Sėdime ant demografinės parako statinės: kas laukia Kėdainių?
DI sugeneruota nuotrauka
Naujausia visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita turėjo įvaryti šoką rajono politikams – paaiškėjo, kad sėdime ant tikros parako statinės: Kėdainiai pasiekė ne tik gilų demografinį dugną, kai bendruomenė sensta nebe dienomis, o valandomis, bet yra ir krūva kitų nė kiek ne mažesnių bėdų: daugybė žmonių miršta anksčiau nei turėtų, nors mirčių būtų galima išvengti. Savižudybių skaičius daug didesnis nei Lietuvos vidurkis, o jaunuolių fizinė ir emocinė sveikata taip pat daug prastesnė nei visoje Lietuvoje. Lyg viso to būtų maža, dar išgyvename ir finansinį badą – kai žmogaus sveikatos prevencijai valstybė per metus skiria mažiau nei kainuoja pietūs kavinėje. Dabar lieka atviras klausimas – ar realius skaičius pamatę ir dėl jų šoką patirti turėję rajono politikai ir toliau apsiribos faktų konstatavimu, ar pagaliau atsikvošės ir pradės mąstyti, kaip išeiti iš aklavietės ir imtis realių veiksmų?
Rajonas sparčiai traukiasi
Analizuojant ataskaitą, pirmiausia į akis krenta skaudžiausias faktas – rajonas nestabdomai ir toliau traukiasi. Nors Kėdainių miestas dar bando išlaikyti gyvybingumą (čia gyvena apie 51 proc. rajono žmonių), bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas yra sistemingas ir negailestingas. 2024 m. rajone gyveno 45 732 asmenys – tai 222 žmonėmis mažiau nei prieš metus. Per pastarąjį dešimtmetį ši gyventojų mažėjimo tendencija tapo stabilia rajono palydove.
Ir baisiausia bėda – ne migracija, kuri pastaruoju metu stabilizavosi (netgi fiksuota teigiama neto migracija), o natūrali gyventojų kaita.
Skaičiai šokiruoja: 2024 metais Kėdainių rajone gimė tik 250 kūdikių, o mirė net 700 gyventojų. Tai reiškia, kad mirtingumas gimstamumą viršijo beveik tris kartus. Natūralus prieaugis yra giliai neigiamas ir gerokai prastesnis už Lietuvos vidurkį.
Ataskaitoje aiškiai matoma, kad vaikų (0–17 m.) dalis populiacijoje nuosekliai mažėja (siekia tik 16,1 proc.), o vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) asmenų dalis auga ir jau pasiekė 22,9 proc. Tai reiškia, kad rajonas ne tik mažėja, bet ir sparčiai sensta, o tai užkrauna milžinišką naštą sveikatos priežiūros sistemai ir socialiniam biudžetui. Žinoma, sparčiai mažėja ir mokesčių mokėtojų skaičius, kurie ir turi išlaikyti senstančią bendruomenę.
Skaičiai šokiruoja: 2024 metais Kėdainių rajone gimė tik 250 kūdikių, o mirė net 700 gyventojų. Tai reiškia, kad mirtingumas gimstamumą viršijo beveik tris kartus. Natūralus prieaugis yra giliai neigiamas ir gerokai prastesnis už Lietuvos vidurkį.
Aut. past.
Vaikų ir jaunimo emocinė sveikata itin prasta
Viena jautriausių ataskaitos dalių – mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. Būtent čia atsiskleidžia Kėdainių jaunimo kasdienybė, kuri daugeliu parametrų atrodo prasčiau nei Lietuvos vidurkis.
Krašto politikas Arūnas Kacevičius pabrėžia, kad tai yra sritis, reikalaujanti skubiausios intervencijos.
Ataskaitoje matyti, kad Kėdainių moksleiviai prie kompiuterių, telefonų ar televizorių praleidžia gerokai daugiau laiko nei jų bendraamžiai kitur Lietuvoje. Vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną prie ekranų leidžia net 32,5 proc. rajono vaikų (Lietuvos vidurkis – 28,2 proc.). Tai tiesiogiai koreliuoja su mažėjančiu fiziniu aktyvumu ir prastėjančia emocine sveikata.
Tik kas ketvirtas Kėdainių moksleivis (24,4 proc.) kasdien vartoja daržoves. Tai gerokai žemesnis rodiklis nei šalies vidurkis (32,6 proc.). Kai mityboje dominuoja greitas maistas ir cukrus, ateityje tai programuojama kaip lėtinių ligų banga.
