Tik dvi kelionės, o įspūdžių – visa galybė
Socialinio darbuotojo dienos proga labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ jau keletą metų iš eilės pagal galimybes dovanoja keliones rajono socialinių įstaigų darbuotojams. Šįmet įspūdinga rudeniška kelione į Zarasus džiaugėsi Dotnuvos slaugos namų darbuotojai. Tuo tarpu pažinti Pakruojo kraštą ir išvysti didingąjį dvarą vyko Kėdainių bendruomenės socialinio centro bendruomenė.
Įspūdžių netrūko
Į kelionę po Zarasų kraštą iš viso vyko dvidešimt įstaigos darbuotojų. Anot Dotnuvos slaugos namų vyr. socialinės darbuotojos Jolantos Norvilienės, ši kelionė buvo puiki proga susipažinti su dar nežinomu kraštu Zarasais bei galimybė visam kolektyvui labiau pažinti vienas kitą.
Apsilankę Zarasuose įstaigos darbuotojai pasiklausė įdomaus pasakojimo apie šio miesto istoriją, pavaikščiojo Sėlių aikštėje, aplankė garsiąją Zarasų bažnyčią, apžvalgos ratą, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į įspūdingą Zaraso ežerą.
Ragavo blynų
„Toliau kelionę tęsėme į Stelmužę. Čia aplankėme seniausią ir storiausią Lietuvos ąžuolą, Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kristaus bažnyčią, kuri, kaip pasakojo mus visą kelionę lydėjęs gidas Kęstas, buvo pastatyta nenaudojant pjūklo ir vinių.
Prie Šlyninkos vandens malūno mus pasitiko malūnininkas Stasys. O kiek rimtų ir nerimtų istorijų jis mums papasakojo! Ir miltų teko ragauti, ir darbo gavom.
O kokio skanumo blynai, pasirodo, iš „razavų“ miltų… Ir su uogiene skanavome, ir su spirgučiais buvo.
Didelį įspūdį paliko Salako akmeninė bažnyčia. Didybe spinduliuojančios 72 metrų aukščio bažnyčios statybos truko penkerius metus.
Čia pat pasivaikščioję Luodžio ežero pažintiniu taku, pasidžiaugėme nuostabiu rudenišku oru, gamta“, – kelionės įspūdžius pasakoja J. Norvilienė.
Ilgai kaupta kolekcija
Pasisėmę geros nuotaikos ir pasistiprinę Dotnuvos slaugos namų darbuotojai leidosi į pažintį su Gražutės regioniniu parku, čia pūpsančiais gamtos objektais. Garbaus amžiaus buvusi mokytoja V. Žilinskienė supažindino su savo ilgus metus kaupta „Jūrų muziejaus“ kolekcija.
[quote author=“R. Kaupienė“]Vertinu tokį rūpestį ir galimybes jau keletą metų iš eilės džiaugtis tokiomis nuostabiomis dovanomis.[/quote]
Netrūko muzikos
Tuo tarpu 36Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai, profesinės Socialinio darbuotojo dienos proga vyko į Pakruojo dvarą, susipažino su jo istorija, legendomis bei svarbiausiais įvykiais.
Programos metu minėtosios įstaigos darbuotojai susitiko su Baronu ir Baronaite, aludarių amato žinovu Žaldoku, kuris pakvietė paragauti dvaro bravore gaminamo alaus, klausėsi Pakruojo dvaro kamerinio ansamblio koncerto „Nuo Bacho iki Piazzolos“.
Galėjo viską liesti
„Pakruojo dvare galėjome išmėginti ir daugybę kitų pramogų: pasidabinti galvos apdangalais ir, besimėgaujant vietinio kulinarinio paveldo patiekalais, pasijusti tikrais ponais, o kartu ir įsiamžinti tikroje senovinėje nuotraukoje.
Pamatėme „kitokį“ muziejų. „Kitokį“? Nes patys tapome jo „eksponatais“. „Gyvasis muziejus“ kviečia į kitokią patirtį. Čia gali viską liesti, tapti dvaro dalimi, išmėginti vietos pramogas.
Pasak Kėdainių bendruomenės socialinio centro vadovės Rūtos Kaupienės, Pakruojo dvaro „Gyvasis muziejus“ – vieta, kur praeitis tampa dabartimi.
Dvaro valdytojas, tarnai bei darbininkai supažindino su senojo dvaro gyvenimu. Dvaro raiteliai, išjodinę žirgus, mokė aristokratiško jodinėjimo.
Susipažinome ir su dvaro audėja, duonkepiu, parfumere, karšią vilną veliančia vėlėja, bitininke, guvernante bei savo dirbtuvėse siuvančia ir rūbus taisančia siuvėja“, – kelionės akimirkomis dalijasi R. Kaupienė.
Besižvalgant po Pakruojo dvarą kraštiečiams duris pravėrė čia įkurtas tamsusis baudžiavos laikų bausmių rūsys.
[#gallery=1584#]
Už dovanas – nuoširdi padėka
Elementaru, jog socialinių įstaigų: Dotnuvos slaugos namų bei Kėdainių bendruomenės socialinio centro, darbuotojai minėdami Socialinio darbuotojo dieną puikiai praleido laiką ir grįžo kupini ne tik naujų potyrių bei įspūdžių, bet ir iki pat dabar yra lydimi geros nuotaikos.
Už keliones ir joje patirtus įspūdžius socialinių įstaigų bendruomenės dėkoja labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“ bei jo direktorei Irenai Staliorienei.
R. Kaupienė vertina tokį rūpestį ir galimybes jau keletą metų iš eilės džiaugtis tokiomis nuostabiomis dovanomis.
„Darbe kolektyvą vienija bendras tikslas – padėti žmogui, suteikti jam visas reikalingas paslaugas. O kelionėse? Manau, pats pomėgis keliauti, pamatyti ir pažinti savo nuostabųjį kraštą ir ne tik. Galiausiai labiau pažinti vieniems kitus“, – padėkos žodį taip pat taria ir J. Norvilienė.
