Skubotas siūlymas pritarimo nesulaukė

 Skubotas siūlymas pritarimo nesulaukė

Krašto politikai nepritarė „valstiečių-žaliųjų“ siūlymui skirti 100 tūkst. eurų biudžeto lėšų hibridinei įrangai pirkti. Argumentai, kad kai kurie kiti rajonai tokią įrangą jau susipirko, o per mažas ministerijos skiriamas įrangos skaičius diskriminuos vaikus, politikų neįtikino./TV3.lt nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Itin sudėtinga karantino sukelta situacija švietimo sektoriuje tapo puikia vieta kai kuriems politikams siekti pasirinkti populiarumo taškų, juolab kad, kaip jau ne kartą pastebėta, Kėdainių rajono savivaldybės taryboje dažnai galioja ir „kas pirmesnis, tas gudresnis“ taisyklė. Nesant komandinio darbo, kaip niekada svarbu tapo ne tai, ką pasiūlysi, bet tai, ar siūlymą spėsi išrėžti pirmas. Tačiau kad ir kaip viena politikė bandytų versti kaltę ant valdančiųjų, esą jie nuolatos principingai nepritaria opozicijos siūlymams, šį kartą vargu ar toks kaltinimas legitimus. Nuskambėjusio kontraversiško siūlymo dėl hibridinės įrangos pirkimo mokykloms iš savivaldybės biudžeto pinigų nepalaikė ir dauguma pačių opozicionierių.

Susikibo dėl hibridinio mokymo įrangos

„Valstiečių-žaliųjų“ frakcija prieš pat posėdį atsiuntė siūlymą dėl rajono strateginio plano tikslinimo. Siūlyme, kurį kiti tarybos nariai gavo tik posėdžio dienos rytą, buvo prašoma numatyti 100 tūkst. eurų hibridinių klasių įrengimui.

„Valstietė-žalioji“ Karolina Štelmokaitė teigė, kad Lietuvoje esama savivaldybių, kurios jau yra prisidėjusios prie hibridinio ugdymo situacijos gerinimo ir nupirkusios įrangos, reikalingos mokytojams, tad jos teigimu, tą turėtų padaryti ir Kėdainiai, mat, anot jos, Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose reikalingi 163 vienetai tokios hibridinės įrangos, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi duoti tokios įrangos tik 30 vienetų.

„30 hibridinės įrangos komplektų nepakaks visiems ir sukels nelygybę mokytojų ir mokinių atžvilgiu. Įdomu, kaip bus nuspręsta, kokioms klasėms ta hibridinė įranga teks? Ar burtų keliu, ar kaip?

Mes nesiginčijame, kad kontaktinis mokymas yra prioritetas. Tačiau turime pasiruošti ir kitiems scenarijams.

Tai tikrai nėra didelė pinigų suma“, – dėstė politikė, siūlydama iš savivaldybės biudžeto skirti 100 tūkst. eurų tokios įrangos pirkimui.

„Atžalyno“ direktorius Gintaras Petrulis akcentavo, kad dar didelis klausimas, ar mokytojai apskritai dirbs su hibridine įranga, net jei ji bus nupirkta. O ir ar jis pats, kaip mokyklos vadovas, spaus mokytojus ja naudotis – jis taip pat negalintis žadėti./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Pinigai, kurių nėra

Tik ar 100 tūkst. eurų tikrai yra tokia nedidelė pinigų suma?

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad tokie pinigai įrangai, dėl kurios reikalingumo ir naudojimo dar nėra galutinai apsispręsta, išties yra dideli.

Juo labiau kad negalima pamiršti ir su ta įranga turėsiančių dirbti mokytojų, o jų nuotaikos hibridinio mokymo klausimu yra itin skeptiškos.

Išleisti 100 tūkst. eurų įrangai, net nežinant realaus jos poreikio ir paliekant biudžete skylę, vicemero teigimu, būtų labai skubotas ir nepamatuotas sprendimas.

