Šeimininkės nežavi kavinių patiekalų skonis

Šiuo metu beveik kasdien gaminančios Ingos MIKUSIEVIČIENĖS pomėgis maisto ruošimui pradėtas lavinti nuo mažų dienų. Vos penkerių metų mergaitė mokėjo išsikepti kiaušinienę ir buvo puiki pagalbininkė virtuvėje – babytės dešinioji ranka.

Gamindavo su babyte

„Kaip bebūtų keista, pašaukimas maisto ruošimui atsirado dar vaikystėje. Labiau patiko visas gaminimo procesas nei gautas rezultatas. Kadangi mama buvo pažengusi šeimininkė ir, be abejo, pati mėgo ruošti maistą, todėl jai padėti nelabai teko. Laikydamasi nuomonės, kad virtuvėje vieta tik vienai gaspadinei, pagalbos ranką dažniau ištiesdavau močiutei.

Kiek prisimenu, eidavau į ganyklas pievagrybių rinkti ir vėliau mėgaudavausi babytės kepintais pasakiško skonio grybais“, – atsiminimais dalijasi Inga.

Vaflių kepimo nesėkmės

Visiškai virtuvę perėmusi nuo 13–14 metų ir mamos priekaištų dėl to nesulaukusi moteris šypsodamasi pasakoja savo pirmą patirtį.

„Gaminant visada nutinka įvairių istorijų, tačiau labiausiai prisimenu, kaip pirmąkart kepiau vaflius. Vyresnioji sesuo buvo pažengusi šiame reikale, tačiau šį kartą iniciatyvą perėmiau į savo rankas. Paklausiau babytės, kaip jie daromi, o ji atsakė: taigi paprastai, dėk cukraus, kiaušinių… Nieko nelaukusi čiupau vaflinę ir nuskuodžiau pas šalia gyvenusias pusseseres. Patikinusi, kad žinau, kaip kepti vaflius, paliepiau joms atnešti 10 kiaušinių ir cukraus „bliūdą“ iš maišo pasemti. Gerai, kad tais laikais teta paukštyne dirbo, tai kiaušinių turėjo daug (šypsosi). Makalavau tą košę ir buvau patenkinta, bet kai pabandėme iškepti vaflį, išėjo kažkokia limpanti saldi kiaušinienė ir tiek.

Įmušėm dar kokius 10 kiaušinių, tačiau vis tiek išėjo tas pats. Tada cukraus dar pridėjome… Pusseserėms pabodo mano „žinojimas“, kaip reikia tuos vaflius kepti. Visą košę supylėm kiaulėms ir su prideginta keptuve teko namo pas babytę keliauti. Kai ji paklausė, kaip vafliai, atšoviau, kad nelabai kokie išėjo, kieti. Tuomet babytė pasvarstė, kad gal mes miltų per daug pridėjome… O mes juk tų miltų išvis nedėjome…“ – šypsodamasi nuotaikingą įvykį pasakoja pašnekovė.

Dukra – šeimininkės atmaina

Labiausiai naminį maistą vertinanti Inga džiaugiasi turinti namuose padėjėją, jos dukra leidžia pašnekovei pasidaryti kelias maisto ruošimo išeigines.

„Būna momentų, kaip pagaunu save galvojant: tas jau buvo, to nenoriu, to irgi… Tada suprantu, kad reikalinga iškrovos diena, jei ne nuo maisto tai bent nuo gaminimo. Tačiau be naminio maisto nebūnam. Jei negaminu aš, gamina dukra. Blogiausiu atveju tenka dešreles virti ar žuvies pirštelius kepti. Nors šiaip pusgaminiams esame abejingi ir juos renkamės tikrai labai retai. Vyras nedega meile maisto gaminimui, jis labiau aistringas valgytojas, tačiau paprašius prisideda, nuskusdamas daržoves, supjaustydamas jas mišrainei“, – kalba moteris.

Nepasitiki kavinių maistu

Beveik trejus metus kasdien kavinių maistą valgiusi pašnekovė tikina pasisotinusi visam gyvenimui.

„Dabar kavinėse valgau tik iš būtinumo. Čia ypač atsargiai ir atsakingai renkuosi maistą. Mano šeima net erzinasi, kad aš visada viską išuostau ir išnagrinėju patiekalus. Gal nesu objektyvi, bet dažniau tenka nusivilti negu susižavėti patiekalų skonio savybėmis“, – šneka labiau savo gamintą maistą mėgstanti Inga.

Tradiciniai patiekalai arčiau širdies

Ne tiks sraigių, midijų, bet ir ryklio peleką ragavusi moteris labiausiai mėgsta tradicinius patiekalus.

„Kadangi vyras mėsavalgis, tai mėsos patiekalus tenka ruošti nuolat, o dukra labiau miltinius mėgsta, o aš save galėčiau pavadinti bulvine ir sriubine. Dieną be sriubos ištveriu, dvi jau kančia, o trys – badas (šypsosi). Vyras turi ukrainietiško kraujo, galbūt dėl to mėgsta aštresnius patiekalus. Dėl jo teko pradėti ruošti aštrias sriubas, tad susidraugavau su paprika, kurios iki santuokos net kvapo negalėjau pakęsti. Stengiuosi ieškoti visiems tinkamo derinio“, – sako pašnekovė.

Sveikesnis maistas – prioritetas

Maistą derinti bandanti moteris džiaugiasi, kad pagaliau išmoko šaltibarščius valgyti be bulvių, o tarkių blynai ir be grietinės labai gardūs.

