Įvaikinimas ir globa – jautri, bet vis dar labai aktuali tema

Šilumos, artumo, meilės jausmo poreikis yra įgimtas. Deja, ne visiems jį lemta pajusti ir patirti. Dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių ir žmonių likimų dalis vaikų auga nežinantys, kas yra tėvai, šeima, tėvų meilė, pasakos prieš miegą, pagaliau – paprasčiausi apkabinimai, kurių kartais užtenka tam, kad pasijustum geriau. Kai kuriems tokių vaikų pasiseka ir jie tampa kitos šeimos dalimi, kurią paskui gali vadinti savąja. Tereikia, rodos, tiek nedaug – kad šeima, norinti priimti vaikelį į savo šeimą, pasirinktų būtent tą, kurios jam labiausiai reikia. Liūdina tai, kad paaugliai šansų būti įvaikinti turi mažiausiai, o labiausiai įvaikinimui pageidaujamas vaikų amžius – iki trejų metų. Pasak Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėjos Kėdainių rajone Vilmos Juškevičienės, per praėjusius metus pasisekė vos keliems vaikučiams.

– Miela Vilma, kiek vaikų buvo įvaikinta per praėjusius, 2019, metus Kėdainių rajone?

– Per praėjusius metus buvo įvaikinti trys vaikai iš Kėdainių r. Galime pasidžiaugti, kad jie šeimose yra ilgai laukti, gauna daug meilės ir rūpesčio.

Daugiau statistikos apie įvaikinimą galima rasti čia: https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/statistika/

– Ar žmonės, norintys palaikyti glaudesnius santykius su kokiu nors vaiku (ar keliais vaikais), būtinai turi jį (juos) įsivaikinti?

– Tikrai ne. Šeima gali pasirinkti svečiavimosi kelią – paprašyti leisti vaiką (-us) svečiuotis šeimoje. Laikinu svečiavimusi vadinami pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku.

Psichologai pastebi, kad vaikui, kurio ryšiai su šeima yra nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi. Vaikas sulaukia tik jam skirto dėmesio, jis svečiuojasi šeimos aplinkoje, mato šeimos modelį. Tokia bendrystė skatina vaiko pasitikėjimą, ugdo savivertę.

Susidomėjusiems tokiu bendravimo būdu, apie svečiavimosi tvarką papasakos globos įstaigoje, maloniai informacijos suteiksime ir mes.

– Kiek maždaug žmonių kreipiasi per metus dėl vaiko globos ar įvaikinimo?

– Per metus Kėdainių rajone sprendimą tapti įtėviais priima iki trijų šeimų. Per 2019 metus norą tapti globėjais išreiškė 19 asmenų.

– Tikriausiai ne bet kas gali tapti įtėviais ar globėjais. Ar visi besikreipusiųjų prašymai buvo patenkinti?

– Tikrai ne visi prašymai globoti, o tuo labiau įvaikinti yra patenkinami. Vaiko teisių apsaugos teritorinis skyrius atlieka pradinį būsimų globėjų vertinimą. Globėjai vėliau parengiami specialiuose kursuose, čia gauna išvadą.

Įvaikinti gali pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, taip pat išimtinais atvejais neatsižvelgiama į įvaikintojo amžių.

Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias aplinkybes: kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų); ir kt.

– Tikriausiai esate atkreipę dėmesį ir į tai, kas (kokio amžiaus, socialinio statuso žmonės) dažniausiai nori įsivaikinti vaikus?

– Galime pastebėti, kad dažniausiai įvaikinti pageidauja 30-40 m. amžiaus sutuoktiniai, paprastai neturintys savo biologinių vaikų, bet norintys patirti tėvystės džiaugsmą, turintys galimybę suteikti pilnavertį gyvenimą mažyliui.

– Ar būna, kad įsivaikinti nori, pavyzdžiui, šeimos, kurios pačios turi savo tris ar daugiau vaikų, t.y. daugiavaikės šeimos?

