Slaugytoja – paciento akys, rankos, širdis
Kasmet gegužės 12-ąją, per medicinos sesers Florens Naitingel (1820 05 12–1910 08 13) gimtadienį, viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną.
Slaugymo plėtrai visais laikais reikšmės turėjo amžiaus filosofinės pažiūros bei tikėjimas. Užuojauta nelaimingiems, kenčiantiems ir pavargusiems, tikėjimas ir tolerancija skatino slaugos vystimąsi, o gyvenimas vertė išmanyti susirgusiojo priežiūrą bei gydymo metodus. Ilgą laiką slaugytoja buvo tiesiog moteris vyrų daktarų pasaulyje. Ji privalėjo dėvėti krakmolytą suknelę, kepuraitę ir nuolankiai vykdyti visus gydytojų nurodymus. Ji tebuvo pailginta gydytoja ranka.
Šiandien, kai slauga pripažįstama mokslu, slaugytojai siekia savo darbe daugiau autonomijos, profesinio bendradarbiavimo, dialogo. Slaugytojas turi išmanyti ir gebėti naudoti medicinos instrumentus ir aparatūrą, atlikti medicininius tyrimus, gydomąsias procedūras, laikytis ir mokyti sveikos gyvensenos principų bei pildyti įvairius medicininius dokumentus.
Sveikatos reforma ir sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Daugelis slaugytojų per tą laiką baigė mokslus, įgijo universitetų ir kolegijų diplomus, tačiau kad keistųsi šios profesijos prestižas, gerėtų darbo sąlygos ir užmokestis, deja, nejaučiama. Maži darbo užmokesčiai, dideli darbo krūviai ir didėjanti emigracija – pagrindinės Lietuvos slaugytojus slegiančios problemos. Tačiau tai nemažina slaugytojų noro tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti aukštojo išsilavinimo.
Gydymo įstaigoje atsiduria įvairaus amžiaus ir išsilavinimo, įvairių profesijų ir interesų pacientai. Kiekvienas jų turi skirtingus polinkius ir įpročius, nevienodas charakterio savybes, todėl slaugytoja turi atrasti individualų priėjimo būdą, individualiai reaguoti į kiekvieno veiksmus, kiekvieną ligonį nuraminti, paguosti, patikėti gydymo sėkme. Kontaktai su ligoniu yra nuolatiniai, nuoširdūs ir labai subtilūs. Todėl gerumas ir gailestingumas, užuojauta ir atidumas kančiai, rūpestis ir pasiaukojimas – labai svarbios ir reikšmingos slaugytojo profesinės savybės, be kurių neįmanomas sėkmingas gydymas. Bet kokioje situacijoje slaugytoja turi išlaikyti pagarbą žmogui, žmoniškajam orumui, norą ir gebėjimą bendrauti su pacientu.
Yra labai gražus specialybės apibūdinimas: „Slaugytoja – paciento akys, rankos, širdis“. Slaugytojos darbas ne iš lengvųjų, tiek fiziškai, tiek ir psichiškai. Šiame darbe labai svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai, atsakingas požiūris, greita orientacija ir pasitikėjimas savimi. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime slaugytojai turi laikytis šių etinių savybių: kantrybės, labdarybės, ištikimybės, tyrumo, tikėjimo, drąsos, orumo, išminties, pasišventimo ir teisingumo.
Kadangi mes siekiame sveikatos priežiūros kokybės ir prieinamumo, turime nuolat stengtis įvertinti slaugos paslaugas praktikoje, suteikiančias mums daugiau teisių ir kompetencijų, leidžiančių mums tapti dar tvirtesnėmis, savarankiškesnėmis atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, išrašant receptus bei įgyvendinant išplėstines slaugos praktikos naujoves.
Slaugytojas turi išmokti nustatyti geriausius prieinamus duomenis, atsižvelgiant į sveikatos paslaugų vartotojų poreikius ir pasirinkimus, kartu panaudodamas savo patirtį, įgūdžius ir klinikinius sprendimus bei galimybes juos įgyvendinant.
Nuoširdžiai sveikinu Jus su Tarptautine slaugytojų diena. Mielos kolegės, visada jauskitės reikalingos ir vertinamos, tegul Jūsų geri žodžiai, kurių negailite savo pacientams, grįžta jums atgal ir suteikia dar daugiau jėgų atliekant kasdieninę kilnią pareigą – būti šalia sergančiojo, sugrąžinant jam gyvenimo džiaugsmą, viltį ir tikėjimą. Tegu sveikata, kurią taip dosniai dovanojate kitiems, visada lydi Jus ir Jūsų šeimas. Tegul gyvenimas prisipildo meilės, džiaugsmo ir naujų atradimų.