Vietoje gėlės žiedo auklėtojui – dovanos keturkojams
Nors kiekvienų naujųjų mokslo metų pradžioje moksleiviai į švietimo įstaigas sugrįžta su glėbiais gėlių, šią rugsėjo 1-ąją ne visi mylimiausius mokytojus apdovanojo įvairiomis spalvomis pražydusiais gėlių žiedais.
[quote author=“V. Kaziukonis“]Prašiau jų už vieno gėlės žiedo kainą atnešti maistelio beglobiams gyvūnėliams.[/quote]
„Prieš pat rugsėjo pirmąją, kaip ir kasmet, kankindavausi, kad vaikai man atneš gėlių ir patirsiu tam tikrą nepatogumą. Man, tokiam besikankinančiam vyrui, mano žmona Giedrė – idėjų generatorius, užpildantis mane mintimis taip, kad kartais jų ir realizuoti nespėju, pasiūlė idėją vietoje gėlių surinkti maisto šuniukams ir katytėms, o vėliau, kartu su auklėtiniais, viską nuvežti į gyvūnų prieglaudą. Tad mokytojų dienos proga, spalio 5-ąją, su auklėtiniais vykome į pažintinę ekskursiją, kurioje vienas iš punktų, be spektaklio ir apsilankymo Maironio muziejuje, buvo gyvūnų prieglaudoa „Lesė“ pakaunėje“, – pasakojo su kaupu mylimos žmonos, „Atžalyno“ gimnazijos bibliotekininkės Giedrės Kaziukonienės idėją išpildęs gimnazijos etikos mokytojas Valdas Kaziukonis.
Viršijo auklėtojo lūkesčius
V. Kaziukonis moksleivius prisijungti prie šios akcijos pakvietė likus kelioms dienoms iki rugsėjo. „Kadangi su auklėtiniais palaikome gerus ryšius, brūkštelėjau jiems žinutę socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kreipdamasis į tuos, kurie nusprendė man rugsėjo 1-ąją nešti gėlę: prašiau jų už vieno gėlės žiedo kainą atnešti maistelio beglobiams gyvūnėliams, – pasakoja V. Kaziukonis ir tyliai prasitaria, kad kitąmet, ko gero, organizuosiantis naują, panašaus pobūdžio gerumo akciją. – Primygtinai skatinau, kad jie sumokėtų būtent tiek, kiek kainuoja vienas gėlės žiedas, ir nė centro daugiau. Tačiau žiūrėdamas į visą mūsų sukauptą turtą manau, kad moksleiviai tikrai nepagailėjo. Ir netgi viena įdomi situacija buvo – sulaukiau skambučio auklėtinio mamos. Ji buvo labai sužavėta ir laiminga, kad surengėme tokią akciją. Netgi pati prisidėjo.“
Gimnazijos II C klasės auklėtiniai nepagailėjo dovanų tiems, kuriems tikrai reikia pagalbos – nešė maistą keturkojams gražiose pakuotėse, dovanų maišeliuose. „Vienas auklėtinis maistelį atnešė gražioje sausainių dėžėje. O aš, kaip tyčia, šituos sausainius labai mėgstu. Pakeliu dangtelį: o ten – maistas šuniukams“, – juokėsi V. Kaziukonis.
[quote author=“V. Kaziukonis“]Manau, kad rugsėjo pirmąją moksleiviai auklėtojams neturėtų nešti gėlių.[/quote]
Gėlių tradicija turėtų pasikeisti
„Kaip ir minėjau, gauti gėles man, kaip vyrui, buvo keistas jausmas. Apskritai manau, kad rugsėjo pirmąją moksleiviai auklėtojams neturėtų nešti gėlių. Galbūt gėlės mokslo metų pabaigoje, kaip padėka auklėtojui, būtų logiškas gestas, tačiau rugsėjis – tik visko pradžia. Juolab, kad gėles reikia prižiūrėti, pjaustyti galus rožei, kad ši nenuvystų ir ilgiau išgyventų, o kardelio žiedą kasdien skainioti.
