Seniūnija, kur smurto mažiau nei kitur

Tarpusavyje smurtaujantys sutuoktiniai ar sugyventiniai dažnai nesusimąsto, kad agresyviu elgesiu žaloja ne tik save, savo santykius, bet ir vaikų psichologinę būklę. Į šį svarbų aspektą dėmesį atkreipė Josvainių seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Cukanovienė drauge su seniūnijos atstovais Juodkaimių bendruomenės centre sutikusi labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomo projekto „Nebūk abejingas smurtui“ vadovę Vitaliją Surgautienę ir projekto partnerius.

Nėra abejingi

Josvainių seniūnijos socialinė darbuotoja ir Juodkaimių bendruomenės pirmininkė V. Cukanovienė džiaugiasi, kad jos bendruomenėje smurto artimoje aplinkoje problema nėra itin aktuali. Vis tik rūpinantis seniūnijos šeimų gerove su šia bėda susidurti tenka.

„Kadangi dirbu seniūnijos socialine darbuotoja, tai smurto artimoje aplinkoje tema man aktuali ir su ja susiduriu dažnokai. Josvainių seniūnijoje situacija nėra kritinė, tačiau atskirų atvejų pasitaiko, – sako V. Cukanovienė. – Fondo vykdomas projektas ragina kovoti su abejingumu. Mūsų seniūnijoje abejingumo atvejų nebūna. Žmonės aktyvūs, glaudžiai bendradarbiauja su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais. Aš pati su žmonėmis palaikau ryšį, stengiuosi visiems būti dėmesinga, išklausyti problemas, todėl ir pagalbos atsako sulaukiu iš visų. Jei kas kur įvyksta, gyventojai dažniausiai praneša, nes tarpinstitucinis bendradarbiavimas dar sunkiai įsibėgėja. Dažniausiai atsakomojo ryšio nesulaukiame, sužinome informaciją vos ne paskutiniai ar iš kitų.“

Kenčia vaikai

V. Cukanovienė atkreipia dėmesį, kad nors šeimose daugeliu atvejų sutuoktiniai smurtauja tarpusavyje ir vaikų neliečia, bet tai nereiškia, jog vaikai tokioje aplinkoje gali sveikai augti.

„Po konflikto sutuoktiniai ar sugyventiniai susitaiko ir susitarimo būdu viską užglosto iki kito karto, bet dažniausiai nuo to kenčia vaikai. Neturiu omenyje, kad tiesiogiai smurtaujama prieš vaikus. Ne, tokie atvejai mūsų seniūnijoje labai retas reiškinys.

Nesenas atvejis mūsų seniūnijoje buvo toks, kad tėvai girtauja ir smurtauja vienas prieš kitą, o vaikams toks tėvų elgesys sukelia agresiją. Vaikai taip pat tampa agresyvūs, kenčia jų psichologinė būsena, atsiranda gėdos jausmas, nes vaikai supranta, kad yra kitokie ir kad dėl to kas nors gali iš jų pasišaipyti. Taigi net jei tėvai smurtauja tik tarpusavyje, tai matydami vaikai irgi yra žalojami“, – į svarbią smurto artimoje aplinkoje problemos pusę atgręžė socialinė darbuotoja.

Josvainiai išskirtiniai

Projekto partneriu tapo ir policija. Susitikime su josvainiškiais dalyvavusi bendruomenės pareigūnė Aušra Pupkutė pranešė gerą žinią, kad šioje seniūnijoje smurto atvejų, palyginti su kitomis seniūnijomis, nėra tiek jau daug.

„Statistika rodo, kad pagal iškvietimų skaičių Josvainiai yra viena, galima sakyti, ramiausių seniūnijų rajone, nes pranešimų užregistruojama mažiausiai.

Per šiuos metus buvo gauti 42 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 2016 m. – 41 pranešimas. Tad situacija stabili. Šiais metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Tai irgi yra labai nedaug, palyginus su kitomis seniūnijomis.

Pačiame Josvainių miestelyje užregistruoti tik 6 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 2016 m. – 8. Galima pasidžiaugti, kad ikiteisminių tyrimų Josvainių miestelyje šiemet nepradėta visiškai, 2016 m. pradėtas vienas“, – skaičius pristatė policijos pareigūnė.

Kai kas išpučia statistiką

Pasak A. Pupkutės, pranešimų pobūdis panašus visame rajone. Pagrindinė priežastis nesikeičia – tai alkoholis.