Dar vienas baubas – energetiniai gėrimai. Nors bendra šių gėrimų vartojimo tarp jaunimo tendencija visoje Lietuvoje yra neraminanti, Kėdainiuose energinių gėrimų vartojimas išlieka aukštas (13,3 proc. vartoja bent kartą per savaitę), o tai kelia papildomą riziką jaunimo širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms.
Kėdainių jaunimo kasdienybė daugeliu parametrų atrodo prasčiau nei Lietuvos vidurkis.
Aut. past.
Maža to, krašto jaunimas nespjauna į elektronines cigaretes. Jau 9-tų klasių moksleivių grupėje Kėdainiai rodo prastesnius rezultatus dėl el. cigarečių rūkymo per pastarąsias 30 dienų. Tai tapo epidemija, kurios suvaldyti vien draudimais nepavyksta.
Maža to, devintokų grupėje alkoholio vartojimas per paskutinius 12 mėnesių taip pat viršija šalies vidurkius.
Be šių rodiklių, itin skaudus yra bandymų žudytis skaičius. Kėdainių rajone šis rodiklis siekia net 61,2 atvejo 100 000 gyventojų, kai Lietuvos vidurkis yra 43,9. Dar baisiau tai, kad vaikų ir paauglių traumų dėl tyčinio susižalojimo rodiklis rajone yra ženkliai didesnis nei suaugusiųjų ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Tai rodo didžiulę emocinę krizę tarp jaunimo, kurios nematyti plika akimi, bet kuri atsispindi ligoninių priėmimo skyrių statistikoje.
Tik kas ketvirtas Kėdainių moksleivis (24,4 proc.) kasdien vartoja daržoves. Tai gerokai žemesnis rodiklis nei šalies vidurkis (32,6 proc.). Kai mityboje dominuoja greitas maistas ir cukrus, ateityje tai programuojama kaip lėtinių ligų banga.
Aut. past.
Prevencija už 10 eurų
Kėdainių VSB direktorė Danguolė Avižiuvienė ataskaitos pristatymo metu įvardijo skaudžią ekonominę realybę. Nors Visuomenės sveikatos biuras 2025 metais privalo vykdyti net 28 skirtingas funkcijas (nuo vaikų sveikatos priežiūros iki savižudybių prevencijos ir sveikos gyvensenos mokymų), finansavimas tam yra mažiau nei simbolinis.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad iš valstybės tikslinės dotacijos vienam gyventojui – nuo mažiausių iki vyriausių – yra skiriama 10 eurų 15 centų per metus“, – teigia D. Avižiuvienė.
Už šią sumą biuras turi užtikrinti 51 nustatyto kriterijaus stebėseną ir vykdymą. Tai sukuria absurdišką situaciją: visuomenė ir politikai reikalauja rezultatų, tačiau investicijos į prevenciją yra nepakankamos.
Direktorė taikliai pastebi, kad taupymas prevencijai yra apgaulingas – neinvestavus 10 eurų dabar, vėliau rajono biudžetas ir valstybė moka tūkstančius už tų pačių žmonių gydymą ligoninėse, kai ligos jau būna įsisenėjusios. Tai užburtas ratas, kurį būtina nutraukti.
Itin skaudus yra bandymų žudytis skaičius. Kėdainių rajone šis rodiklis siekia net 61,2 atvejo 100 000 gyventojų, kai Lietuvos vidurkis yra 43,9. Dar baisiau tai, kad vaikų ir paauglių traumų dėl tyčinio susižalojimo rodiklis rajone yra ženkliai didesnis nei suaugusiųjų ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Tai rodo didžiulę emocinę krizę tarp jaunimo, kurios nematyti plika akimi, bet kuri atsispindi ligoninių priėmimo skyrių statistikoje.
Aut. past.
Dalies mirčių galima išvengti
Dar vienas rodiklis, kuriame Kėdainiai „dega“ raudonai – išvengiamas mirtingumas. Tai mirtys, kurių būtų galima išvengti laiku suteikus kokybišką medicininę pagalbą arba koreguojant gyvenseną.
Kėdainių rajone 2024 m. fiksuotos 285 ankstyvos mirtys, iš kurių net 81,5 proc. (232 atvejai) buvo galima išvengti.
Pagrindinės priežastys – išeminė širdies liga, kepenų ligos bei traumos.
