Sparčiai augantis vyresnių žmonių įdarbinimas darbdavių negąsdina

Labiau neramina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Neseniai „Sodra“ paskelbė, jog Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė taip pat patvirtino, jog pastaruoju metu auga vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimas.

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, vyresnių darbuotojų paklausą, ko gero, diktuoja pačios darbo rinkos augimas – augant darbuotojų paklausai ir esant jų trūkumui atsiveria kur kas daugiau galimybių vyresnio amžiaus gyventojams. Šiokios tokios įtakos tam turi ir pensinio amžiaus ilginimas.

Vyresni darbuotojai uždirba mažiau nei jaunesni

Tačiau konkrečiai Kėdainių regiono tendencijų, ar didėja 55 metų ir vyresnių žmonių įdarbinimas, K. Zitikytė pateikti negalėjo.

„Tačiau šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybėje apdraustųjų visomis draudimo rūšimis (dirbančiųjų) yra 19,6 tūkst., o iš jų apie 5,1 tūkst. (26 proc.) yra 55 metų ir vyresni gyventojai. Taigi, šiandien Kėdainių rajone kas ketvirtas dirbantysis yra vyresnis nei 55 metų amžiaus, – sakė „Sodros“ patarėja. – Kėdainių r. savivaldybėje vidutinės darbo pajamos 2019 m. rugsėjo mėn. buvo 1 081 Eur ir palyginti su 2018 m. rugsėjo mėn. padidėjo 8,3 proc. ( 2018 m. rugsėjo mėn. vidutinės darbo pajamos įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą siekė 998 Eur).“

Tiesa, „Sodros“ duomenimis, vyresnio amžiaus gyventojų darbo pajamos yra mažesnės nei jaunesnių darbuotojų. 

„Trečiąjį šių metų ketvirtį 55 – 64 metų amžiaus darbuotojai Lietuvoje uždirbo vidutiniškai 1144 eurų per mėnesį („ant popieriaus“), kai tuo metu 45–54 metų amžiaus darbuotojų darbo pajamų vidurkis siekė 1249 eurus, o didžiausias darbo pajamas uždirba 35–45 metų amžiaus darbuotojai – vidutiniškai 1482 eurus per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovė.

Įsidarbinti trukdo prasta sveikata

Paprašyta pasidalinti ateities prognozėmis dėl vyresnių žmonių įdarbinimo, K. Zitikytė įsitikinusi, jog vertinant demografines tendencijas, tai yra neišvengiama. Taip pat tai yra labai svarbi žinia ir jaunesniems, dirbantiesiems šiandien. 

„Didžiausių iššūkių kelia vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija ir sveikata. Matome, kad naujose profesijose, kuriose darbuotojų paklausa pastaruoju metu auga labiausiai – IT, programinės įrangos kūrėjų, žmogiškųjų išteklių ir panašiose – vyresnio amžiaus darbuotojų dalis yra labai nedidelė. O tai greičiausiai lemia nepakankama jų kvalifikacija – vyresni darbuotojai nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių ir tai yra iššūkis tiek darbdaviams, tiek patiems darbuotojams“, – kalbėjo „Sodros“ patarėja.

[quote author=“Kristina Zitikytė“]Šiandien Kėdainių rajone kas ketvirtas dirbantysis yra vyresnis nei 55 metų amžiaus.[/quote]

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didelei daliai vyresnių darbuotojų gauti didesnes pajamas ar apskritai įsidarbinti trukdo sveikata – jie vidutiniškai per metus serga kone dvigubai ilgiau nei jaunesni darbuotojai ir kas aštuntas yra netekęs dalies darbingumo. 

„Tad išvada tokia – kiekvienam reikėtų rūpintis savo sveikata ir kvalifikacija, kad darbo rinkoje galėtume išlikti ilgiau“, – patarė K. Zitikytė. 

Tiesa, paklausta, ar vyresnių žmonių įdarbinimas priklauso nuo regiono, ji teigė tokių duomenų neturinti.

