Tarptautinio projekto partneriai susitiko Islandijoje

Islandiją būtų galima vadinti ledo šalimi. Kur nėra ledo, ten stūkso kalnai ir ugnikalniai, plyti akmenuota žemė, apaugusi samanomis, ar tyvuliuoja ežerai. Tai tarsi pasaulio pabaiga, nes tokių  unikalių peizažų vargu ar rastume kitame Žemės kampelyje. Lankomiausios vietos šioje šalyje –tai gamtos objektai: kalnai, kriokliai, ledo marios, geizeriai, dideli nacionaliniai parkai. Kas gi  nesvajoja pamatyti garsiosios Šiaurės pašvaistės, apie kurią sukurtos legendos? Tačiau Islandija nenusileidžia kitoms šalims ir kultūriniu aspektu. Nors šalies sostinė dar gana jauna, tačiau sparčiai vystosi ir čia yra daugybė vietų, kurias verta aplankyti: Reikjaviko senamiestis, koncertų salė, kurioje neretai skamba pasaulio įžymybių balsai, unikaliomis ekspozicijomis garsėjantys banginių ir falologijos muziejai…

Islandijoje nepamatysi iš kaminų rūkstančių dūmų, nes dažniausiai šalyje naudojama geoterminė energija. Būtent atsinaujinančių energijos šaltinių tema ir buvo gvildenama rugsėjo 26–spalio 1 d. tarptautinio Erasmus+ KA229-051130 projekto „Eco thinking for eco living“ mainų programos partnerių susitikimo metu.

Į Kopevogur miestą vyko Šviesiosios gimnazijos mokiniai: Viltė Janonytė, Luknė Matukaitė, Aleksandra Naujokaitė, Ignas Černikauskas, Matas Kaupas, Rokas Leikauskas, juos lydėjo Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė ir anglų kalbos mokytoja Jūratė Kaupienė.

Tai buvo pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Turkijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Islandijos. Projekto dalyviai pristatė savo šalis, kultūrą ir mokyklą, iš kurios atvyko.

Pagrindinė šio projekto susitikimo tema – atsinaujinantys energijos ištekliai mūsų planetos ekosistemos išsaugojimui. Mokiniai savo pristatymų metu dalijosi žiniomis apie atsinaujinančios energijos plėtrą savo gimtosiose šalyse.

Džiugu pastebėti, kad Lietuva šioje srityje sparčiai žengia į priekį, išmaniais sprendimais lenkia ne tik kaimynus, bet ir didžiąsias Europos šalis.

Šio projekto metu turėjome galimybę daugiau sužinoti apie atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos tausojimą, tvaresnį gyvenimo būdą, taip pat tobulinome ir komunikacinius sugebėjimus, susipažinome su naujais žmonėmis, kultūromis bei dar nematytomis vietovėmis. Projekto metu išklausėme klimato ir aplinkos apsaugos departamento direktorės Johhanos Hlin Audunsdotir ir inovacijų departamento direktoriaus Sigurduro H. Markussono pranešimo apie atsinaujinančią energiją ir jos panaudojimą Islandijoje.

Islandija – viena pasaulio lyderių pagal atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą. Daugiau nei 90 proc. visos šalies sunaudojamos energijos sudaro geoterminė energija ir hidroenergija.

Elektrą islandai gaminasi tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o namus su retomis išimtimis šildosi geotermine energija.

Buvo be galo įdomu apsilankyti Hellisheidi jėgainėje, kuri užima šeštą vietą tarp didžiausių pasaulyje geoterminių jėgainių pagal pajėgumą. Šioje paslaptingoje trolių, ledo bei ugnies šalyje aplankėme nemažai įspūdingų vietų: Gullfosso krioklį, geizerių slėnį, unikalų Perlano muziejų, tiltą, jungiantį du žemynus, neseniai išsiveržusį ugnikalnį ir, žinoma, Islandijos sostinę Reikjaviką.

Projektas suteikė dalyviams unikalią galimybę tyrinėti, atrasti ir sužinoti daugiau apie šalių partnerių kultūrų ypatumus, tradicijas ir legendas, pajusti kultūrų ir kalbų įvairovę, lavinti mokinių ir mokytojų anglų kalbos įgūdžius, padidinti mokinių pasitikėjimą savimi bei motyvaciją visapusiškai tobulėti.