Tai dar kartą patvirtina prevencijos svarbą. Jei žmonės laiku pasitikrintų sveikatą, mažintų alkoholio vartojimą ir daugiau judėtų, rajonas kasmet neprarastų kelių šimtų darbingo amžiaus žmonių.
Kėdainių VSB specialistai pastebi, kad traumų skaičius (ypač 65+ grupėje dėl nukritimų) rajone taip pat viršija vidurkius. Tai rodo ne tik sveikatos problemas, bet ir prastą infrastruktūros pritaikymą senjorams, apšvietimo trūkumą ar nesaugią aplinką namuose.
Kėdainių rajone 2024 m. fiksuotos 285 ankstyvos mirtys, iš kurių net 81,5 proc. (232 atvejai) buvo galima išvengti. Pagrindinės priežastys – išeminė širdies liga, kepenų ligos bei traumos.
Aut. past.
Nebeužteks vien „varnelių“ ataskaitose
Tarybos narys Arūnas Kacevičius, reaguodamas į ataskaitą, pabrėžia, kad laikas nustoti tik konstatuoti faktus.
„Jautriausia sritis yra vaikai ir jaunimas. Rodikliai yra labai neraminantys“, – sako jis. Politiko teigimu, artėjantis strateginio plano ir biudžeto svarstymas yra tas momentas, kai Kėdainiai turi apsispręsti – ar ir toliau tik „gesins gaisrus“, ar pradės nuosekliai investuoti į savo ateitį.
„Artėja strateginio plano ir biudžeto svarstymas, tad mūsų pareiga yra rengti ir finansuoti prevencines ir švietimo programas, susijusias su socialinių įgūdžių ir emocijų valdymu, organizuoti susitikimus su psichologais, ekspertais, organizuoti tarpusavio lyderystės programas. Didžiausią poveikį duoda ne pavienės priemonės, o nuosekli strategija, kurioje dalyvauja ir mokykla, ir šeima, ir savivaldybė, ir visa bendruomenė“, – akcentavo politikas.
– Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Kėdainių rajone siekia 76 metus. Po COVID-19 pandemijos stebimas nuoseklus šio rodiklio ilgėjimas, tačiau jis vis dar atsilieka nuo geriausių šalies pavyzdžių.
– Socialinės paramos gavėjų skaičius Kėdainiuose yra didesnis už šalies vidurkį (27,7 atv. 1 000 gyventojų, kai Lietuvoje – 22,2).
– Fiksuojami 148 vaikai, kurie nesimoko mokyklose (36,1 atv. 1 000 moksleivių).
– Kėdainiečiai dažniau nei vidutinis lietuvis serga II tipo cukriniu diabetu, skydliaukės sutrikimais ir medžiagų apykaitos ligomis.
– Kraujotakos sistemos ligos yra didžiausia kėdainiečių ligotumo grupė. Dažniausiai nustatomos hipertenzinės ligos, išeminė širdies liga ir širdies nepakankamumas.
– 56 proc. visų mirčių rajone sukelia kraujotakos sistemos ligos. Antroje vietoje – piktybiniai navikai (20 proc.), trečioje – išorinės priežastys (savižudybės, nelaimingi atsitikimai).
– Daugiausia gyventojų Kėdainiuose miršta nuo trachėjos ir plaučių vėžio.
– 2024 m. dėl alkoholio vartojimo tiesiogiai mirė 10 asmenų.
– Kėdainiuose iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tenkantis 1 kv. km) gerokai viršija šalies vidurkį (1593 t/kv. km prieš šalies 744 t/kv. km). Tai pramoninio rajono specifika, tiesiogiai veikianti kvėpavimo takų sveikatą.
– Viešai tiekiamas geriamasis vanduo prieinamas 70,8 proc. vartotojų, o nuotekų paslaugos – 65,2 proc. Šie rodikliai yra geltonojoje zonoje, t. y. siekia Lietuvos vidurkį, bet reikalauja plėtros.
– Skiepijimo apimtys (tymai, raudonukė, parotitas bei difterija, stabligė, kokliušas) siekia apie 90–91 proc. Nors tai atrodo daug, tačiau norint suvaldyti infekcijų protrūkius, būtinas bent 95 proc. rodiklis.
– Tik 25,4 proc. vaikų (7–17 m.) turi visiškai sveikus dantis. Tai reiškia, kad trys ketvirtadaliai rajono vaikų turi ėduonies pažeistų, plombuotų ar išrautų dantų. Dantų dengimo silantais programa pasinaudojo tik 8,2 proc. vaikų.