Vyresniųjų įdarbinimas pastaruoju metu auga

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 55,9 tūkst. darbo neturinčių vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų, tai yra 41,1 proc. visų registruotų. Tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačių laikotarpiu, vyresnio amžiaus bedarbių sumažėjo 1,1 proc.

„Kėdainiuose 44,2 proc. visų lapkričio 1 d. registruotų bedarbių buvo vyresni kaip 50 metų amžiaus, jų registruota 1 tūkst. ir tai yra 2,6 proc. mažiau negu prieš metus“, – vyresnių žmonių įdarbinimo statistiką vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu auga vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimas. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriaus specialistai per šių metų sausio–spalio mėnesius padėjo įsidarbinti 770  asmenims vyresniems kaip 50 metų amžiaus, tai yra beveik penktadaliu daugiau (19 proc.) negu per tą patį laikotarpį pernai. Šalyje vyresnio amžiaus asmenų įdarbinimas augo 15,5 proc. 

Dažniausiai vyresnio amžiaus asmenys įsidarbina pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, vairuotojais, virėjais.

Žino, ko nori

Tiesa, anot Mildos Jankauskienės, per dešimt šių metų mėnesių į Kėdainių klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi 1,2 tūkst. vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų, toks pat skaičius buvo įregistruotas ir per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tuo metu šalies mastu įregistruota 63,5 tūkst. vyresnių kaip 50 m. amžiaus asmenų, tai yra 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Profesinio mokymo priemonėje šalyje šiais metais pradėjo dalyvauti 2,3 tūkst. vyresnio amžiaus darbo ieškančių asmenų, tai yra kas trečias profesinio mokymo dalyvis, – paaiškino tarnybos atstovė. – Kėdainiuose profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 27 vyresni kaip 50 metų asmenys – 37,5 proc. visų profesinio mokymo dalyvių. Daugiausia jų mokėsi pagal krautuvų vairuotojo, siuvėjo, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programas.“

[quote author=“Milda Jankauskienė“]Kėdainiuose 44,2 proc. visų lapkričio 1 d. registruotų bedarbių buvo vyresni kaip 50 metų amžiaus, jų registruota 1 tūkst. ir tai yra 2,6 proc. mažiau negu prieš metus.[/quote]

Pašnekovės teigimu, stebima, kad vyresnio amžiaus asmenys labiau svarsto, ką norėtų keisti darbinėje veikloje, ypač jei yra įgiję profesijas, tačiau šiuo metu jos nepaklausios arba gyvenamojoje vietoje nėra darbo pasiūlymų. 

„Pastaraisiais metais nemažai vyresnių asmenų žino, kokią kvalifikaciją ar kompetencijas norėtų įgyti. Yra pasirinkusių IT profesijas – dizaino kūrimo, programavimo tam tikras programas“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Ji taip pat pridūrė, jog siūlomas darbo užmokestis priklauso nuo siūlomo darbo sudėtingumo, reikalingų kompetencijų, bet ne nuo pretendento amžiaus. Kitu atveju, tai būtų diskriminacija darbo rinkoje pagal amžių.

Statistikos neatspindi

Tuo metu bendrovės „Lifosa“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Juozas Baniota „Rinkos aikštei“ sakė, kad darbuotojų amžiaus, stažo ir kaitos rodikliai neatspindi viešai skelbiamos statistikos, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų.

„Nors esame viena didžiausių šalies pramonės įmonių ir darbdavių Vidurio Lietuvos regione, daugeliu požiūrių išsiskiriame, ir ne visos tendencijos, įžvelgiamos darbo rinkoje, matyti ir mūsų bendrovėje“, – teigė J. Baniota.

Anot pašnekovo, visų pirma darbuotojų kaita įmonėje yra labai nedidelė. Tai lemia daugelis aplinkybių. 