„Mes esame ramūs, nes Švietimo ministerija jau rugpjūtį kalbėjo apie hibridinį mokymą ir žadėjo pirkti įrangą savo lėšomis. Kurios savivaldybės nesulaukė, paskubėjo ir pirko iš anksto – tai jų pačių problemos.

Kas toji hibridinė įranga yra? Tai iš esmės robotizuotos kameros ir mikrofonai.

Planšetėmis ar nešiojamaisiais kompiuteriais mokytojai ir mokiniai jau yra aprūpinti, kameros ir mikrofonai taip pat klasėse yra.

Tačiau kitas svarbus klausimas yra kaip mokytojai reaguoja į tą hibridinį mokymą?

Girdime labai nepalankias nuomones ir nusiteikimą. Šito ignoruoti taip pat negalima.

O galiausiai, apie kokius pinigus mes kalbame, kai jų neturime? Tik įtrauktume tokį siūlymą į strateginį planą ir gautume skylę biudžete“, – sakė vicemeras.

Galutinis poreikis – mažesnis

Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė į siūlymą skirti 100 tūkst. eurų žvelgė skeptiškai ir atsargiai, nes skiriama pinigų suma didelė, tačiau visgi nepakankama, kad būtų sukurta kokybiška hibridiniam ugdymui pritaikyta aplinka./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kad toks „valstiečių“ siūlymas neracionalus, patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėjos pareigas laikinai einančios Vilmos Dobrovolskienės pateikti skaičiai.

„30 vienetų hibridinės įrangos gausim iš ministerijos. Ir planuojama dar daugiau jos gauti“, – sakė V. Dobrovolskienė, pridurdama, kad viena mokykla jau turi įsigijusi hibridinę įrangą pati, dar kitos mokyklos yra užsisakiusios, tad pakeliui yra dar 9 vienetai tokios įrangos, o ministerija, nors konkrečiai ir neįvardija, kiek jos skirs Kėdainiams, tačiau preliminariai kalba dar papildomai apie 60 vienetų. Vadinasi, Kėdainiai turėtų gauti iš viso apie 90 vienetų tokios įrangos.

Tai realiai Kėdainių mokykloms kažkiek gal ir trūktų įrangos hibridiniam mokymui, bet „valstiečiai“ už 100 tūkst. siūlė jos nupirkti gerokai daugiau nei realiai reikia.

Be to, reikia nepamiršti ir to fakto, kad kol kas hibridinė įranga nėra gerai ištestuota mokytojų, kurie ir patys abejoja, ar ją tikrai naudos. Bent jau tokia informacija atkeliavo iš pačių mokyklų.

„Vienos atsakė, kad „gal ir reikėtų“, kitos, kad „jei duos, paimsime“. Dar kitos mokyklos išreiškė abejonę ar įrangos reikia, nes net jei ji ir bus, klausimas, ar su ja bus kam dirbti“, – sakė V. Dobrovolskienė.

„Įrengti tikrai geras ir kokybiškas hibridines klases reikia nemažų finansų. O kokybės čia reikia labiausiai, nes turime saugoti savo mokytojus, kad jie, neaukodami paskutinės savo sveikatos ir ant ribos balansuojančios emocinės būklės, galėtų kokybiškai dirbti ir ugdyti vaikus.

N. Naujokienė

Kokybė, ne kiekybė

Švietimo komiteto vadovė Nijolė Naujokienė sakė: „Mes daug diskutavome dėl šiandieninės situacijos švietimo sistemoje, kalbėjomės ir su švietimo skyriaus laikinąja vedėja, ir su mokyklų vadovais.

Iš tiesų galvoju, kad investuoti į švietimą pati teisingiausia investicija. Ir vis dėlto hibridinis ugdymas, nors ir padeda išspręsti kai kurias problemas, jų sukuria taip pat daug.

Gerai, kad vaikas, negalintis dalyvauti pamokoje kontaktiniu būdu, gali vis tiek gauti informaciją ir mokymą. Tačiau žinome, kad mokytojams toks ugdymo būdas yra labai nepatrauklus.