„Išgėrę žmonės truputėlį vos kas, žodinis konfliktas ir iškart skambina policijai. Bendrasis pagalbos centras tokius pranešimus fiksuoja kaip smurtą artimoje aplinkoje ir į juos reaguojama kaip į A kategorijos įvykius, t. y. pareigūnai ten turi nuvykti per patį trumpiausią laiką. Na, o nuvykę pareigūnai dažniausiai randa arba jau susitaikiusius asmenis, arba dažniausiai girtus. Pavyzdžiui, Josvainių miestelyje buvo toks iškvietimas: mama neįleidžia sūnaus į namus, sūnus skambina į policiją, kad mama jo neįleidžia. Policija nuvyksta, pasirodo, mama tiesiog negirdėjo, kai sūnus beldėsi ir dėl to neįleido, o pranešimas užfiksuotas, kaip smurtas ir įtrauktas į skaičių dėl smurto.

Kitas atvejis. Gautas vyro iškvietimas, kad žmona grasina jį papjauti peiliu, namie du vaikai ir vyriškis labai bijo. Atvykę pareigūnai išsiaiškina, kad žmona norėjo išgerti alkoholio, o vyras nenorėjo, kad ji gertų, todėl iškvietė policiją“, – pavyzdžius, kurie išpučia iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius, vardija pašnekovė.

Smurtauja abi lytys

Iki šiol esame įpratę, kad vyras – smurtautojas, o moteris – auka ir atvejus, kai situacija apsiverčia aukštyn kojomis, palydime ironiška šypsena. Vis tik A. Pupkutė sako, kad atvejai, kai smurto prieš vyrus griebiasi ir moterys, nebėra pavieniai ir reti. Taigi ir moterys tampa agresyvesnės.

„Dabar jau galima sakyti, kad situacija apyligė: tiek moterys, tiek vyrai kviečia policiją pranešdami, kad prieš juos smurtaujama.

Dažniausi atvejai – sugyventinių ar sutuoktinių smurtas, bet labai daug pasitaiko ir tokių atvejų, kai pranešama, kad tėvas smurtauja prieš sūnų, sūnus prieš tėvą, mama prieš vaiką“, – pristato bendruomenės pareigūnė.

Siūlo visapusę pagalbą

Dar vienas projekto partneris – Specializuotos pagalbos centras, teikiantis pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moteris. Susitikime dalyvavusi centro teisininkė atkreipė dėmesį, kad ne visos moterys, pasiryžusios savo šeimoje nutraukti smurto siūlą, išlieka stiprios ir užbaigia kelionę į naują gyvenimą. Kodėl jos apsigalvoja ir lieka su smurtautojais?

„Kiekvienam žmogui sudėtinga išeiti iš savo komforto zonos ir keisti gyvenimą. Taigi susideda labai daug dalykų. Moteris su smurtautoju sieja turtiniai dalykai, jas baimina nežinomybė, kaip gyvens, iš ko, kaip išlaikys vaikus, ar turės darbą ir būstą, – dažniausias moterų baimes įvardija centro teisininkė Inga Jablonskienė. – Mūsų Specializuotos pagalbos centrų tikslas ir yra padėti moteriai susivokti bei sudėlioti žingsnius, veiksmų planą, kaip ji turėtų išsilaisvinti iš smurtinių santykių ir pradėti naują gyvenimą. Teikiame teisinę, psichologinę pagalbą.“

Likti verčia priklausomybė

Specializuotos pagalbos centro psichologė Aušrinė Krikščionaitienė atkreipė dėmesį, kad moterį likti su smurtautoju verčia priklausomybė nuo jo.

„Jei moteris patiria smurtą gyvendama su sutuoktiniu ar netgi vaikystėje yra patyrusi smurtą ir kurį laiką pati gyvena smurtiniuose santykiuose, tai ji patiria savotišką traumą. Moteris bijo keistis, nes dažniausiai visus sprendimus priima bei moters gyvenimo kontrolę turi vyras. Moteris tiesiog paklūsta jam, todėl sprendimą priimti pačiai tampa sudėtinga, – suprasti padeda psichologė. – Dažnai socialiniai darbuotojai sako: „Jeigu jai taip blogai, kodėl ji nieko nepadaro, nieko nekeičia?“ Bet psichologiškai tie žmonės – smurtautojas ir auka – yra vienas nuo kito priklausomi. Moteriai sunku atsiskirti, nes paprastai vyras grasina, kad atims vaikus, neskirs išlaikymo. Moteris tai gąsdina net ir tada, jeigu jos pačios išlaiko šeimą. Jos tiesiog netiki, kad gali gyventi vienos – be vyro.“

Manipuliuoja ir grasina

A. Krikščionaitienė pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai smurto problemai persikėlus iš šeimos į viešumą, t. y. prasidėjus teisminiams, skyrybų procesams, vyras ima manipuliuoti, įtraukia vaikus, kviečia policiją.

