Tylios smurto aukų raudos

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektas „Nebūk abejingas smurtui“ tęsia keliones po rajono bendruomenes. Šįsyk fondo atstovai su projekto partneriais lankėsi Pernaravos seniūnijoje. Policijos suvestinės rodo, kad čia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, palyginti su kitomis seniūnijomis, šiemet fiksuota gerokai mažiau. Vis tik seniūnijos socialinė darbuotoja pastebi, jog smurto atvejus gyventojai linkę nutylėti, o apie problemą garsiai kalbėti išdrįsta tik tada, kai ši pati neplanuotai išlenda į viešumą.

Kartojasi metų metus

Pernaravos seniūnijos socialinė darbuotoja Vida Česienė patvirtina sulaukianti prašymų padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Tiesa, tokių prašymų nebūna daug.

„Mūsų seniūnija nėra didelė ir pasitaiko tik pavienių smurto artimoje aplinkoje atvejų. Tik gaila, kad mes apie juos sužinome labai pavėluotai. Nuo smurto nukentėjęs asmuo kreipiasi ne tiesiogiai į mus, bet iškart į policiją, todėl mes sužinome tik po įvykio, neretai – iš aplinkinių. Policija iš karto mūsų neinformuoja. Tačiau kiek galime, tikrai padedame“, – sako V. Česienė.

Socialinė darbuotoja pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje kreipiasi ne patys nukentėję asmenys, o dėl jų nerimaujantys artimieji.

„Nuo smurto kenčia ne tik tiesiogiai smurtą patiriantis asmuo, bet ir jo artimieji. Jie kreipiasi ir prašo padėti, kad smurtautojas nesiartintų prie namų, negrasintų. Paprastai smurtas kartojasi metų metus, bet dažniausiai smurtą patiriantis asmuo linkęs nutylėti šeimos bėdą. Labai retai pratrūksta ir prabyla garsiai, nes, tarkime, moteris neturi kitos gyvenamosios vietos – jai nėra, kur išeiti. Tada smurtiniai santykiai šeimai tampa įprastu gyvenimo būdu. O jei smurtaujama taip, kad auka atsiduria ligoninėje ir viskas išlenda į viešumą, tada jau kalba. Deja, bet turiu pastebėti, kad žmonės mažą smurtą linkę toleruoti. Jie mano, kad tai normalu ir nesupranta, jog bet koks smurtas vis tik yra smurtas“, – įsisąmoninti kviečia socialinė darbuotoja V. Česienė.

Kone perpus mažiau

Į susitikimą su Pernaravos seniūnijos gyventojais atvykusi bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė pristatė statistinius duomenis ir reziumavo, jog kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje šiuo metu Pernarava yra bene saugiausia seniūnija.

„Pernaravos seniūnijoje nuo metų pradžios iki rugsėjo 27 dienos užfiksuoti 27 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Praėjusiais metais jų buvo 49. Taigi Pernaravą laikome saugesne seniūnija, nes čia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo mažiausiai. Iš 27 pranešimų šiuo metu pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, o tai yra daug“, – situaciją pristatė policijos pareigūnė.

Pasak A. Mickevičienės, nuvykę į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnai dažniausiai abu konflikto dalyvius – ir auką, ir smurtautoją – randa padauginusius alkoholio.

„Ir vyras, ir moteris neretai būna girti. Pripučia net ir 2,97 promilės. Tai jau yra sunkus girtumo laipsnis, – akcentuoja bendruomenės pareigūnė. – Daugiausia pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukėme iš Pelutavos kaimo gyventojų. Čia pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai. Du iš jų – toje pačioje šeimoje. Čia fiksuotas smurtas artimoje aplinkoje ir grasinimas nužudyti.“

Iškviečia, o paskui slepia

A. Mickevičienė itin apgailestauja dėl to, kad tokie šeimų konfliktai vyksta vaikų akivaizdoje. Tai mažiesiems visuomenės nariams palieka žalojančių pasekmių.

„Smurtas vyksta ne tik tarp sutuoktinių ar sugyventinių, bet ir tarp suaugusių vaikų ir tėvų. Šeimoje, kur pradėti du ikiteisminiai tyrimai – dėl smurto artimoje aplinkoje ir grasinimo nužudyti, konfliktas vyko tarp mamos ir sūnaus. Yra tokių šeimų, kur policija vyksta po kelis kartus, nes dauguma žmonių vos įvykus konfliktui iš karto praneša, kad tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir policija turi nedelsdama reaguoti, nors nuvykusi mato, kad situacija visai kitokia. Pavyzdžiui, konfliktas tarp tėvo ir sūnaus kilo dėl to, kad sūnus įjungė ne tą traktoriaus pavarą ir buvo iškviesta policija“, – pasakoja A. Mickevičienė.