Be to, įrengti tikrai geras ir kokybiškas hibridinio ugdymo klases reikia nemažų finansų. O kokybės čia reikia labiausiai, nes turime saugoti savo mokytojus, kad jie, neaukodami paskutinės savo sveikatos ir ant ribos balansuojančios emocinės būklės, galėtų kokybiškai dirbti ir ugdyti vaikus.

Į siūlymą skirti 100 tūkst. eurų žiūrėčiau skeptiškai ir atsargiai, nes skiriama pinigų suma didelė, tačiau visgi nepakankama, kad sukurtume kokybišką hibridiniam ugdymui pritaikytą aplinką.

Galų gale profsąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išreiškė poziciją, kad prioritetas yra būtent kontaktiniam mokymui.

Ministerija skirs įrangos, ir dabar tokią sumą pinigų mums patiems skirti būtų neatsakinga, ypač žinant mūsų finansines galimybes“, – argumentus dėliojo politikė.

Apie tai, kad jei jau skiriami pinigai hibridinėms klasėms, tai jos turi būti įrengtos itin kokybiškai, kalbėjo ir kiti tarybos nariai.

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad tokie pinigai įrangai, dėl kurios reikalingumo
ir naudojimo dar nėra galutinai apsispręsta, išties yra dideli./Eglės Kuktienės nuotr.

Hibridinio mokymo nenori

Hibridinis mokymas, panašu, slepia gerokai daugiau kliuvinių nei tik vėluojanti hibridinė įranga.

Mokytojai, kurie per paskutinius dvejus metus turėjo staiga prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, tiesiog nebepakelia jiems kraunamos naštos.

Hibridinio mokymo ypač baiminasi vyresnieji mokytojai, tačiau švietimiečiai pripažįsta, kad ir jaunam pedagogui dirbti su klase kontaktiniu būdu, ir tuo pačiu metu užtikrinti nuotolyje esančių vaikų poreikius, yra sunkiai įkandama užduotis.

„Hibridiniam mokymui pirmiausia turi prisitaikyti mokytojas. Manau, kad šiuo metu nereikėtų blaškytis. Lėšų skyrimas gali būti numatytas vėlesniam laikui ir tikrai nebūtina dar šiems metams jo numatyti.

Klausimas – ar mokytojai apskritai dirbs su ta hibridine įranga, net kai ją nupirksime. Ir ar aš juos versiu tokį būdą taikyti – taip pat nepažadu.

Mokytojų psichologinė būklė labai bloga. Turbūt visi žinote, kad ėmus kalbėti apie hibridinį mokymą, per visą Lietuvą nemažas skaičius mokytojų tiesiog išėjo iš darbo, nes jie suprato, kad nebegali pakelti tokio darbo krūvio.

Čia ne paskaitos skaitymas per nuotolį. Mokytojas turi išmokyti, prisiliesti prie vaikų, kurie kitoje ekrano pusėje, ir valdyti klasę, kuri sėdi čia pat. Tai labai sunki užduotis.

Neverta skubėti su tokiais pirkiniais.

Sulaukime ministerijos pažadėtos įrangos, ji bus kilnojama, ją išbandys daugelis mokytojų. Tada matysime aiškesnį vaizdą.

Galų gale dabar tikrai visi turi nešiojamuosius kompiuterius, planšetes, kameras ir mikrofonus“, – kalbėjo „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis.

Nepalaikė

Kad toks „valstiečių“ siūlymas neracionalus, patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėjos pareigas laikinai
einančios Vilmos Dobrovolskienės pateikti skaičiai.

„Valstiečių-žaliųjų“ atstovai netruko apkaltinti valdančiąją koaliciją, kad ši esą nieko nedaro ir nieko nesiūlo. Esą reikia tik džiaugtis, kad bent kažkas teikia siūlymus. 

„Gaila, kad Švietimo komitetas nesiėmė šitos lyderystės. Matau baimę būti lyderiais, turėti nepriklausomą nuomonę. Kėdainiai nėra progresyvus miestas, ir švietime baimės yra daug“, – sakė K. Štelmokaitė. 