– 15–17 m. amžiaus merginų grupėje fiksuoti 3 gimdymai.
– 2024 m. nukritę susižalojo 154 senjorai. Dažniausiai traumos patiriamos namų aplinkoje, o tai rodo saugios aplinkos (turėklų, apšvietimo) trūkumą namuose.
22 Komentarai
algoritmai? Ar jie egzistuoja tik ataskaitose? Gal jau seniai laikas šią ponią Avižiūvienę išleisti į pensiją, nes per visą jos vadovavimo laikotarpį nematyti jokio realaus proveržio.
Visa „veikla“ apsiriboja mankštomis, pseudoprogramomis ir viešųjų ryšių akcijomis, kuriose susirenka savų pažįstamų ir artimųjų ratas – svarbiausia nuotraukos, ne rezultatai.
Prieš aiškinant, kad viską sugadino neva nepakankamas finansavimas, pirmiausia reikėtų pareikalauti atsakomybės iš savęs kaip vadovės, o tik po to – iš darbuotojų. Lyderystė nėra pasiteisinimų ieškojimas.
Ypač stebina sprendimas ją patvirtinti antrai kadencijai. Tamuliui to daryti nereikėjo – „laimėtas konkursas“ neatsveria metų be rezultatų, kai kalbame apie žmonių gyvybes.
Taryboj vieni senbezdos sėdi, kur besi pirštu, beveik netoli pensijinio amžiaus vadovai, beisu..
yra atitinkami straipsniai.
Paniuchink šlapenka nemuno dešros
Tai tu ir esi tas asilas,besidangstąs ukrainiečių vėliava tarsi ji būtų gūnia?
Niūchink kabančius!
Kur realiai įdiegti savižudybių prevencijos algoritmai? Ar jie egzistuoja tik ataskaitose? Gal jau seniai laikas šią ponią Avižiūvienę išleisti į pensiją, nes per visą jos vadovavimo laikotarpį nematyti jokio realaus proveržio.
Visa „veikla“ apsiriboja mankštomis, pseudoprogramomis ir viešųjų ryšių akcijomis, kuriose susirenka savų pažįstamų ir artimųjų ratas – svarbiausia nuotraukos, ne rezultatai.
Prieš aiškinant, kad viską sugadino neva nepakankamas finansavimas, pirmiausia reikėtų pareikalauti atsakomybės iš savęs kaip vadovės, o tik po to – iš darbuotojų. Lyderystė nėra pasiteisinimų ieškojimas.
Ypač stebina sprendimas ją patvirtinti antrai kadencijai. Tamuliui to daryti nereikėjo – „laimėtas konkursas“ neatsveria metų be rezultatų, kai kalbame apie žmonių gyvybes.
Problema turi dvi puses : vadovus ir finansus. Reikia abiejų, kad geresni rezultatai būtų. Bet toks senėjimas rajono yra baisus. Nereikės nei mokyklų, nei poliklinikų, nei darbų. Tik slaugos namai turės perspektyvą.
Visus rajono vadinimus politikus vardan demografijos įpareigot pasigamint dar po vieną lėliuką.Nori būt politiku-įrodyk savo gerus ketinimus miestui ir rajonui .Tas liečia ir merą,kuris tik bergždžiai lankosi visokiuose susitikimuose be jokių rezultatų.Tris jaunas mokinukes- gimdyves apdovanot ir ieškot galimybių jas aprūpint butais.
„Tai mirtys, kurių buvo galima išvengti, LAIKU SUTEIKUS KOKYBIŠKĄ medicininę pagalbą.” Nenurašykime viską ant tų prevencinių programų. Jei nueini pas gydytojus ir pasako, kad tau viskas gerai, o iš tikrųjų blogai. Su visa pagarba atsakingai dirbantiems gydytojams. Deja, jų ženkliai mažėja…
Vienu žodžiu, kada medikas atsakys už nugydytą pacientą, tada spręsis visi klausimai. O dabar…
Beje,kažkur tai ir įstatymuose yr parašyta.O apie konstitucines garantijas užsimint ką nors dabar begali tik linksmų plaučių žmogus.