Nutinka ir taip, kad išskubėję į iškvietimą policijos pareigūnai atvykę neberanda smurtautojo, nes… pačios moterys išsigandusios, kad vyrą išveš, paslepia smurtautoją.

A. Mickevičienė smurtą patiriančias moteris ragina nebijoti bendrauti su psichologais, kitais specialistais ir taip įgyti pasitikėjimo savimi, nes, anot pareigūnės, tai moterį gerokai sustiprina.

Galima ir anonimiškai

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomas projektas „Nebūk abejingas smurtui“ ragina netoleruoti smurtinių santykių ne tik juose gyvenančius asmenis, bet ir šią problemą pastebinčius aplinkinius. Šie taip pat gali padėti.

„Jei žmogus žino, kad kaimynystėje ar kitoje artimoje aplinkoje smurtaujama, jis gali kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą ir pranešti apie tai, – sako projekto partnerio Specializuotos pagalbos centro teisininkė Inga Jablonskienė. – Galbūt tada mes parašytume pareiškimą policijai, kad štai gautas pranešimas iš kaimyno, jog tokiu ir tokiu adresu įtariamai yra smurtaujama. Jei smurtas iš tiesų vyksta būtent tuo momentu – jūs girdite triukšmą, tada geriausiai skambinti 112 ir pasakyti: „Mano manymu, šalia manęs vyksta smurtas.“ Tada atvyks tarnybos.

Dažnai bijoma melagingo pranešimo, bet šiuo atveju galima pasakyti, kad norima pranešti anonimiškai. Taigi raginčiau žmones kreipti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui.“

Sūnus susirūpino mama

Su mūsų krašto bendruomenėmis ir projekto metu, ir įprastai bendrauja Specializuotos pagalbos centro psichologė Aušrinė Krikščionaitienė. Drauge su kitais projekto partneriais lankydamasi Pernaravoje specialistė pastebėjo, kad žmonės po truputį vis jautriau reaguoja į aplink vykstantį smurtą.

„Svarbu, kad artimieji gebėtų atpažinti smurtą. Štai visai neseniai Kėdainių mieste turėjau atvejį, kai sūnus iškvietė policiją pamatęs, kad jo mama yra sumušta sugyventinio. Artimieji visada gali prisidėti sprendžiant šią problemą.

Artimieji gali patys policijai pranešti apie smurtą, o jei nenori kreiptis į policiją, nes jiems tai atrodo per daug dramatiškas įvykis, tada artimieji turėtų palaikyti smurtą patiriančią moterį, pasistengti, kad ji ieškotų pagalbos: kreiptųsi į Specializuotos pagalbos centrus, Moterų krizių centrus, skambintų į Pagalbos moterims liniją. Artimieji turi raginti smurtą patiriantį asmenį išeiti iš tų smurtinių santykių. Palaikykite, būkite šalia, raginkite nesitaikstyti ir parodykite, kad yra pagalbos“, – drąsina psichologė.

Blogas patarimas: „Aš kentėjau ir tu kentėk“

Lietuvės – kantrios moterys, o dar uoliau jų kantrybę augina atgyvenusios nuostatos, kurių jau seniai reikėjo nusipurtyti. A. Krikščionaitienė akcentuoja, ko nereikėtų patarti smurtą artimoje aplinkoje kenčiančiai moteriai.

„Mūsų visuomenėje vis dar labai gajos nuostatos, kad į šeimos santykius aplinkiniams nereikėtų kištis, nes tai privatus reikalas. Dažnai mamos savo dukroms pataria: „Man taip buvo, aš kentėjau, tai ir tu kentėk. Gal viskas išsispręs – šeima svarbiausia.“

Bet jei šeimoje yra smurtiniai santykiai, tai reikia suprasti, kad tie santykiai žaloja ir tą problemą būtina spręsti vienokiu ar kitokiu būdu. Kai problema sprendžiama – žmonės išsiskiria ar lieka kartu, svarbu, kad tie santykiai pereina į kitą lygmenį ir nebūna tokie žalojantys. Jei vyras geria, galbūt jis pasiryš gydytis savo priklausomybę ir panašiai“, – sako psichologė.

Fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomą projektą „Nebūk abejingas smurtui“ remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei UAB Kėdainių odontologijos centras.