„Viena vertus, įmonė visuomet pabrėžia, kad patyrę, kvalifikuoti, motyvuoti, nuolat tobulėjantys darbuotojai yra bendrovės sėkmės garantas. Kita vertus, saugiam ir kokybiškam darbui bendrovėje užtikrinti būtini įgūdžiai, kuriems įgyti reikia palyginti daug laiko. Tai iliustruoja įmonės statistika: bendrovėje šiuo metu dirba apie tūkstantį darbuotojų, kurių vidutinis stažas įmonėje siekia 17,4 metų, vidutinis darbuotojų amžius – 47,4 m.“, – kalbėjo personalo ir bendrųjų reikalų direktorius.

Anot jo, šį rodiklį galima interpretuoti įvairiai. 

„Jis atspindi komandos narių lojalumą ir glaudžius, daugelį metų kuriamus įmonės ir darbuotojų ryšius. Suprantama, jis skatina mąstyti ir apie darbuotojų sukauptos patirties vertę bei efektyviausius būdus šią patirtį perduoti naujajai komandos kartai“, – teigė pašnekovas.

Svarbiau ne amžius, o patirtis

Baniota pabrėžia, kad ne darbuotojo amžius, o sukauptos žinios, gebėjimai, patirtis ir meistriškumas, patikimumas ir pasiekiami rezultatai yra svarbiausios vertinamo darbuotojo savybės. Ir būtent jos – patirtis, darbo pobūdis ir atsakomybė, veiklos rodikliai – lemia darbuotojui mokamo atlyginimo dydį.

„Taigi manome, kad prognozuojamas vyresnių darbuotojų skaičiaus augimas rinkoje savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys. Šiuo atveju galime nebent pasidžiaugti: tai, kad šalies gyventojai vis ilgiau lieka darbingi ir aktyvūs darbo rinkoje, yra teigiamas signalas, liudijantis pastebimai gerėjančią gyvenimo kokybę Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.

[quote author=“Juozas Baniota„]Manome, kad prognozuojamas vyresnių darbuotojų skaičiaus augimas rinkoje savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys. Šiuo atveju galime nebent pasidžiaugti: tai, kad šalies gyventojai vis ilgiau lieka darbingi ir aktyvūs darbo rinkoje, yra teigiamas signalas, liudijantis pastebimai gerėjančią gyvenimo kokybę Lietuvoje.[/quote]

Neramina darbuotojų stoka

Savo ruožtu J. Baniota atskleidė, jog, kaip ir daugelis šalies darbdavių, „Lifosa“ stebi kitą tendenciją, kuri šiek tiek neramina. 

„Kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje vis labiau trūksta. Todėl jų ugdymui ir rengimui skiriame ypatingą dėmesį. Darbuotojams nuolat rengiame mokymus. Komandos narių žinioms plėsti ir kvalifikacijai kelti pasitelkiame didžiausią patirtį sukaupusius įmonės darbuotojus, turinčius ir dėstymo bei mokymo įgūdžių, – pasakojo personalo ir bendrųjų reikalų direktorius. – Vien vidiniu ugdymu neapsiribojame. Bendrovė finansuoja darbuotojų studijas, jei jų kryptis atitinka įmonės viziją ir strategiją, skiriamos papildomos atostogos mokymuisi. Suprasdami, kad asmeninė ir profesinė darbuotojų raida yra ir svarbus motyvacijos veiksnys, ir įmonės sėkmės prielaida, komandos tobulėjimą laikome vienu svarbiausių personalo politikos prioritetų.“

Taip pat, pasak, J. Baniotos, bendrovė nuosekliai prisideda ir prie jaunosios kartos ugdymo ir ateities specialistų rengimo. 

„Daugelį metų „Lifosa“ remia Lietuvos mokinių olimpiadas, o šių metų spalio 31 d. įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Kėdainių šviesiąja gimnazija. Sutartimi šalys įsipareigojo stiprinti švietimo, mokslo ir pramonės partnerystę, telkti pastangas mokinių ir studentų susidomėjimui gamtos mokslais ir technologijomis didinti, bendradarbiauti ugdant būsimuosius specialistus.