Specialistai tikrina sezoninės prekybos taškus. Kur kreiptis nusipirkus nekokybiškų uogų?

Vasara Lietuvoje neįsivaizduojama be pakelėse, miestų aikštėse ir turgavietėse raudonuojančių braškių, kvepiančių trešnių, pomidorų, agurkėlių, arbūzų ir kitų vasaros gėrybių. Tačiau netrunka pasigirsti ir pirkėjų atsiliepimų viešojoje erdvėje, kur dalijamasi geriausiais prekybos taškais ir tais, kuriuos geriau apeiti dėl nekokybiškos produkcijos. Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią tokias prekybos vietas periodiškai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji pataria ir kur kreiptis, jei kioskelyje nusipirkote vaisių, o parsinešę namo pamatėte, kad pusė jų – jau sugedę.

Nacionalinis prioritetas – vartotojų sauga ir informuotumas

VMVT pabrėžia, kad sezoninė prekyba lauke nėra atliekama bet kur ir bet kaip. Veikla turi būti registruota, prekiaujant turi būti laikomasi higienos normų, o prekės turi būti kokybiškos. VMVT patikrinimų metu pagrindinis dėmesys ir yra skiriamas šiems dalykams.

„Sezoninė prekyba lauke reikalauja ne tik tvarkingos prekybos vietos, bet ir prekiautojo atsakomybės. Pirkėjas turi aiškiai matyti, ką įsigyja, iš kur produktas atvežtas, kokiomis sąlygomis jis laikomas ir ar paženklintas laikantis visų reikalavimų.

Vien kainos etiketės šiuo atveju nepakanka – svarbu pateikti visą būtiną informaciją, kad žmogus galėtų priimti sprendimą būdamas informuotas ir pasitikėtų įsigyjamo maisto sauga bei kokybe“, – pažymi VMVT Panevėžio apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė inspektorė Donata Bareišienė.

Bet kokia sezoninė prekyba uogomis, vaisiais ar daržovėmis gali būti vykdoma tik oficialiai įregistravus veiklą VMVT teritoriniuose skyriuose. Tai veikia kaip garantas, kad prekiautojas yra susipažinęs su baziniais maisto saugos reikalavimais.

Kaip turi būti laikomos prekės?

Visoje Lietuvoje galioja vienodos taisyklės, kurios turi būti užtikrintos kiekviename prekybos taške. Pirmiausia produkcija privalo būti apsaugota nuo aplinkos taršos, tokios kaip dulkės, lietus, tiesioginis sąlytis su praeivių drabužiais ar kenkėjais. Taip pat maisto produktai negali liestis su žeme. Jie turi būti sudėti į specialias maistines talpas, dėžes ar padėklus, kurie būtų pakelti nuo paviršiaus.

Ypatingas dėmesys skiriamas ženklinimui. Dažnas pirkėjas pastebi, kad kainų etiketėse nurodoma tik kaina, tačiau pagal teisės aktus to nepakanka. Etiketėje privaloma nurodyti ne tik produkto pavadinimą ir jo kainą, bet ir kilmės šalį (tai ypač aktualu uogų sezono metu), kokybės klasę, veislę ir tiekėjo duomenis.

Jei prekiaujama ekologiška produkcija, ji privalo būti griežtai atskirta nuo įprastinių produktų, o pardavėjas privalo turėti tai patvirtinantį sertifikatą.

Be to, visi duomenys turi būti pateikiami lietuvių kalba, aiškiai ir įskaitomai.

Kėdainiuose oficialiai prekiauti gali 10 subjektų

Kėdainių rajonas, garsėjantis savo derlingomis žemėmis ir aktyviais ūkininkais, VMVT inspektorių žemėlapyje užima svarbią vietą. Šį sezoną kontrolė rajone vykdoma intensyviai, nors tikslus patikrinimų grafikas, siekiant objektyvumo, viešai neskelbiamas.

Šiuo metu Kėdainių rajone oficialiai registruota 10 subjektų, turinčių teisę prekiauti sezoninėmis gėrybėmis. Penki iš jų vykdo prekybą lauko sąlygomis, o dar penki – turgavietėse. Svarbu paminėti, kad smulkieji miško gėrybių (grybų, uogų) rinkėjai, tiekiantys produkciją mažais kiekiais (iki 600 kg) ir nedideliu atstumu (iki 100 km), VMVT registruose gali nebūti registruojami, tačiau tai neatleidžia jų nuo higienos reikalavimų laikymosi.