Ne – aš nesu prieš gėles. Tačiau aš jas matau lysvėje arba ant palangės vazone, bet ne vazoje. Kai kurias tradicijas reikėtų keisti. Galvoju, kad užuojauta, pagalba šiandien mūsų Lietuvoje, neretai – tokioje liūdnoje, yra labai reikalingas dalykas, ir tai skiepyti vaikui yra labai svarbu“, – šiuolaikiniu požiūriu į nusistovėjusias tradicijas dalijosi gerumo akcijos organizatorius.
Jam antrino ir G. Kaziukonienė: „Aš dažnokai matydavau panašias akcijas „Facebook“ tinklapyje. Visa tai užsienyje vyksta labai dažnai. Mačiau, kaip vestuvių proga jaunavedžiai prašo ne gėlių, bet maisto šunims ir katėms.
Kuomet gauni glėbį gėlių, jos atrodo labai gražiai, deja grožis – tik momentinis. Nejučiomis pradedi galvoti, kad tas vienas euras už gėlės žiedą kažkam galėjo padaryti didesnę šventę nei kad tau. Gera, kad Valdo auklėtiniai vietoje to, kad išleistų pinigus pirkdami gėles, taip geranoriškai sutiko prisidėti sukurdami džiaugsmą tiems, kad jo tikrai reikia labiau.“
Tiesia letenėlę ir gailiai žiūri
VŠĮ „Lesė“, kuriai būrys „Atžalyno“ gimnazijos dešimtokų, lydimų auklėtojo V. Kaziukonio, nuvežė visą pačių sukauptą gėrį, priglaudžia visus gyvūnėlius, net ir senus, šeimininkams tapusius nereikalingais, išmestus į gatvę. „Visi mes esame gyvi padarai, ir kiekvienam po šia saule turėtų būti vieta. Privalome rūpintis tais, kurie yra silpnesni, tais, kuriems reikia pagalvos.
Ši prieglauda svečiams plačiai pasakoja apie savo veiklą, parodo gyvūnėlius. Prieš atvykdami buvome įspėti, kad matysime labai liūdnas gyvūnėlių akis. Jie iš gardelio tiesia letenėlę, nori kontakto, nori, kad juos paglostytų. Norisi, kad vaikai tai pamatytų iš arti, ir, tikiuosi, kad po šios išvykos patys su bejėgiu keturkoju taip niekada nepasielgs. Ir dar perspės kitą, kuris, galbūt, galėtų taip pasielgti. Vaikams reikai skiepyti atsakingą požiūrį į keturkojį – juk jis – ne žaisliukas.“
Dešimtokai sureagavo teigiamai
[quote author=“Auklėtiniai“]Ar dovanos kainavo tiek, kiek būtų kainavęs gėlės žiedas? Ne piniguose esmė…[/quote]
Patys V. Kaziukono auklėtojai, gamtosauginės mokyklos vardą užsitarnavusios „Atžalyno“ gimnazijos II C klasės moksleiviai žavėjosi auklėtojo idėja – be gėlių į mokyklą naujiems mokslo metams prasidėjus žygiavo pirmąjį kartą.
„Kiek mačiau, prisidėjo visa klasė – kiekvienas atėjo nešinas maistu šunims arba kačiukams, o vienas bendraklasis dar ir žaisliuką šuneliui atnešė. Aš pati labai myliu keturkojus, gaila, kad tėvai namuose neleidžia turėti augintinio. Kai kurie atnešė ir maisto, ir gėlės žiedą – juos auklėtojas subarė“, – juokėsi Meda Adomavičiūtė.
„Anksčiau su tuo susidurti neteko. Buvo labai įdomu, kadangi tai buvo kažkas nauja. Reikia palaikyti įstaigas, kurios prižiūri ir rūpinasi beglobiais gyvūnėliais. Ar dovanos kainavo tiek, kiek būtų kainavęs gėlės žiedas? Ne piniguose esmė, o pagalboje, kurią suteikėme keturkojams“, – tikino „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviai Edas Bička ir Dominykas Ambrazevičius.
