SAM siūlo keisti kompensuojamų vaistų tvarką, skatins rinktis tik pigiausius vaistus

 SAM siūlo keisti kompensuojamų vaistų tvarką, skatins rinktis tik pigiausius vaistus

BNS nuotr.

BNS inf.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus su mažiausiomis priemokomis. Šiam tikslui ministerija siūlo įvesti metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“, kurį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka. Naujovės paliestų ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei asmenis, gaunančius mažas pajamas, t.y. iki 267 eurų per mėnesį.

Kas siūloma?

Siūloma atsisakyti ligšiolinės tvarkos, kai padengiamos visos jų priemokų išlaidos, o taip pat padengti tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.

Kartu siūloma nustatyti priemokų lubas medicinos pagalbos priemonių įsigijimui – maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos. Šiuo metu priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.

Ministerija taip pat planuoja įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas. Planuojama, kad tokia kainodara leis sutaupyti apie 16 mln. eurų per metus.

Pataisos artimiausiu metu bus teikiamos Vyriausybei, dėl jų turės apsispręsti ir Seimas. Tikimasi, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023-iųjų.

„Krepšelyje“ – tik pigiausi vaistai

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas antradienį sakė, kad šiuo metu pacientai kompensuojamųjų vaistų priemokoms per metus išleidžia apie 15 eurų, daugiau nei 45 eurus išleidžia apie 120 tūkst. pacientų Lietuvoje.

„Vadovaudamiesi kitų ES šalių patirtimi, norime įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 eurų riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Viceministras pabrėžė, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.

Anot jo, panaikinti visas be išlygų kompensacijas vyresnio amžiaus ir mažas pajamas turintiems gyventojams siekiama pastebėjus, kad apie 60 proc. jų renkasi brangesnius arba net ir brangiausius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Šie pakeitimai, skaičiuojama, leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.

„Manome, kad tai iki galo nėra socialiai teisinga praktika, nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Tad sieksime, kad būtų kompensuojamos tos medicinos pagalbos ir tie vaistai, kurie yra būtini, kurie turi mažiausią priemoką“, – akcentavo jis.

Anot viceministro, pakeitimais dėl kainodaros siekiama iš esmės mažinti vaistų kainas Lietuvoje priartinant jas prie ES vidurkio, racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir valstybės lėšas bei sudaryti palankesnes galimybes rinką patekti inovatyviems vaistams.

Svarstoma, kad pakeitimai paskatins dažniau rinktis vadinamuosius generinius medikamentus, kurie yra pigesni už savo pirmtakus. 

A. Dulkys: išmetame 30 tonų vaistų

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, jog pakeitimai inicijuoti atsižvelgus ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad vaistų kainodara turėtų būti iš esmės perkelta į įstatyminį lygį, o ne reguliuojama Vyriausybės teisės aktais.

Anot jo, nepaisant to, kad už vaistus Lietuvoje mokama gerokai brangiau, nei daugumoje kitų ES valstybių, rinkoje trūksta inovatyvių medikamentų.

Pasak A. Dulkio, per pastaruosius metus iš gyventojų buvo surinkta ir utilizuota beveik 30 tonų nebenaudojimų, su pasibaigusiu galiojimo laiku vaistų. Ministro teigimu, viena vertus, tai leistų manyti, kad gyventojai tapo sąmoningesni ir neišmeta vaistų tiesiog su buitinėmis atliekomis.

„Iš kitos pusės, ar tai nerodo, kad mes nebevertiname tų kompensuojamųjų vaistų, nes metinė vidutinė priemoka yra tik 15 eurų. Žmonės dažnai sako, žiūrėkite, aš moku daugiau, mes siūlome pasižiūrėti, ar toje sąskaitoje kalbame tik apie vaistus, ar ten yra ir maisto papildų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis.

Vaistai laukia eilėje dėl lėšų trūkumo

SAM duomenimis, užpernai Lietuvoje registruota apie 40 naujų vaistinių preparatų, pernai – apie 20. 

„Šiuo metu turime tikrai nemažai, ne vieną dešimtį vaistų paraiškų, laukiančių, kol jie bus išanalizuoti, kol bus atliktas vadinamasis sveikatos technologijų vertinimas ir bus priimti sprendimai, ar tie vaistai turi patekti į kompensavimo sistemą“, – kalbėjo A. Pečkauskas.

Anot jo, patvirtinus vaistus, dar reikia įvertinti galimybes medikamentus kompensuoti iš PSDF biudžeto.

„Natūralu, jei mes neturime ekonominių galimybių tuos vaistus įsileisti, net ir po priimto teigiamo sprendimo jie turi laukti, kol atsiras finansų“, – sakė jis.

Viceministro teigimu, patvirtinus pataisų paketą, iš viso planuojama sutaupyti 16-20 mln. eurų, kurie ir būtų nukreipti naujų vaistų atėjimui.

Be kita ko, A. Pečkauskas sako, kad Seime yra iniciatyvų iki 65-erių metų mažinti gyventojų amžiaus kartelę, kuomet valstybė apmoka priemokas už kompensuojamuosius vaistus bei tikisi, kad tai galės būti įvertinta ir SAM teikiamo paketo kontekste.

SAM duomenimis, kompensuojamuosius vaistus naudoja daugiau nei 1 mln. gyventojų. Kompensuojamųjų vaistų sąraše yra apie 2 tūkst. medikamentų. 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video