Nors bendra prekyviečių infrastruktūra Kėdainiuose VMVT specialistų vertinama teigiamai – prekiautojai sudaro tinkamas sąlygas produkcijai laikyti, – visgi fiksuota ir pažeidimų. Paprastai Kėdainių prekybininkai nepateikia produktų įsigijimo dokumentų, neturi higienos įgūdžių kursų pažymėjimų ar asmens medicininių knygelių.

Pažeidimai, tiesa, daugiau biurokratiniai ir gėrybių pirkėjams paprastai nieko nereiškia. Juk svarbiausia jiems, kad nupirkta produkcija būtų šviežia ir skani.

Kaip atskirti lietuvišką produkciją?

Vienas didžiausių iššūkių tiek inspektoriams, tiek pirkėjams – užtikrinti, kad po „lietuviškos prekės“ ženklu nesislėptų importuota produkcija. Kėdainiuose, kur pirkėjai tikisi tiesiai iš vietos laukų atvežto derliaus, tai itin jautrus klausimas.

VMVT specialistai aiškina, kad kova su neteisingu kilmės nurodymu vyksta per atsekamumą. Patikros metu inspektoriai reikalauja pateikti ne tik sertifikatus, bet ir krovinio važtaraščius bei įsigijimo dokumentus. Jei prekiautojas deklaruoja parduodantis savo užaugintas braškes, jis privalo pagrįsti turimą žemės plotą ir prognozuojamą derlių. Tas pats pasakytina ir apie ekologinius ūkius – „ekologiško“ produkto statusas privalo būti pagrįstas galiojančiu sertifikatu, kurį pirkėjas turi teisę pamatyti.

Už nustatytus pažeidimus prekiautojams gresia rimtos nuobaudos. Prekyba be registracijos užtraukia atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 127 straipsnį. Už šiurkščius higienos pažeidimus taikomas ANK 45 straipsnis. Blogiausiu atveju, jei nustatoma, kad sąlygos kelia tiesioginę grėsmę vartotojų sveikatai, informacija perduodama VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui, o veikla gali būti stabdoma nedelsiant.

Ką daryti įsigijus sugedusių uogų?

Skubate iš darbo namo, o pakeliui jus suvilioja stendas su puikiomis braškėmis. Susigundote, nusiperkate indelį, o grįžę namo pamatote, kad gražios ir šviežios braškės buvo tik indelio viršuje. O apačioje jos ir parūgusios, ir sutrintos, ir tiesiog nebetinkamos vartoti. Gaila laiko, gaila pinigų, pikta, o ką daryti – nežinia. Grįžti į kioskelį kaip ir galima, bet ką daryti, jei pirkimo kvito neturite? Dažnas numoja ranka į tokias situacijas ir jas pamiršta, o tai, deja, leidžia tarpti nesąžiningiems prekybininkams.

Nors tarnybos vykdo nuolatinę kontrolę, pirkėjų budrumas išlieka viena efektyviausių kontrolės priemonių. Kėdainių gyventojams ir miesto svečiams, turgavietėje ar pakelėje įsigijusiems nekokybiškų uogų ar daržovių, rekomenduojama veikti operatyviai.

Pirmasis žingsnis – kreiptis tiesiogiai į pardavėją. Turite kvitą ar neturite, grįžkite atgal ir reikalaukite žalą atitaisyti.

Jei konfliktas neišsprendžiamas, vartotojas turėtų fiksuoti įrodymus: nufotografuoti nekokybišką produktą, išsaugoti pirkimo kvitą (jei toks buvo išduotas), užsirašyti tikslią prekybos vietą, laiką bei pardavėjo duomenis. Turint šią informaciją, galima kreiptis į VMVT.

„Kuo daugiau informacijos bus pateikta, tuo operatyviau ir efektyviau VMVT galės įvertinti situaciją ir prireikus atlikti patikrinimą“, – sako VMVT.

Tuo tarpu prekybininkus VMVT ragina nelaukti inspektorių ir patiems periodiškai pasitikrinti savo veiklą pagal tarnybos parengtas rekomendacijas. Juk galutinis tikslas yra bendras – kad ant kiekvieno stalo nugultų tik saugios, šviežios ir sąžiningai užaugintos vasaros gėrybės.