Smurtas gyvas dėl abejingumo

Smurtas – atvira žaizda, kuriai mūsų visuomenė savo abejingu požiūriu neleidžia užgyti. Tad ši problema vis dažniau atsiduria įvairių institucijų, įstaigų ir bendruomenių dėmesio centre. Labdaros bei paramos fondas „Viltis–Vikonda“ pradėjo naują projektą „Nebūk abejingas smurtui“. Fondo atstovai ir projekto partneriai rengs 16 susitikimų su mūsų rajono bendruomenėmis. Pirmasis įvyko Surviliškio seniūnijoje.

Ragina atsikratyti abejingumo

Surviliškio seniūnijoje projekto organizatoriai susitiko su bendruomenės atstovais, surviliškiečiais ir pristatė projektą. Susitikime dalyvavo ir projekto partneriai – policijos pareigūnės bei Specializuotos pagalbos centro psichologė ir teisininkė, kurios po bendro susitikimo skyrė laiko asmeninėms gyventojų konsultacijoms.

[quote author=“V. Surgautienė“]Mes išeisime į gyvenvietes, į žmones ir su savanoriais savaitgaliais dalinsime specialiai šiam projektui paruoštas informacines skrajutes. Lankysimės šeimose, kalbėsimės ir žadinsime mintį, jog kiekvienas žmogus turi būti aktyvus ir netoleruoti smurto bei pranešti apie pastebėtus smurto atvejus.[/quote]

„Sutelktomis jėgomis bandysime budinti visuomenę, kad žmonės nebūtų abejingi smurtui, – kilnų tikslą pristato labdaros ir paramos fondo „Viltis Vikonda“ vykdomo projekto vadovė Vitalija Surgautienė. – Projektas neužsibus vien uždarose patalpose. Mes išeisime į gyvenvietes, į žmones ir su savanoriais savaitgaliais dalinsime specialiai šiam projektui paruoštas informacines skrajutes. Lankysimės šeimose, kalbėsimės ir žadinsime mintį, jog kiekvienas žmogus turi būti aktyvus ir netoleruoti smurto bei pranešti apie pastebėtus smurto atvejus. Tik taip galėsime išvengti didelių tragedijų, kurių kelios juodais potėpiais jau buvo nudažiusios Kėdainių rajoną.“

Skrajutėse susistemintai pateikta informacija, kaip atpažinti visų rūšių smurtą: fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį, buitinį, ir kur, kokiais telefonais kreiptis profesionalios pagalbos.

Smurtas – iš nepagarbos

Susitikime dalyvavusi Specializuotos pagalbos centro psichologė Aušrinė Krikščionaitienė atkreipė dėmesį, kad smurtas kyla iš nepagarbos vienas kitam bei netolerancijos kitaip galvojančiam, besielgiančiam žmogui.

„Kai gerbiame kitą žmogų su jo nuostatomis bei įsitikinimais, esame tolerantiškesni ir nepuolame įrodinėti savo tiesos. Kai matau, kad kažkas yra skriaudžiamas, bet toje situacijoje neparodau savo pozicijos, vadinasi, reaguoju abejingai. Tai puiki terpė smurtui.

Dažnai vienokią ar kitokią neteisybę patiriame daugelis, bet labai priklauso nuo mūsų reakcijos, kaip į tai reaguojame: atsakome pykčiu, agresija ar suprantame, kad žmogus tiesiog gali turėti kitą nuomonę“, – smurto temą bendrai apžvelgia psichologė.

A. Krikščionaitienė pabrėžia, jog kalbant apie artimus žmonių santykius ir tarp šių asmenų kylantį smurtą, dažnai jo priežastimi tampa skirtingos nuostatos, kas yra vyriška, o kas moteriška, kaip turi elgtis viena ar kita lytis, kas yra gerai, o kas blogai.

„Kuriant santykius šeimoje svarbu mokėti priimti kitą žmogų su jo patirtimi, jo šeimos patirtimi. Kurti santykius nėra lengva – tai nuolatinis darbas“, – reziumuoja specialistė.

Nereaguoja, nes bijo dėl savęs

Pasak A. Krikščionaitienės, žmonės į aplink matomą smurtą abejingai reaguoja baimindamiesi dėl savo gerovės.

„Matau, kad už tvoros kaimynai mušasi, bet nenoriu kištis, nes turėsiu pranešti policijai. Tada galbūt sugadinsiu santykius su kaimynu, kuris muša savo žmoną, ir jis neateis pas mane pasikalbėti. Tapsiu blogas, atvažiuos tarnybos – turėsiu nepatogumų. Taigi nusprendžiame, kad tai ne mūsų reikalas ir užmerkiame akis. Čia ir yra pradžia.