Didybės nauseda, Dabar pirks 44 tankelius už 2 MILIJARDUS. 1 tankelio kaina- 40 MILIJONŲ. Tai Kauno stadiono kaina!!! KAS TAI ??? PARAMAI JAUNOMS ŠEIMOMS Būstui PINIGŲ kelių Eurų NĖRA, BET GELEŽIUKAMS UŽ 2 MILIJARDUS YRA? Eilė paramai 6 metai !!! KAS tai?? Kokios varganos Žmonių Pensijos, 30% Europos lygio. Ar Jie blogiau dirbo už vokietį ar švedą??? Pensijas gali sutvarkyti per DIENĄ!!! Kaip ir nulėkt į Ukrainą. Sodroje pinigų yra, 3 MIlijardai. Kas užbūrė nausėdą, kad ištisai varo karo psichozę?
Dabar įvarys Mums 6%, 15 Milijardu nori iš Mūsų atimti.
Pensijos eurais :
Prancūzija – 2012
Ispanija – 1829
Estija- 820
Lietuva – 650
Infoclaud. lt
Reikia jaunų politikų, o ne miegančių. Dabar konservų pora , pasenę socdemai. Gėda žiūrėt.
Labai taikliai pasakyta ponas Anonimas!
Moterys, greičiau gimdykite , Nausėdai divizijos reikia
Regionų administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagrįstai konstatavo, kad per 2024 m. Kėdainiuose įvykusią Ledų šventę buvo papirkinėjami rinkėjai.
VRK yra pripažinusi, kad Ledų šventėje pasakytos Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho kalbos yra rinkimų agitacija, o nemokamo koncerto metu žiūrovams dalyti ledų žetonai – rinkėjų papirkimas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad VRK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo įsitikinimu, V. Uspaskichas renginyje dalyvavo ne kaip privatus asmuo, o kaip kandidatas į Seimo narius, Darbo partijos pirmininkas ir Taikos koalicijos lyderis. Jam buvo skirtas išskirtinis vaidmuo renginio programoje – jis kvietė į šventę, kalbėjo scenoje kaip vienas iš renginio organizatorių, skelbė vadinamąjį „ledų lietų“, kurio metu žiūrovams buvo dalijami ledų žetonai.
ELTA primena, kad VRK po savo sprendimo įpareigojo Darbo partiją į valstybės biudžetą pervesti 29,6 tūkst. eurų.
Ot nežinojau,ot progą praleidau ledų pavalgyt.Informatore ar stukačka,tą savo aCtą kitąsyk laiku papilstyk,nes ne visi kaip ir aš apie renginius ką sužino.Bet ir biudžetas irgi darmavai neblogą porciją nusirėžė.Aha,baliuką savo chebrai padarys…
Miesta nuodijantis chemijos fabrikas ! . Gali nebut kino teatro – nuvažiuosi i Kauna . Gal nebūt kokybišku dviračių taku- pasitenkinsi parku ar Babenu šilų….Gali nebut 3 metus tilto – apvažiuosi aplinkeliu. Bet nekvepuot- negali
Beveik viskam, kas pasakyta – pritariu. Tik: vadinamas fabrikas – ne fabrikas, tokiu niekad nebuvo. Buvo Kėdainių fosfatinių trąšu kombinatas, jau seniai transformavęsis, t.y. virtęs yra LIFOSA gamykla. Tai – daug didesnius produkcijos kiekius gaminantis verslo subjektas, beveik visą produkciją eksportuojantis, o pelnus susižeria Razziejos valdovo geras prietelius Melničenko.
Nuodijimas – kiek sumažėjęs, t,y, gudriai paslepiamas nuo tikrintojų, o visi gyventojų skundai oro tarša, kad ir užfiksavus atitinkamais aktais, eina šiukšlių dėžėn. Korupcija, kyšiai, nepotizmas – Lietuvos vėžys.
Per Kaledas agituoja pencininkus reik nubaust
Didesnis už vidurkį gimstamumas: Nors vidutinis vaikų skaičius Lietuvos šeimose 2023–2026 m. laikotarpiu išlieka mažas (apie 1,5–1,6 vaiko moteriai), vaišnavų šeimos dažnai įvardijamos kaip gausios. Neoficialiai teigiama, kad šioje bendruomenėje įprasta auginti 3 ar daugiau vaikų.
Vertybinis pagrindas: Vaišnavų šeimos modelis grindžiamas dvasinėmis vertybėmis, kur vaikai laikomi Dievo dovana. Tai skatina sąmoningą tėvystę ir didesnį vaikų skaičių, lyginant su bendra šalies tendencija.
kokios spalvos puta čia atplaukei?