Tokie jos žodžiai nepraslydo pro ausis rajono tarybos posėdyje dalyvavusiems švietimiečiams. Tiesa, provokacijai nepasidavė Šveitimo ir kultūros komiteto pirmininkė, kuri pabrėžė akivaizdų skirtumą tarp atsakingos lyderystės ir politinio spaudimo elgtis taip, kaip kažkas nori. 

„Aš visada linkusi kalbėti apie atsakingą lyderystę, o ne skubotą – kas pirmas paskirs lėšas. Esmė yra išanalizuoti situaciją ir parinkti tinkamas priemones.

Mūsų krašto švietimo bendruomenė yra viena geriausių Lietuvoje, tai mes matome pagal rezultatus, pagal pasiekimus.

Mūsų mokytojai ir švietimiečiai sako, kad yra daug problemų su hibridiniu mokymu. 

Neužtenka paskambinti mokyklos vadovui ir pasakyti: „darykit taip!“. Tai nėra lyderystė.

Lyderystė yra tada, kai yra atsakingai pasidomima, ruošiamasi ir siekiama geriausio vaikui ir mokytojui.

Rajonas švietimui skiria reikiamą kiekį lėšų, tačiau sutinku, kad visada norisi ir norėsis daugiau.

Kai tvirtinsime kitų metų biudžetą, bus jau ši situacija išanalizuota ir bus galima priimti sveikus ir tvarius sprendimus“, – sakė N. Naujokienė.

Galiausiai „valstiečių-žaliųjų“ siūlymui pritarta nebuvo – 5 politikai balsavo už, 10 – prieš, 11 susilaikė. Palankumo projekto rengėjai sulaukė vos iš dviejų „valstiečių-žaliųjų“ frakcijai nepriklausančių opozicionierių. Visų kitų tiek valdančiųjų, tiek opozicijos narių ar neutralių tarybos narių „valstiečių-žaliųjų“ argumentai neįtikino.

15 Komentarai

  • Pabandytų patys pasedėti namie,kaip mokiniai,kurie priversti tą daryti ir pasimokinti,kai klasėj įjungia TIK komoą,su kamera. Nei jie girdi,nei jų girdi! Pasaulis tobulėja,įranga tobjlėja,o mokytojai bijo? Nejuokinkit! Kelis juos apklausėte? Atžalyno direktoriui senai jau laikas bandyti žengti koja kojon su realybe 🙂 Mokiniai iki šiol popieriniais mokinio pažymėjimais naudojasi,nors jo galimybės ribotos. Kažkaip visiems tik savo daržas ir kėdės rūpi. Liūdna.

    • Technologiju baime 😂

  • Hibridinis karas,hibridinis mokymas…Papūgos, o patys kartais irgi ne tie hibridiniai?

  • Seniai taip juokiausi sitame laikrastyje.Nu kur jum sitom sovietinem iskasenom kazkokios hibridines irangos 😂 Cia nei gelynas, nei vakarones su beinaicio kaimo diedukais..dar nustebsiu, jei pasirodys kokios uspaskienes straipsnis, kad ten yra ikisti bilo geitso čipai slapti 😂

  • Iškasena tu iškasena „anonime“ “ Štelmi -kakakaka“ pavidale. Direktorius mat nežino kaip jų mokytojai nori dirbt ar kaip gali dirbt. Nustok dergt Kėdainius ir jų žmones. Tu pabandyk nusileist iš europinių algų į paprasto mokytojo už 800 euriukų dydį ir padirbk .Gal suprasi kas yra darbas. Kai klasėj sėdi koks 15 vaikų, 10 už kameros su tėvais ir draugais, vieni gabūs, kiti nei kuo nesidomi, treti turi sveikatos bėdų..,. Nu dar hibridinį mokymą įveskit. Dėsim visi pareiškimus. Ne vergai esam. Mums čia nenurodinės visokie politikieriai ką daryt.

