rinkosaikste.lt Vasario 17 d. 16 val. Kėdainių r. sav. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, III a. (Didžiosios Rinkos a. 5), vyks VU Filologijos fakulteto docento Antano Smetonos paskaita „Kalbinė agresija ir žodžio laisvė“. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Žodis kaip daiktas − juo galima ir paguosti, ir pagirti, ir paskatinti, bet galima ir sumenkinti, ir sužlugdyti, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Svarbiausių kulto aktų, pagrindinių religinių apeigų, šventraščių ir pagrindinių jų dalių pavadinimų visi žodžiai, kuriems suteikiama išskirtinė reikšmė, gali būti rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Švenčiausiasis Sakramentas, arba Eucharistija, Eucharistijos Sakramentas, Viešpaties Vakarienė; Komunija, Pirmoji Komunija, Mišios, Šventasis Raštas, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas. Pagrindinio sakramento pa vadinimo Švenčiausiasis Sakramentas abu žodžiai gali […]Skaityti daugiau
Balandžio 8 dieną, 15 val., Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos 3 aukšte (Didžiosios Rinkos a. 5) vyks kalbininkės Daivos Mažiulytės-Stasiulionienės paskaita „Žodžio kelionė“. Kokia žodžio vertė? Ar jis turi galią kasdieniame gyvenime? Kokią galią jis turi? Pasvarstykime kartu apie nuostabiai gražų žodžių kuriamą pasaulį, kuris leidžiasi atrandamas, kuris skleidžiasi per žodžių istorijas (etimologiją), ir ne vien lietuviškų […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.:a) Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių. Nei […]Skaityti daugiau
www.rinkosaikste.lt Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus žmonės neatsidžiaugia savo bendryste. Draugijos nariai aktyvūs, veiklūs ir labai draugiški. Juos vienija bendri interesai, požiūris į kalbą, apskritai kultūrą. Gegužės mėnesį bus jau treji metai, kaip skyrius įkurtas. Iš viso Lietuvoje veikia netoli 20 tokių skyrių. Kėdainių skyrius vienas iš jauniausių ir vienas iš aktyviausių. Sausio […]Skaityti daugiau
Praėjusiose pamokėlėse kalbėjome apie įterpinių skyrybą. Įterpimą reiškiantys kalbos vienetai yra skirtingai nutolę nuo sakinio turinio. Vieni glaudžiai su juo susiję, tik pertraukiama sakomos minties tėkmė. Kiti pateikia pašalines pastabas ar kitaip įsiterpia kaip pašaliniai dalykai be turinio vertinimo reikšmės. Tokie ir vadinami įspraudais. Taisyklė: įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais, pvz.: Jam gražus tas […]Skaityti daugiau
15 min.lt Ignas VĖGĖLĖ Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė savaitgalį pasakė didelio atgarsio sulaukusią kalbą, kurioje sukritikavo valdžios politiką dėl skiepijimo. Vakcinacijos procesą jis pavadino nederamu „prievartinio skiepijimo mechanizmu“. Vyriausybės nariai pirmadienį ją pasmerkė, bet I. Vėgėlė sulaukė paramos opozicijoje. I. Vėgėlės pastabos taip pat suskaldė advokatų bendruomenę. I. Vėgėlė su 15min skaitytojais sutiko pasidalyti […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą. Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Ar galimi vartoti adaptuoti simbolinių pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „Google“ variantai feisbukas, tviteris, gūglas? Taip, galimi, ypač jei tai yra paprastas tekstas, o ne koks oficialus dokumentas, ne teisinė kalba.Labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais (vartojamais be kabučių ir mažąja raide), pvz.: mersedesas, boingas ir pan. Bendriniais žodžiais jau tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, […]Skaityti daugiau
Ar teko kada grįžus namo po įtemptos darbo dienos skųstis namiškiams, kad sukonfliktavote su „šyziku“ bendradarbiu? Arba gūžčioti pečiais, esą kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki sąmokslų teorijomis. O pažiūrėjus vakaro žinias su siaubu pareikšti, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas. Mums tarsi intuityviai aišku, […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Pažyminių grupei priskiriamas ir priedėlis, daiktavardžiu reiškiamas ir bent linksniu derinamas pažyminys. Priedėliu pasakome papildomą, antraeilį daikto pavadinimą, pvz.: Pamačiau Giedriaus pusseserę Aistę. Pamačiau Aistę, Giedriaus pusseserę.Čia žodis pusseserė yra priedėlis. Pirma šios dienos taisyklė. Po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo (įvadinio) žodžio yra išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais, pvz.: […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Dalyvinėms, pusdalyvinėms ar padalyvinėms artimos aplinkybės su dalelyčių samplaikomis nors ir, kad ir, dar ir ar dalelyte irgi ir pan. gali būti suprantamos kaip savarankiški neišplėtoti teiginiai ir išskiriamos kableliais, pvz.: Įvairių prekių(,) nors ir negausiai(,) buvo atvežta tikriausiai ne vienam mėnesiui. Patarnauti kariuomenėje(,) kad ir vienus metus(,) būtų sveika daugeliui jaunuolių. […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.