„Tai gana sunkus ir sudėtingas procesas. Kai kada smurtautojas netgi persekioja skirtis susiruošusią moterį. Tokiais momentais smurtas gali dar labiau suaktyvėti, nes smurtautojas praranda kontrolę, kurią iki tol šeimoje visada turėjo, todėl jam sukyla agresyvūs jausmai ir jis bet kokia kaina stengiasi nutraukti skyrybas. Moters sprendimas pradėti naują gyvenimą ir kelias iki to kainuoja daug jėgų bei ryžto, gali būti pavojingas, todėl moterims dažnai lengviau nedaryti  nei daryti“, – smurtą patiriančių moterų elgesį aiškina psichologė.

Lemia ir visuomenės požiūris

Įdomu, kaip susiklosto smurtinius santykius nutraukti pasiryžusių moterų gyvenimai?

„Kiekviena situacija kitokia. Kai kurios moterys santykius nutraukia po pirmo smurto proveržio. Tų moterų, kurios su smurtautoju gyvena ilgiau ir pasiryžta santykius nutraukti, laukia sudėtingesnis procesas, bet nuėjusios kelią iki galo moterys paprastai atsitiesia. Paskui jos nori viešai prabilti apie savo patirtį ir paraginti kitas sekti jos pavyzdžiu“, – vieną iš galimų tolesnio gyvenimo scenarijų pristato psichologė.

Vis tik gyvendamos smurtiniuose santykiuose moterys patiria psichologinę traumą, kuri dažnai neišgyja net nutraukus žalojantį ryšį.

„Smurtas palieka psichologines pasekmes – būna, kad moteris vėl užmezga panašius priklausomus santykius. Taigi kaip toliau susiklostys moters gyvenimas, sunku pasakyti. Čia daug priklauso nuo mūsų nuostatų, požiūrio, kaip mes žiūrime į tokias šeimas. Kartais moteris sako, kad jos nesiskiria, nes bijo likti vienos, be vyro. O bijo todėl, kad į vienišą moterį su vaikais mūsų visuomenė žiūri tarsi į nepilnavertę. Visa tai veikia ir priklauso nuo kiekvieno iš mūsų požiūrio į smurtą patiriančią moterį“, – apmąstymams paakina A. Krikščionaitienė.

Būna, kad vyrai pasikeičia

Kartais negalime atsistebėti, kaip smurtą patirianti moteris vyrui atleidžia dar ir dar kartą. Negi ji  tikisi stebuklo – kad vyras ims ir pasikeis? Gyvenimas rodo, kad būna ir taip.

„Smurtas slepia daug įvairių problemų. Tai gali būti priklausomybė nuo alkoholio. Nutinka taip, kad moteris nutaria skirtis su smurtaujančiu ir geriančiu vyru, o jis supratęs, ką gali prarasti, imasi spręsti savo priklausomybės nuo alkoholio bėdą. Atvejų būna įvairių, todėl negalima griežtai sakyti, kad vyras nepasikeis.

Vis tik jei aš nuolat atleidžiu ir grįžtu į tokius pačius santykius, nieko nedarau, tik nuolaidžiauju, bandau toleruoti ydingą elgesį, būti nuolanki ir nesiimu jokių veiksmų, tai dažniausiai tas smurtas sugrįžta ir santykiai sukasi toliau pagal ankstesnį scenarijų.

Bet jeigu nusprendžiu keistis ir daryti ryžtingus žingsnius, tai kartais tie pokyčiai inspiruoja ir partnerio žingsnius. Jis supranta, kad praranda šeimą, vaikus, todėl ieško problemų sprendimų, suvokia, kad turi keisti savo elgesį.

Taigi procesai sudėtingi, bet juk ir santykiai žmonių sudėtingi. Kiekviena situacija unikali. Mes, atstovaudamos moterų centrą, stengiamės moterims padėti, kad jos labiau pasitikėtų, tikėtų savimi bei suprastų, kad ne jos vienos atsakingos už santykius šeimoje. Moteris turi jaustis pilnavertė. Tai jai padės nuspręsti, ko ji nori, ir suvokti: jei santykiai mane žaloja, turiu jiems pasakyti ne“, – įkvepiančiai kalba psichologė A. Krikščionaitienė.

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomą projektą „Nebūk abejingas smurtui“ remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei UAB Kėdainių odontologijos centras.