Šiemet pavasaris šiluma gali ir nenudžiuginti

 Šiemet pavasaris šiluma gali ir nenudžiuginti

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Jau baigiasi žiema, daugelis nekantraudami laukiame pavasario. Vis tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ragina neskubėti ir nepuoselėti tuščių vilčių, kad šis taip greit ims ir atkeliaus – reikės dar pasitelkti kantrybę ir luktelėti. Jam antrina ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, kuris taip pat dalijasi pastebėjimais, jog atėjęs pavasaris, šiluma gali ir nedžiuginti.

Barsukas keltis dar nesiruošė

„Važiavau į Suvalkiją pažiūrėti, ar barsukas čia atbudo, nes Suvalkijoje visada šilčiau negu Vilniuje. Išvažiavau iš Vilniaus buvo -1, o Suvalkijoje +4. O čia tokie dideli Kazlų Rūdos miškai, tad barsukų tikrai yra. Kiek pasidairiau miške (šlapias tas miškas), pėdų nemačiau, – vaizdingai pasakojo dr. L. Klimka. – Jeigu barsukas per pusiaužiemį iškiša galvą iš olos ir šalia savęs pamato juodą šešėlį, jis labai išsigąsta, sulenda atgal į olą ir ant to paties šono atsigula. Tada jis ilgai nemiegos, nes ant nugulėto šono prastas miegas.“

O per šiųmetį pusiaužiemį, kas pamena, buvo apsiniaukusi diena, saulutės nesimatė, kaip etnologas sakė, nei šypsnio: „Tokiu atveju barsukas paprastai išlenda iš olos, apeina visą mišką, pasivaikšto, pažiūri, kas naujo pakvėpuoja gryno oro ir grįžęs į savo olą ant kito šono blinkt ir įminga dar giliai. Taigi pagal orą, panašu, kad barsukas miegos ilgai ir pavasario greitai nesulauksime“.

Prognozuoti orus šiemet sudėtinga

Dr. Libertas Klimka pažymėjo, jog trys pagrindiniai faktoriai, vyraujantys šiuo metu gamtoje, – srovės El Ninjo pasikeitimas, karas Ukrainoje ir saulės aktyvumo maksimumas – labai trukdo nuspėti ilgalaikius orus.

Vis tik prakalbęs rimtai dr. L. Klimka sakė, kad šiemet labai sudėtinga prognozuoti būsimus pavasario ar vasaros orus, nes tai apsunkina trys faktoriai.

„Visų pirma saulės aktyvumas jau siekia maksimumą. Daug kas Lietuvoje matė šiaurės pašvaistę, tai reiškia, kad saulės aktyvumas į piką eina. Nors pats pikas bus 2025 metais, bet jau dabar yra ryškus, – vieną iš priežasčių įvardijo etnologas. – Antras dalykas – Ramiojo vandenyno srovė El Ninjo pakeitė savo kryptį.

Trečias faktorius, kurio dar niekas negali įvertinti, – Ukrainos karas, kuriame kiekvieną dieną yra išleidžiama šimtai raketų. Ir balistinių raketų, kurios sudrasko viršutinės atmosferos sluoksnį.“

Anot dr. L. Klimkos, mes paprastai bent jau šiltą orą – pavasarį ar bobų vasarą – gaudavome nuo Juodosios jūros: „O dabar tas kelias yra labai duobėtas atmosferos ciklonams ir anticiklonams.

Taigi dėl minėtų priežasčių dabar tapo beveik neįmanoma prognozuoti tolimesnių orų. Pavyzdžiui, netgi meteorologai atsisakė ilgalaikių prognozių. Jei sudėsime visus šiuos faktorius, net galingiausi pasaulio kompiuteriai nesugeba sumodeliuoti, kur ir kaip atsiras tie ciklonai“.

