus papločius dėti pūslėta puse į apačią, kiekvieną pertepant kremu. Vieną sluoksnį visada pertepti bruknių džemu/uogiene. Surinkto torto viršų ir šonus taip pat aptepti kremu. Iškeptas nuopjovas sutrupinti ir apibarstyti torto viršų ir šonus. Tortą dėti į šaldytuvą, palaikyti bent per naktį, o dar geriau truputį ir ilgiau.

Vištienos ir pievagrybių užkepėlė

Reikia:

250 g keptos vištienos filė,

150 g pievagrybių,

2 bulvių,

1 svogūno,

150 g grietinėlės,

2 saujų tarkuoto parmezano sūrio,

2 skiltelių česnako,

druskos, maltų pipirų, krapų, petražolių.

Gaminimas:

Vištienos filė supjaustyti juostelėmis, pievagrybius perpjauti per pusę ir pakepinti kartu su vištiena. Supilti grietinėlę, pagal skonį dėti druskos ir pagardinti pipirais bei dar 10 min. patroškinti.

Česnakus, krapus ir petražoles susmulkinti, svogūnus supjaustyti ir viską sumaišyti. Išvirtas bulves atvėsinti ir supjaustyti griežinėliais.

Į kepimo formą sluoksniuojant sudėti bulvių griežinėlius, vištienos ir grybų, svogūnų, česnakų ir žalumynų mišinį, užberti tarkuoto sūrio ir kepti apie 10 min. 180 laipsnių temperatūroje.