    • Mažiau dejuokit! Nepatinka-eikit į Norfos kasą. Sakė gauna,kas dirba ,po 900. Atsipalaidovot,kaikurie,kaip ir ir gydytojai. Sako-gyveni ir mokaisi. Tad ir mokinkitės,jei darbo vietą branginat! Norit pasakyti,kad tie vaikai,kurie mažiau gabesni, bet priversti sedėti saviizoliacijoj,neverti kokybiško mokslo? Tai ko tada jūs verta/vertas?

      • mamele, gaila tavo vaiko. Gal padėk pareiškimą iš mamos darbo ir eik į norfos kasą. Dar tokios šlykščios bobos paieškot reikia, turbūt mokytojus ir gydytojus rėkimu stroinat, nes gi tinginiauja, nieko nedirba. Fuj negaliu net skaityt, užuojauta visiems, kas susiduria su tokiom žabom.

        • Žaba tu žaba 🤣 Užuojautau Tau !

    • Kuo jau tapai, tuo tapai. Esi mokytoja. Alga yra tokia, kokia yra. Nustokit jus viena na karta aimanuoti. Nepatinka, nedirbk. Yra technologijos ir jos privalo buti, jei mokiniam tai palengvina procesa. Daugelio jusu darbo rezuktatai yra apgailetini, vaikai islavinimo lygis yra, siaubingas, nezino elementariausiu dalyku. Jus turite buti kelis kartus geresni. Ir destyti hibridiskai, jei tai padeda 🙂

  • Nebijom mes tų technologijų. Bet kodėl jūs norit taip „išsunkt“ mokytoją? Jau ir taip esam pavargę. dar čia visokiu hibridinius mums kiša. Viskas vienu metu. Mūsų gimnazijoj visuose kabinetuose yra galimybės taip dirbt, tik gal pabandyk, poniute, pati ir sužinosi prie mūsų algų ir darbų krūvių darbo skonį? Ne tik mum tada reikės psichologų pagalbos.

    • Nei Jūs žinot,ką aš bandžius,ko aš nebendžius,nei jūs siūlykite,nes jei Jūs pabandytumėte mano krūviu dirbti,tai tikiu ,kad su tokiu požiūriu,po savaitės išeitumėte.Toks vaizdas,kad vaikai kalti,kad Corona užpuolė! Ne visi tėvai turi galimybę sedėti pamokose,kai vaikas namie . Visiems sunku,o kam dabar lengva? Nuo dejavimo niekam lengviau nepataps.

  • Jau mūsų mokykla gavusi iš ministerijos ne tik plančetes bet ir kompiuterius, o 100.000 eurų įrangai š savivaldybės biudžeto? Kam tada reikia? Tai dar vienas pasipiarinimo ivykis.
    Lengva Štelmokaitei nurodinėti kaip gyventi Kėdainiuose iš Briuselio, tegu pati pagyvena mūsų kailyje. Kada ji paskutinį kartą buvo Kėdainiuose? 2019?
    Ar kas pagalvoja apie mus, mokytojus? Kaip mums mokyti vaikus? Kokį pervargimą mes patiriame? Ar čia padės hibridinė klasė? Tikrai ne! Turime tos įrangos dar ir per daug, ne čia esmė.

    • Tai ir naudokitės ,jei yra poreikis. Daktarai pagydo nuotoliniu 😀 ,o jūs negalit bendraut,nes kameros mato? Scenos baimė?

  • Kuo jau tapai, tuo tapai. Esi mokytoja. Alga yra tokia, kokia yra. Nustokit jus viena na karta aimanuoti. Nepatinka, nedirbk. Yra technologijos ir jos privalo buti, jei mokiniam tai palengvina procesa. Daugelio jusu darbo rezultatai yra apgailetini, vaiku islavinimo lygis yra siaubingas, nezino elementariausiu dalyku. Jus turite buti kelis kartus geresni. Ir destyti hibridiskai, jei tai vaikam palengvina procesa.

  • Ir baisu,kai kedainiecių švietimu “rūpinasi”tokie,kuriems nereikia naujovių!!!!GĖDA aujokienei,Dobrovolskienei,Petruliui ir žentui del to kad nerado apgailėtinų100 tukst kaisavibledos kompans kasmet po 140 tūkst skiria!!!

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video