– Biologinių vaikų auginimas negali būti kliūtis įvaikinti. Svarbu, kad norintys įvaikinti vaiką ar vaikus atitiktų įstatymais nustatytas sąlygas dėl amžiaus, sveikatos, nebūtų teisti, atitiktų jų gyvenimo sąlygos ir kt. Taip, mano praktikoje tokių atvejų pasitaikė. Bet dažniau įvaikinimo kelią pasirenka dėl tam tikrų aplinkybių savo vaikelio susilaukti negalėjusios šeimos.

– O kas dažniausiai kreipiasi dėl globos?

– Kaip ir minėjau, Kėdainių rajone dažniausiai prašymai globoti atsiranda tada, kai vaikas yra paimamas iš šeimos, kai suteikus visą pagalbą šeimai vis tik tenka jam ieškoti globėjų. Tai būna artimi giminaičiai, ar emociniais ryšiais susiję. Taip pat globėjais pageidauja tapti ir kiti asmenys, matantys prasmę šioje veikloje. Būti globėju reikia ne tik žinių, bet ir pasišventimo, šis darbas nėra lengvas, tenka nuolat tobulėti pačiam, domėtis vaiko raidos etapais, psichologinių žinių semtis.

Nuolatinių globėjų bei budinčių globotojų vis dar stinga. Tai visos šalies problema.

– Ar yra buvę atvejų, kai žmonės, globoję vaiką, jį panoro įsivaikinti?

– Taip, tokių atvejų yra buvę. Galima tik pasidžiaugti, kad globėjai ryžtasi itin atsakingam žingsniui ir suteikia tikrą šeimą vaikui. Jokios geriausios valdiškos įstaigos neatstos šeimos santykių ir namų aplinkos, ji būtina pilnavertės asmenybės formavimuisi.

– Tikriausiai esate pastebėję ir kokio amžiaus vaikai dažniausiai įvaikinami arba bent jau išreiškiamas noras?

– Kaip žinia, lietuviai dažniau pageidauja įvaikinti kuo mažesnį, iki trejų metų vaiką. Tačiau įvaikinami ir vyresni. Deja, paaugliai tokių galimybių turi rečiau.

Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Ji gali trukti iki 18 mėnesių. Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Pirmiausiai vaikai, įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlomi įvaikinti Lietuvos piliečiams.

– Galbūt pastebėjote kokių nors tendencijų, kokius vaikus žmonės yra linkę įsivaikinti (pvz., blondinus, mėlynakius, berniukus, mergaites ir pan.)?

– Šeimos turi įvairiausių lūkesčių ir svajonių. Tai, kaip jau minėjau, labai individualu ir suprantama. Džiugu, kad kai kurie lūkesčiai ir lieka tik jiems žinomi. O realybėje sutiktas vaikas dažnai pavergia naujų tėvelių širdį net ir neatitikdamas įsivaizdavimo pagal plaukų arba akių spalvą. Visuomenė keičiasi, ir padėtis šioje jautrioje srityje kinta. Daugiau randasi altruizmo, pasiaukojimo.

– Miela Vilma, o kaip atrodo pats įvaikinimo procesas praktiškai (neskaitant visų „popierizmų“) – būsimi įtėviai ateina, apžiūri vaikus, su jais susipažįsta, renkasi…?

– Mūsų rajone buvo įvaikinti kūdikiai. Žinoma, būsimi įtėviai dažniausiai pageidauja pamatyti, tačiau jau po pirmo „pasimatymo“ būdavo aišku, kad vaikas jau turi tėvus. Kaip atrodo įvaikinimo procesas, kokie yra jo etapai, galima susipažinti čia: https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/ 

– O gal būna kokių nors specifinių būsimų įtėvių prašymų?