„Didžiąją dalį daržovių užsiauginu pati, bet nesu nusistačiusi ir prieš prekybos centrus, taip pat nesu naivi ir žinau, kad šiais laikais turgus negarantuoja nei kokybės, nei lietuviškos kilmės“, – savo nuomonę dėsto Inga.

Pašnekovė jau dabar mintyse rezga mintis ir planuoja, kokiais gardumynais per šventes lepins savo šeimą, artimuosius.

Jeigu atsibodo jūsų gaminami patiekalai, išmėginkite naujas galimybes, kurias siūlo mūsų laikraščio pašnekovė Inga Mikusievičienė.

Kepinta duona su užtepu „Užkanda Trijulė“ (4 asmenims)

Reikės: 4 riekelių juodos duonos, 0,5 stiklinės aliejaus, druskos ir poros česnako skiltelių, 3 virtų kiaušinių, 1 svogūno, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį).

Gaminimas: supjaustytą duoną apkepti gerai įkaitintame aliejuje ir ištrinti druska bei česnaku. Smulkiai sutarkuoti kiaušinius, labai smulkiai supjaustyti svogūną ir sumaišyti su majonezu, pagardinti druska, pipirais. Paruoštą užtepą tepti ant kepintos duonos riekelių. Palikti kelioms valandoms – užtepas suminkštiną duoną.

Vėrinukai (12 vnt.)

Vėrinukams reikės: 500 g maltos mėsos, mėgstamų mėsos prieskonių (pagal skonį), 1 didelio svogūno, 8 bulvių (kumščio dydžio), 5 ml aliejaus, 12 medinių iešmelių.

Padažui reikės: 300 ml grietinėlės (35 proc. riebumo), 200 ml pieno, 8 džiovintų grybų, 50 g šaltai rūkytos šoninės, druskos, juodųjų pipirų.

Gaminimas: bulves nuskusti ir supjaustyti vienodesnio dydžio gabalėliais. Bulves sudėti į dubenį, pasūdyti, pabarstyti pipirais ar kitais prieskoniais, apšlakstyti aliejumi. Į faršą dėti smulkiai supjaustytą didelį svogūną ir prieskonius pagal skonį. Ant iešmo mauti bulves (bulvės gabalėlį guldyti ant pjaustymo lentelės ir tada jį persmeigti bukuoju iešmelio galu). Tarp jų padaryti piršto storio tarpus, kuriuos užpildyti malta mėsa. Paruoštus vėrinukus dėti į aliejumi apšlakstytą skardą, aptepti aliejumi ir kepti 200 laipsnių temperatūroje apie 30–40 minučių (priklausomai nuo pasirinkto orkaitės režimo).

Padažo gaminimas: išvirti džiovintus grybus. Labai smulkiai supjaustytą šoninę pakepinti, įdėti šaukštelį miltų, supilti grietinėlę. Padažui sutirštėjus, įpilti pieną. Pašnekovė rekomenduoja pieną pilti po grietinėlės, tai apsaugo padažą nuo nepageidaujamų gumulėlių susidarymo. Tada įdėti susmulkintus virtus džiovintus grybus ir pagardinti druska, juodaisiais pipirais. Paruoštą padažą patiekti su vėrinukais.

Keksiukų „Asorti“

Reikės: 4 kiaušinių, 5 šaukštų „Extra“ klasės miltų, 200 g cukraus, 200 g grietinės (30 proc.), 1 šaukštelio (nubraukto) vanilinio cukraus, 1 vnt. tirpios „Latte“ kavos (3in1), 2 šaukštų (su kaupu) kakavos, 1 šaukštelio (nubraukto) sodos, žiupsnelio druskos.

Pertepimui reikės: 300 g grietinėlės (35 proc.), 1 šaukšto (su kaupu) cukraus, vanilinio   cukraus ir citrinos rūgšties (pagal skonį).

Glaistui reikės: 50 g sviesto, 200 g grietinės (30 proc.), 1 stiklinės cukraus, 3 šaukštų (su kaupu) kakavos.

Gaminimas: į grietinę supilti sodą. Kiaušinius išplakti su cukrumi ir druska. Viską sumaišyti ir supilti sijotus miltus bei vanilinį cukrų. Masę dalinti į tris dalis. Į vieną masės dalį supilti „Latte“ kavos miltelius, į kitą – kakavos. Trečią dalį palikti neliestą. Kepimo formeles (labai patogu silikoninės) patepti aliejumi ir ne daugiau, kaip 23 kepimo formelės tūrio (palikti vietos tešlai iškilti) pripilti keksiukų masės. Dalį formelių užpildyti tešla be priedų. Į kitas formeles pilti kakavinės masės, dar į kitas – su „Latte“ kavos priedu. Paruoštus keksiukus kepti 180 laipsnių temperatūroje „Viršaus-apačios“ rėžimu apie 15 min. Atvėsusius pertepti plakta grietinėle.

Glajaus gaminimas: ištirpinti sviestą, supilti grietinę, cukrų, kakavą ir virti apie 5 min. (kuo ilgiau verdamas, tuo glajus bus standesnis). Verdančiu glajumi (kitaip jis pradės stingti) aplieti keksiukus ir puošti pasitelkiant fantaziją (pašnekovė paprastai kiekvieną rūšį puošia skirtingai, tai padeda atskirti skirtingų skonių keksiukus).