Projekto metu mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę bendrauti su žmonėmis iš Islandijos, Ispanijos, Turkijos ir Prancūzijos, vartoti anglų ir kitas projekto partnerių kalbas, ugdytis toleranciją kitoms tautoms bei jų kultūroms.

Projekto dalyviai tobulino IT įgūdžius ir praturtino techninį bei mokslinį žodyną, kūrybinio problemų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, o tai  gera investicija į jų ateitį. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuose mokiniai įgyja darbo komandoje įgūdžių, išmoksta džiaugtis atliktomis užduotimis, lavina kritinį mąstymą ir lyderystės pradmenis. Jie ne tik susipažįsta su kitų tautų kalba ir kultūra, bet ugdo pasididžiavimo savo šalimi jausmą, tampa brandesni, atsakingesni ir pilietiškesni.

Po turiningos ir pilnos įspūdžių savaitės grįžus į gimtąją šalį, pasidomėjome projekto dalyvių, kuo naudinga ir ypatinga gimnazistams buvo ši savaitė Islandijoje.

Projekto dalyvė Aleksandra N. pasidalino savo mintimis apie Islandijoje praleistą laiką.  Jų manymu, dalyvavimas šio projekto veiklose buvo vienas iš geriausių dalykų, nutikusių gyvenime: „Ten susipažinome su daug nuostabių žmonių, su kurias tikimės niekada neprarasti ryšių. Taip pat be galo sužavėjo pati Islandijos gamta, vaizdai, tai tikrai unikali ir išskirtinė šalis. Sužinojome daug įdomių dalykų apie atsinaujinančią energiją ir turėjome galimybę pamatyti trykštančius geizerius, neseniai išsiveržusį vulkaną ir daugybę kitų įstabių lankytinų tos šalies objektų.

Kelionėje patobulinau savo anglų kalbos žinias, nes dauguma islandų puikiai kalba angliškai. Iš pat pradžių buvo šiek tiek nejauku važiuoti į svetimus namus, bet su šeima artimiau susipažinus pasijaučiau kaip namuose. Jei turėčiau galimybę, būtinai ten grįžčiau dar bent vieną kartą“.

Gimnazistė Viltė J. džiaugėsi praplėtusi savo akiratį, sužinojo naujų dalykų apie atsinaujinančią energiją bei jos panaudojimo galimybes: „Po savaitės, praleistos Islandijoje, jaučiuosi drąsesnė, patobulinau savo anglų kalbos žinias, taip pat pamačiau nuostabią Islandijos gamtą, susipažinau su šalies kultūra, istorija bei sutikau puikių naujų draugų“.

Ignas Č. pritarė projekte dalyvavusiems mokiniams: „Patyriau gerų emocijų, pamačiau nepakartojamus vaizdus, unikalią gamtą, įspūdį paliko Islandijos žmonių mandagumas ir švara miestuose. Išgirdau daug naujų dalykų apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“.

Tarptautiniame projekte nebe pirmą kartą dalyvaujanti Luknė M. kelionę į Islandiją vadina neįkainojama patirtimi, nes įvairių užsiėmimų metų susipažino ne tik su islandų kultūra, istorija, architektūriniais objektais, bet ir patobulino anglų kalbos įgūdžius.

Matas K. teigia, kad dalyvavimas Erasmus+ projekte buvo naudingas tobulinant anglų kalbos vartojimą, praplėtė akiratį inovatyvių technologijų, aplinkosaugos, kultūros klausimais: „Sutikau daug įdomių bendraamžių iš projekte dalyvaujančių šalių, pamačiau islandų gyvenimą ir aplankiau įspūdingų vietų, turėjau galimybę aplankyti šiauriausią pasaulio sostinę – Reikjeviką ir jo senamiestį, pasigrožėti kvapą gniaužiančia miesto panorama iš Perlano muziejaus viršutinio aukšto bei savitos architektūros Halgrimo bažnyčią, kuri yra aukščiausias statinys Islandijoje“.

Tikimės, kad šis projektas padės jaunajai kartai įsitraukti į aplinkosauginę veiklą. Išklausius projekte dalyvavusių mokinių galima teigti, kad tarptautiniai projektai praturtina mokymo procesą, skatina mokinių motyvaciją ir sąmoningumą, padeda kurti darnesnius mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykius bei prisitaikyti daugiakultūrinėje visuomenėje ir turi didžiulę pridėtinę vertę mokymosi sėkmei.

Anglų kalbos mokytoja Jūratė Kaupienė