„Atrodo, kad pavasaris šiais metais bus kiek užsitęsęs, ilgas. Šiluma neskubės ateiti, sniegas nutirps, žolė pradės žaliuoti, bet šilumos ilgai gali nebūti. Žvarbokas pavasaris gali laukti.

dr. L. Klimka

Pavasaris ateis dar negreitai

„Atrodo, kad pavasaris šiais metais bus kiek užsitęsęs, ilgas, – pastebėjo „Rinkos aikštės“ kalbintas gamtos mokslų daktaras. – Šiluma neskubės ateiti, sniegas nutirps, žolė pradės žaliuoti, bet šilumos ilgai gali nebūti. Žvarbokas pavasaris gali laukti.“

Žvelgdamas dar šiek tiek toliau ir paprašytas paspėlioti, kokia gi laukia vasara, etnologas prisiminė dvylika dienų nuo Šv. Liucijos, kuomet visos dienos nuo gruodžio 13 iki 25 d. parodo, kokie mūsų laukia ateinančių metų kiekvieno mėnesio orai. Taigi trumpai apibendrindamas dr. L. Klimka pažymėjo, kad tikros šilumos tikriausiai sulauksime tik antroje vasaros pusėje – liepos pabaigoje, rugpjūtį.

Gytis Valaika: „Kaip sakau, iki balandžio tikrai ne kartą dar galima pamatyti žiemos grįžimą ir išėjimą. Tai būna apgaulingas pavasaris, kai kovą pabūna šiek tiek šilčiau, paskui vėl užsninga. Taip vyksta kasmet, todėl be lygiadienio geriau net ir negalvoti, kad sulig kovo pirmąją, kalendorine pavasario diena, jis ir iš tiesų ateis“./Asmeninio archyvo nuotr.

Meteorologai liaudies išmintimi nesivadovauja

Savo pastebėjimų ir spėjimų apie pavasario orus turi ne tik etnologas dr. L. Klimka. LHMT meteorologas  G. Valaika teigė, jog, be mokslinių prognozių, į gamtoje gyvenančius orų spėjikus visada norisi pasižiūrėti su pramoga, linksmumu.

„Liaudies išminties naujieji meteorologai, tokie kaip aš, neseka ir ja savo darbe nesivadovauja. Mano kolegės yra atliktas nedidelis tyrimas (skelbiamas LHMT puslapyje), kaip pildosi tos prognozės. Iš esmės tai tas pats, kas mesti monetą ir tikėtis, kad prognozės išsipildys. Tai yra maždaug 50 proc. tikslumas. Moksliškai norėjosi pasitikrinti, o rezultatas išėjo toks, koks ir tikėtasi, – šyptelėjo apie tyrimą kalbėdamas pašnekovas. – Aišku, galima imti visokius laikotarpius, vertinimų yra ne vienas: vieni sako, kad barsukas, išėjęs iš savo guolio ir pamatęs saulę, galvoja, kad jis jos išsigąsta ir eina miegoti toliau. Kiti sako, kad pamato saulę ir eina pasivaikščioti, ja pasidžiaugti, todėl reiškia, kad žiema greitai baigsis. Taigi, vertinimų yra visokiausių.

Tikriausiai daugelis yra girdėjęs ir apie JAV gyvenantį švilpiką Filą, kuris taip pat, kaip ir lietuviškasis barsukas, pranašauja būsimus orus.“

Yra kaip yra ir nereikėtų tikėtis tokių stebuklų, kad kovo gale medžiai jau bus
su lapais.

G. Valaika

Meteorologų pavasario prognozės sutampa su senolių išmintimi

Pusiaužiemis buvo debesuotas. Tad, kaip sakė G. Valaika, pagal klasikinę prognozę, kadangi buvo debesuota, barsukas išlindo, pavaikščiojo, pritrepsėjo ir nuėjo atgal į olą, bet jau ne giliam miegui, vadinasi, laukti pavasario ilgai nereikės.