Na, o jei laikausi pozicijos, kad man ne vis vien kokioje aplinkoje gyvenu ir kad aš galiu pakeisti tą aplinką į gerą, tada imuosi asmeninės iniciatyvos ir keičiuosi ne tik aš, bet drauge ir aplinka. Jei nesame abejingi, visi galime prisidėti prie visuomenės gerovės ir saugumo. Visi vieni su kitais esame susiję tam tikrais ryšiais, todėl visus mus veikia ta aplinka“, – požiūrį išdėsto psichologė.

Daugiau teisinės apsaugos

Nuo smurto artimoje aplinkoje saugo įstatymas, pagal kurį asmuo, daugeliu atvejų dažniausiai moteris, įgauna valstybės apsaugą.

„Tai reiškia, kad moteriai nereikia rašyti pareiškimo nuėjus į policiją, – aiškina susitikime surviliškiečius konsultavusi Specializuotos pagalbos centro, teikiančio specializuotą pagalbą Kėdainių rajone, teisininkė Inga Jablonskienė. – Nukentėjusi moteris gali kviesti policiją, o į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai viską užfiksuoja, surašo protokolą ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kaltinimą šioje byloje palaiko prokuroras. Jei moteris dėl kokių nors priežasčių nenori ar negali įvykio metu kreiptis į policiją, ji gali kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą, kuriame dirba teisininkai bei psichologai. Moteris, paskambinusi ir išdėsčiusi savo situaciją, gali pasitarti su specialistais, o Specializuotos pagalbos centras gali apie smurto įvykį pranešti policijai.“

Ne visoms pakanka ryžto

Teisininkė konstatuoja liūdną faktą, jog kol kas ne visos moterys, kurios pasiryžta pranešti apie patiriamą smurtą, nueina visą kelią.

„Nuo to laiko, kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pranešimų apie smurtą stipriai padaugėjo, tačiau iki galutinio taško – bylos pabaigimo teismo sprendimu, kai smurtautojui paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tokį kelią nueina ne visos moterys ir tokios bylos dažnai baigiasi susitaikymu. Paskatinčiau moteris ieškoti pagalbos, kurios tikrai yra, ir ginti savo teises“, – ragina teisininkė I. Jablonskienė.

Didžioji dalis – melagingi

Susitikime su surviliškiečiais dalyvavusios bendruomenės pareigūnės Aušra Pupkutė ir Aušra Mickevičienė pristatė skaičius, atskleidžiančius, kaip dažnai seniūnijos gyventojai policijos pagalbos prašo būtent dėl smurto atvejų. Per šiuos metus, nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 13 d., policija iš Surviliškio seniūnijos gyventojų gavo 21 pranešimą dėl smurto.

„Iš 21 pranešimo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, t. y. kai smurto atvejai pasitvirtino. Likę pranešimai dažniausiai yra neblaivių asmenų dėl konfliktų šeimoje, kur smurtas neužfiksuotas, todėl galima sakyti, kad tai melagingi pranešimai“, – sako A. Pupkutė.

Daugiausia pranešimų – devyni, gauta iš seniūnijoje esančio Vaidatonių kaimo. Penki iš šių devynių pranešimų gauti iš tos pačios šeimos, bet nė vienas iš pranešimų nepasitvirtino.

Pagalbos mygtukas

Siekiant apsaugoti asmenis nuo pakartotinio smurto, ieškoma įvairių priemonių. Viena iš jų – pagalbos mygtukas.

„Tai yra toks įrenginys – vienas mygtukas, kurį paspaudus policija gauna pranešimą ir tiesiogiai kompiuteryje mato, kur grįžo smurtautojas, – aiškina bendruomenės pareigūnė A. Pupkutė. – Mygtukas suteikiamas nuo smurto nukentėjusiam asmeniui, kai smurtas šeimoje užfiksuotas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Turėdamas mygtuką asmuo vienu paspaudimu gali operatyviai iškviesti policiją, kai smurtautojas grįžta į šeimą, nors tai padaryti jam yra uždrausta.“

Patirtį pristatys kitame rajone

Projekto metu sukauptą patirtį labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ atstovai pristatys Jonavos rajone.

Projektą remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei UAB Kėdainių odontologijos centras. „Šį projektą koordinuoja fondo įkūrėjos Jolantos Blažytės visuomeninė patarėja ir mūsų projektų kuratorė Nijolė Naujokienė. Ji deda daug pastangų, kad visuomenė būtų budri ir neliktų abejinga aplink matomam, girdimam ar jaučiamam smurtui“, – sako V. Surgautienė.

Projektą vainikuos baigiamasis renginys. Jo metu bus atkreiptas dėmesys į tarptautinę socialinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“.

Pagalbos mygtukas – toks įrenginys, kurį paspaudus policija gauna pranešimą ir kompiuteryje mato, kur reikalinga pagalba, todėl gali operatyviai vykti į įvykio vietą. Mygtukas suteikiamas nuo smurto nukentėjusiam asmeniui, kai smurtas šeimoje užfiksuotas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.