– Sudėtinga būtų atsakyti į šį klausimą. Galima tik patvirtinti bendro pobūdžio tendencijas, kad paprastai pageidaugami vaikai iki trejų metų, sveiki. Taip pat pastebėtina, kad užsienio piliečiai paprastai nekelia sąlygų dėl vaiko sveikatos, savo ruožtu ir paaugliai turi galimybių būti įvaikinti.

– Turbūt ne kartą girdėjote ir nuogąstavimų, dvejonių iš žmonių, norinčių įsivaikinti ar globoti vaiką…

– Na, tai visai suprantama, kad būsimus tėvelius domina vaikelio sveikata, paveldimos ligos. Šį susidomėjimą galima pateisinti tuo, kad ne visose situacijoje būsimi tėveliai gali būti pajėgūs susidoroti su iššūkiais. Todėl domėtis nieko keista. Tačiau net ir rimta liga ne visuomet tampa kliūtimi į įvaikinimą ar nuolatinę globą. Žinome nemažai globėjų, puikiai besirūpinančių sudėtinga liga sergančiu vaiku.

– Ar globai kaip ir įsivaikinimui galima pasirinkti vaiką?

– Atkreipsiu dėmesį, kad įvaikinimas reiškia, jog vaikui ieškoma šeima, o ne atvirkščiai. Tiek globa, tiek įvaikinimas yra galimybė suteikti naują gyvenimą mažam žmogučiui. Natūralu, kad įtėviai neretai turi nuostatą dėl vaiko lyties arba amžiaus. Bet situacijos labai jautrios ir individualios, apibendrinti jas būtų sunku.

– Ar užsieniečiai taip pat kreipiasi dėl vaikų įvaikinimo Kėdainių regione?

Pernai du vaikai iš Kėdainių r. buvo įvaikinti italų šeimų.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą, kiekvienu atveju bendradarbiauja išimtinai tik su akredituotų užsienio organizacijų, kurioms suteiktas įgaliojimas veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje, atstovais arba užsienio šalių centrinėmis institucijomis, kurių nacionalinė teisė leidžia vykdyti tarptautinį įvaikinimą bendradarbiaujant centrinėms įvaikinimo institucijoms.

Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms.

– Ar yra buvę situacijų, kai įtėviai norėjo grąžinti vaiką ir atsisakyti savo pareigų?

– Tai nėra įmanoma. Globėjas gali būti nušalintas ar atleistas. Tuo tarpu įvaikintas vaikas tampa pilnateisiu šeimos nariu.

– Dirbant tokį darbą, tikriausiai tenka prisižiūrėti, prisiklausyti ir širdį veriančių istorijų. Kokios situacijos Jus jaudina labiausiai?

– Man asmeniškai sunkiausia suprasti, kaip vaikas gali tapti nebereikalingu savo tikriems tėvams. Kartais tėvų priklausomybės būna tokios didelės, kad jokia pagalba neveiksminga. Žinoma, kad skaudžiausi su seksualiniu išnaudojimu, prievarta susiję atvejai. Nėra nei vieno lengvo vaiko atskyrimo nuo šeimos, visi jie daugiau ar mažiau paveikia.

– Ką galėtumėte patarti šeimoms, norinčioms ir svarstančioms apie įsivaikinimą, tačiau galbūt turinčioms baimių, ar pavyks svetimą vaiką mylėti kaip savą, ar pavyks jau esamiems saviems vaikams susidraugauti ir tinkamai priimti naują šeimos narį?

– Sunku pasakyti, manau, jei žmogus turi norą širdyje padėti likimo nuskriaustam, tai jis tą ir padarys, priims vaiką tokį, koks yra, gal sužeistą, gal netobulą, bet tikrai priims ir mylės kaip savo vienintelį. Tačiau vienareikšmiškai šis sprendimas neturėtų būti pagrįstas vien emocijomis. Tai žingsnis, keičiantis visą gyvenimą ir jam reikia subręsti.

– Labai dėkoju už jautrų pokalbį.