„Moksliškai žiūrint, duomenys taip pat rodo tą patį, t.y. kad likusi žiemos dalis turėtų būti šiltesnė, drėgnesnė už vidurkį. Tačiau visi galvoja, kad jeigu šilčiau, tai ir pavasaris ateis vos ne vasarį. Taip galvoti nereikėtų, – juokiasi meteorologas. – Vis tiek vasaris yra žiemos mėnuo, o jei ir bus šilčiau, tai nereiškia, kad kažkaip stebuklingai tas tikras pavasaris ateis.“

Kaip pastebėjo pašnekovas, tikras pavasaris visada ateina, kai dienos trukmė jau būna ilgesnė už nakties, t.y. geriausiu atveju – kovo pabaigoje, bet tikras sužaliavimas gamtoje prasideda balandį.

„Kaip sakau, iki balandžio tikrai ne kartą dar galima pamatyti žiemos grįžimą ir išėjimą. Tai būna apgaulingas pavasaris, kai kovą pabūna šiek tiek šilčiau, paskui vėl užsninga. Taip vyksta kasmet, todėl be lygiadienio geriau net ir negalvoti, kad sulig kovo pirmąja, kalendorine pavasario diena, jis ir iš tiesų ateis. Tai – klaidingas įsitikinimas“, – atkreipia dėmesį meteorologas.

Bendrai pažiūrėjus, bent pirma kovo pusė dar tikrai yra žiemos laikas ir iki lygiadienio bent jau man asmeniškai dar yra žiema. Ir visiems žmonėms siūlyčiau taip nusiteikti, kad iki lygiadienio nepuoselėtų tuščių vilčių.“

G. Valaika

Kovas buvo laikytas žiemos mėnesiu

Kaip pasakojo G. Valaika, seniau apskritai kovas buvo žiemos pabaigos mėnuo ir pavasaris ateidavo tik balandį.

„Dabar kovas tarsi tapo ankstyvo pavasario mėnesiu. Tačiau kaip anksčiau, taip ir dabar realus sužaliavimas gamtoje prasideda tik balandį, kai diena būna daugiau negu 12–14 valandų. Tada gamta sureaguoja į didelį šviesos kiekį. Kovas – tai laikas, kai žiema tarsi su pavasariu nepasidalina savo teritorijų, – vaizdžiai pasakoja meteorologas. – Tačiau bendrai pažiūrėjus, bent pirma kovo pusė dar tikrai yra žiemos laikas ir iki lygiadienio bent jau man asmeniškai dar yra žiema. Ir visiems žmonėms siūlyčiau taip nusiteikti, kad iki lygiadienio nepuoselėtų tuščių vilčių.“

Kaltina meteorologus, kad neateina pavasaris

G. Valaika juokiasi, kad dažnai žmonės tarsi pyksta ant meteorologų, kad šie neišpranašauja pavasario: „Aš pats irgi noriu pavasario, šilumos, saulės, aš irgi žmogus, o ne robotas. Bet stebiu ir matau, kaip kinta klimatas. Nors ir šiltėja vidutinė temperatūra, bet kovas, kad ir kaip būtų gaila, bet +20 vis tiek neišspaudžia. Yra kaip yra ir nereikėtų tikėtis tokių stebuklų, kad kovo gale medžiai jau bus su lapais“.

Visiems, laukiantiems saulės spindulių ir natūralaus vitamino D šaltinio, meteorologas atskleidžia, kad dar teks pakentėti. Nes šiltesnė ir drėgnesnė antra žiemos pusė užgoš saulutę.

„O kovą būna tas lūžis, kai diena pradeda nusverti naktį, tada prasideda tie realūs pokyčiai ir ankstyvasis pavasaris. Kažkas gal jau pamato vadinamuosius kačiukus ir vis tikisi, kad šiemet labai greitai ateis pavasaris, bet taip nebus – augalai reaguoja ir į šviesą, ne tik į šilumą ir reikia tai turėti galvoje“, – pasitelkti kantrybę ragina meteorologas.

2 Komentarai

  • Balsuokyt za maną Darbąsą parcyją yr aš jus nudžyugynsyu lyadų švyjante, kuryos y vėl šymet nybus, ba jūs many nylabay gyray mylyte, vot blyn.

    • butumet mane isrinke ir jau butu baseinas rinkane kaip siuliau. gaila orai vesoki žzadami

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video